LNVF / Teisės aktai / LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 94-4246
Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS
DRAUDIMO
ĮSTATYMAS
2003 m. rugsėjo 18 d. Nr. IX-1737
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Įstatymo tikslas – reglamentuoti draudimo, perdraudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklą siekiant, kad draudimo sistema būtų patikima, efektyvi, saugi ir stabili.
2. Įstatymas nustato asmenis, turinčius teisę vykdyti draudimo ir perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklą Lietuvos Respublikoje, pagrindinius šios veiklos valstybinio reguliavimo principus, reglamentuoja šią veiklą ir ypatumus, kuriuos privalo atitikti akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė ar Europos bendrovė (Societas Europaea), vykdanti draudimo, perdraudimo veiklą ar nepriklausomo draudimo tarpininkavimo veiklą. Šis Įstatymas taip pat reglamentuoja draudimo sutarties šalių ikisutartinių santykių, draudimo sutarties sąlygų, santykių, atsirandančių iš draudimo sutarties ir susijusių su ja, ypatumus ir kitus jame nurodytus santykius.
3. Šio Įstatymo nuostatos netaikomos:
1) valstybinio socialinio draudimo santykiams;
2) Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo reglamentuojamiems santykiams;
3) perdraudimo veiklai, kurią vykdo arba visiškai užtikrina valstybė dėl viešųjų visuomenės interesų kraštutiniais atvejais veikdama kaip perdraudikas, įskaitant atvejus, kai tokį vaidmenį ji turi prisiimti dėl rinkoje susidariusios situacijos, kai joje negalima gauti adekvačios komercinio draudimo teikiamos apsaugos.
4. Subjektų, turinčių teisę verstis valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo veikla, steigimo, licencijavimo, veiklos, pabaigos, bankroto ir valstybinės priežiūros ypatumus nustato kiti įstatymai.
5. Tam tikrų draudimo įmonių draudimo veiklos ir perdraudimo įmonių perdraudimo veiklos ypatumus gali nustatyti kiti įstatymai.
6. Šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą pensijų kaupimo veiklą reglamentuoja kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
7. Šio įstatymo nuostatos, taikytinos perdraudimo veiklai, taip pat turi būti taikomos ir tuo atveju, kai perdraudikas vykdo subjektų, pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymą turinčių teisę vykdyti profesinių pensijų kaupimo veiklą, rizikų perėmimą.
8. Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos šio Įstatymo reglamentuojamiems santykiams taikomos tiek, kiek šiuo Įstatymu nenustatyta kitaip.
9. Šio Įstatymo nuostatomis įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai nurodyti Įstatymo priede.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1139, 2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2342 (2007-06-02)
Nr. X-1324, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 125-5092 (2007-12-01)

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Aktuaras – draudimo matematikas.
2. Apdraustasis – gyvybės ir sveikatos draudimo sutartyje nurodytas fizinis asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo mokėti draudimo išmoką; civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai, atsirandantys iš civilinės atsakomybės, yra draudžiami; turto draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai yra draudžiami.
3. Būtinoji mokumo atsarga – teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuojamas mokumo atsargos dydis, kuris privalo atitikti draudiko veiklos apimtį ir specifiką.
4. Civilinės atsakomybės draudimas – asmens turtinių interesų, atsirandančių iš galimos civilinės atsakomybės už nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui padarytą žalą, draudimas, kai draudiko mokamos draudimo išmokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytą žalą, dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje.
5. Dalyvaujanti įmonė yra:
1) patronuojanti įmonė;
2) įmonė, šio straipsnio 6 dalyje nurodytais būdais dalyvaujanti kitoje įmonėje;
3) įmonė, nors ir nesusijusi šio straipsnio 28 ir 53 dalyse nustatytais ryšiais su kita ar kitomis įmonėmis, tačiau valdoma bendrai remiantis su šiomis įmonėmis sudarytomis sutartimis ar steigimo sandoriuose ar įstatuose esamomis nuostatomis;
4) įmonė, nors ir nesusijusi šio straipsnio 28 ir 53 dalyse nustatytais ryšiais su kita ar kitomis įmonėmis, tačiau jos ir kitos ar kitų įmonių dauguma administravimo, valdymo ar priežiūros organų narių per finansinius metus iki konsoliduotosios finansinės atskaitomybės sudarymo yra tie patys asmenys.
6. Dalyvavimas – tiesioginis ar netiesioginis valdymas 20 procentų ar daugiau visų balsavimo teisių įmonės aukščiausiojo organo susirinkime ar 20 procentų ar daugiau įmonės akcinio (pajinio ir pan.) kapitalo, taip pat kitokia reali ir ilgalaikė galimybė tiek būnant įmonės akcininku (dalyviu), tiek turint kitų su akciniu (pajiniu ir pan.) kapitalu susijusių teisių daryti įtaką sprendimams dėl įmonės veiklos.
7. Didelė draudimo rizika – draudimo rizika, atitinkanti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytus kriterijus.
8. Draudėjas – asmuo, kuris arba kreipėsi į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo, arba kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartį, arba kuris sudarė draudimo sutartį su draudiku.
9. Draudikas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti draudimo veiklą.
10. Draudiko pelno dalis – draudėjui ir (ar) naudos gavėjui gyvybės draudimo su kapitalo kaupimu sutartyje numatytais atvejais tenkanti draudiko pelno dalis, apskaičiuojama ir išmokama draudimo sutartyje numatyta tvarka.
11. Draudimo apsauga – draudiko įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui.
12. Draudimo įmoka – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą.
13. Draudimo įmonė – įmonė, šio Įstatymo nustatyta tvarka gavusi draudimo veiklos licenciją.
14. Draudimo interesas – nuostolis, kurį gali patirti draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas įvykus draudžiamajam įvykiui.
15. Draudimo išmoka – pinigų suma, kurią įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į draudimo išmoką, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma.
16. Draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė – patronuojanti įmonė, kurios bent viena iš dukterinių įmonių yra draudimo ar perdraudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonė ar užsienio valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė ir kurios pagrindinis veiklos tikslas – dalyvauti dukterinių įmonių, kurios išimtinai ar daugiausia yra draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar užsienio valstybių draudimo ar perdraudimo įmonės, valdyme, ir kuri nėra mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė.
17. Draudimo laikotarpis – laiko tarpas nuo draudimo apsaugos pradžios iki pabaigos, kuris nebūtinai sutampa su draudimo sutarties terminu.
18. Draudimo liudijimas – draudiko išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas.
19. Draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe.
20. Draudimo rizika – tikėtinas pavojus, gresiantis draudimo objektui.
21. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta arba draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuojama pinigų suma, kurios negali viršyti draudimo išmoka, išskyrus draudimo sutartyje nustatytus atvejus.
22. Draudimo taisyklės – draudiko parengtos draudimo sutarties standartinės sąlygos.
23. Draudimo tarpininkas – asmuo, už atlygį vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą.
24. Draudimo tarpininkavimas – ūkinė komercinė veikla, kai siekiama supažindinti su galimybe sudaryti draudimo sutartį, siūloma sudaryti draudimo sutartį ar atliekamas kitoks parengiamasis darbas, kurio tikslas – sudaryti draudimo sutartį, taip pat ūkinė komercinė veikla, kai siekiama sudaryti draudimo sutartį, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas draudimo sutartis arba administruojant draudžiamuosius įvykius. Ši veikla, vykdoma draudiko ar jo darbuotojų dėl šio draudiko draudimo sutarčių, nėra laikoma draudimo tarpininkavimu. Draudimo tarpininkavimu nelaikomas nenuolatinis informacijos draudimo klausimais teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, jei informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti draudimo sutartį. Draudimo tarpininkavimu taip pat nelaikomas vien tik draudžiamųjų įvykių administravimas, vykdomas sutarties su draudiku pagrindu, bei žalos (nuostolio) ir reikalavimo išmokėti draudimo išmoką dydžio nustatymas.
25. Draudimo techniniai atidėjiniai – teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoti draudiko įsipareigojimai, atsirandantys iš draudimo ir (ar) perdraudimo sutarčių ar susiję su jomis.
26. Draudimo veikla – ūkinė komercinė veikla, kuria draudimo sutarties pagrindu už draudimo įmoką prisiimama kito asmens nuostolių rizika ar kitaip siekiama apsaugoti šio asmens turtinius interesus įvykus draudžiamiesiems įvykiams, asmens turtinių interesų apsaugai panaudojant draudiko skaičiuojamus draudimo techninius atidėjinius dengiantį turtą ir kitą turtą. Šio Įstatymo prasme draudimo veikla yra ir veikla, nurodyta šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Šiame Įstatyme vartojama sąvoka „draudimo veikla“ apima perdraudimo veiklą.
27. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.
28. Dukterinė įmonė – įmonė, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
1) įmonė, kurioje kita įmonė turi daugumą akcininkų ar kitų dalyvių balsų;
2) įmonė, kurioje kita įmonė, būdama pirmosios įmonės akcininkė (dalyvė), turi teisę skirti ir atšaukti daugumą šios pirmosios įmonės administravimo, valdymo ar priežiūros organo narių;
3) įmonė, kuriai pagal jos steigimo sandorio, įstatų nuostatas ar sudarytas sutartis su kita įmone, kita įmonė turi galimybę daryti lemiamą įtaką;
4) įmonė, kurioje kita įmonė, remdamasi sudarytomis su akcininkais (dalyviais) sutartimis, kontroliuoja daugumą pirmosios įmonės akcininkų (dalyvių) balsų;
5) įmonė, kuriai, kompetentingos institucijos nuomone, kita įmonė daro lemiamą įtaką;
6) įmonė, kuri pagal šios dalies 1–5 punktų kriterijus yra dukterinės įmonės dukterinė įmonė. Tokiu atveju ji laikoma patronuojančios įmonės, kurios dukterinė įmonė turi dukterinę įmonę, dukterine įmone.
29. Europos Sąjungos valstybė narė – Lietuvos Respublika arba bet kuri kita valstybė Europos Sąjungos narė. Šiame Įstatyme sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ apima ir Europos ekonominės erdvės valstybes.
30. Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje yra draudimo rizika, – Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje:
1) yra turtas, kai draudimo sutartis susijusi su pastatais ar su pastatais ir juose esančiu turtu, jei šis turtas draudžiamas ta pačia draudimo sutartimi;
2) yra registruota bet kurios rūšies transporto priemonė, su kuria susijusi draudimo sutartis. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo atveju pagal šį punktą Europos Sąjungos valstybe nare, kurioje yra draudimo rizika, taip pat laikoma ta Europos Sąjungos valstybė narė, į kurią įvežama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, 30 dienų laikotarpiu nuo pirkėjo patvirtinimo, kad transporto priemonė pristatyta;
3) draudėjas ne ilgesniam kaip 4 mėnesių terminui sudarė draudimo nuo kelionės ar atostogų draudimo rizikų sutartį, nesvarbu, kuriai draudimo grupei priklausytų šios draudimo rizikos;
4) yra draudėjo nuolatinė gyvenamoji vieta arba draudėjo buveinė, filialas ar atstovybė, su kuriomis draudimo sutartis yra susijusi, tačiau tik visais kitais atvejais, neaptartais šios dalies 1–3 punktuose.
31. Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje teikiamos draudimo paslaugos, – Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje yra draudimo rizika, ar įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos Sąjungos valstybė narė, jei draudimo sutartį dėl šios rizikos ar įsipareigojimo sudaro ne šios Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, ne šioje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtas draudimo įmonės ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės filialas.
32. Finansinis perdraudimas – perdraudimo veikla, kai tiesioginis didžiausias tikėtinas nuostolis (suprantamas kaip didžiausia perduota ekonominė rizika, kurią lemia tiek apdraustos rizikos reikšmingumas, tiek pasirinktas rizikos perdavimo laikas) visą finansinio perdraudimo sutarties galiojimo laiką ribotu dydžiu, bet gerokai viršija draudimo įmoką. Šiai perdraudimo veiklai būdinga: finansinio perdraudimo sutarties nuostatos, kuriomis siekiama nuosekliai subalansuoti šalių tarpusavio ekonominę patirtį, kad būtų pasiektas pageidaujamas rizikos perdavimas, arba tai, kad pinigų vertės kitimas laikui bėgant yra reikšmingas.
33. Garantinis iždas – draudikų, Lietuvos Respublikoje vykdančių šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatytos draudimo grupės veiklą (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą), asociacijos iždas arba analogiškas kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktų nustatytas darinys.
34. Gyvybės draudimas – turtinių interesų, susijusių su fizinio asmens gyvybe ir (ar) kapitalo kaupimu, draudimas, kai dėl draudžiamųjų įvykių – apdraustojo mirties, draudimo sutartyje nustatyto termino pasibaigimo ar kitokio draudžiamojo įvykio – mokamos vienkartinės arba periodinės draudimo išmokos.
35. Glaudus ryšys – ryšys tarp asmenų, pasireiškiantis kontrole arba dalyvavimu. Jei asmuo kontroliuoja du ar daugiau asmenų, laikoma, kad pastarieji taip pat yra susiję glaudžiais ryšiais.
36. Įmonių grupė – įmonių grupė, į kurią įeina patronuojanti įmonė, jos dukterinės įmonės ir įmonės, kuriose patronuojanti įmonė ar jos dukterinės įmonės dalyvauja šio straipsnio 5 dalyje nurodytais būdais.
37. Intervencinės priemonės – teismo ar Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos taikomos priemonės, kurių paskirtis – išsaugoti ar atkurti draudimo įmonės ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialo finansinę būklę, apsaugoti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų kreditorių interesus ar įgyvendinti Civilinio kodekso 2.124 straipsnyje nurodytus tikslus ir kurios dėl savo pobūdžio daro įtaką ne tik draudimo įmonės ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialo, bet ir kitų asmenų teisėms ir pareigoms.
38. Įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos Sąjungos valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje yra nuolatinė draudėjo gyvenamoji vieta, arba, jeigu draudėjas yra juridinis asmuo, Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje yra jo buveinė, su kuria susijusi gyvybės draudimo sutartis.
39. Išperkamoji suma – suma, kuri apskaičiuojama aktuariniais metodais, atsižvelgiant į sumokėtų draudimo įmokų dalį, skirtą kapitalui kaupti, sutarties galiojimo metu sukauptas palūkanas, draudėjui pagal draudimo sutartį tenkančią draudiko pelno dalį ir į kitas draudimo sutartyje nurodytas aplinkybes.
40. Kartu veikiantys asmenys – du ar daugiau asmenų, kurie, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises, turimas pagal draudimo įmonės įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, nurodytą šio straipsnio 52 dalyje.
41. Kita Europos Sąjungos valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką.
42. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė – įmonė, pagal kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus turinti teisę vykdyti draudimo veiklą.
43. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės perdraudimo įmonė – įmonė, pagal kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus turinti teisę vykdyti perdraudimo veiklą.
44. Kompetentinga institucija – institucija, prižiūrinti draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija yra Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija (toliau – Priežiūros komisija).
45. Kontrolė – santykiai tarp patronuojančios įmonės ir dukterinės įmonės, atitinkantys šio straipsnio 28 ir 53 dalyse numatytus kriterijus, arba analogiški santykiai tarp bet kurio fizinio ar juridinio asmens ir įmonės. Kontrolė gali būti tiesioginė arba netiesioginė.
46. Mišrios veiklos draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė – patronuojanti įmonė, kurios bent viena iš dukterinių įmonių yra draudimo ar perdraudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė ar užsienio valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, tačiau kuri pati nėra draudimo ar perdraudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonė, užsienio valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė ar mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė.
47. Mokumo atsarga – draudiko turtas, viršijantis įsipareigojimus, atsirandančius iš draudimo ir (ar) perdraudimo sutarčių.
48. Nacionalinis draudikų biuras – pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą rekomendaciją Nr. 5 įsteigta organizacija, vienijanti draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Nacionalinis draudikų biuras Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.
49. Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką.
50. Neatšaukiamas naudos gavėjas – naudos gavėjas, kuris negali būti vienašališkai, be paties naudos gavėjo sutikimo, draudėjo (ar draudimo sutartyje nustatytais atvejais – apdraustojo) atšauktas ir pakeistas.
51. Nukentėjęs trečiasis asmuo – civilinės atsakomybės draudimo atveju asmuo, kuriam draudėjas ar apdraustasis padarė žalos.
52. Pakankamas akcijų paketas – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma draudimo ar perdraudimo įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių visuotiniame akcininkų susirinkime dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar suteikianti ne mažiau kaip 1/10 balsavimo teisių visuotiniame akcininkų susirinkime arba leidžianti daryti esminę įtaką draudimo ar perdraudimo įmonės valdymui. Skaičiuojant pakankamą akcijų paketą, atsižvelgiama į balsus, kuriuos asmuo turi pagal Priežiūros komisijos nustatytą tvarką.
53. Pakartotinis perdraudimas (retrocesija) – prisiimto ar perduoto perdraudimo perdraudimas.
54. Patronuojanti įmonė – įmonė, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
1) įmonė turi daugumą akcininkų ar kitų dalyvių balsų kitoje įmonėje;
2) įmonė, būdama kitos įmonės akcininkė (dalyvė), turi teisę skirti ir atšaukti daugumą šios įmonės administravimo, valdymo ar priežiūros organo narių;
3) įmonė turi galimybę daryti lemiamą įtaką kitai įmonei dėl sudarytų su šia įmone sutarčių arba dėl šios įmonės steigimo sandorio ar įstatų nuostatų;
4) įmonė, kuri dėl sutarčių, sudarytų su kitos įmonės akcininkais (dalyviais), kontroliuoja daugumą šios kitos įmonės akcininkų (dalyvių) balsų;
5) įmonė, kuri, kompetentingos institucijos nuomone, daro lemiamą įtaką kitai įmonei.
55. Perdraudėjas – draudimo ar perdraudimo įmonė, perduodanti savo prisiimtos rizikos dalį kitai draudimo ar perdraudimo įmonei.
56. Perdraudikas – draudimo ar perdraudimo įmonė, perimanti tam tikrą rizikos dalį iš kitos draudimo ar perdraudimo įmonės.
57. Perdraudimo įmonė – įmonė, šio Įstatymo nustatyta tvarka gavusi perdraudimo veiklos licenciją.
58. Perdraudimo tarpininkas – asmuo, už atlygį vykdantis perdraudimo tarpininkavimo veiklą.
59. Perdraudimo tarpininkavimas – ūkinė komercinė veikla, kai siekiama supažindinti su galimybe sudaryti perdraudimo sutartį, siūloma sudaryti perdraudimo sutartį ar atliekamas kitoks parengiamasis darbas, kurio tikslas – perdraudimo sutarties sudarymas, taip pat ūkinė komercinė veikla, susijusi su perdraudimo sutarties sudarymu, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas perdraudimo sutartis ar administruojant perdraudžiamuosius įvykius. Ši veikla, vykdoma perdraudiko ar perdraudiko darbuotojų dėl šio perdraudiko perdraudimo sutarčių, nėra laikoma perdraudimo tarpininkavimu. Perdraudimo tarpininkavimu nelaikomas nenuolatinis informacijos teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, jei informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti perdraudimo sutartį. Perdraudimo tarpininkavimu taip pat nelaikomas vien tik perdraudžiamųjų įvykių administravimas, vykdomas sutarties su perdraudiku pagrindu, žalos (nuostolio) ir reikalavimo išmokėti perdraudimo išmoką dydžio nustatymas.
60. Perdraudimo veikla – ūkinė komercinė veikla, kuria prisiimama draudimo ar perdraudimo įmonės perduodama rizika. Perdraudimo veikla taip pat yra veikla, kai draudimo ar perdraudimo įmonė, išskyrus „Lloyd’s“ draudikų asociaciją, prisiima riziką, perduodamą bet kurio „Lloyd’s“ nario.
61. Priklausomas draudimo tarpininkas – asmuo, vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą vieno ar keleto draudikų vardu ir dėl jų interesų. Priklausomas draudimo tarpininkas taip pat yra asmuo, kuris vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą vieno ar keleto draudikų vardu ir dėl jų interesų šalia savo pagrindinės ūkinės komercinės veiklos, o jo siūlomas draudimas yra papildoma paslauga, susijusi su asmens siūlomomis prekėmis ar paslaugomis.
62. Steigimosi teisė – teisė kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje steigti draudimo ar perdraudimo įmonės dukterinę draudimo ar perdraudimo įmonę ar filialą, draudimo tarpininkų įmonės dukterinę draudimo tarpininkų įmonę ar filialą arba teisė Lietuvos Respublikoje steigti kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonės dukterinę draudimo ar perdraudimo įmonę ar filialą, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo tarpininkų įmonės dukterinę draudimo tarpininkų įmonę ar filialą.
63. Suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai – kaip tai apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.
64. Susijusi įmonė – dukterinė įmonė arba įmonė, kurioje šio straipsnio 5 dalyje nurodytais būdais dalyvauja kita įmonė.
65. Sveikatos draudimas – turtinių interesų, susijusių su fizinio asmens sveikata, draudimas, apimantis draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimą ligos atveju.
66. Teisė teikti draudimo ar perdraudimo, draudimo tarpininkavimo paslaugas (toliau – teisė teikti paslaugas) – draudimo ar perdraudimo įmonės teisė kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą neįsteigus dukterinės draudimo ar perdraudimo įmonės ar filialo, draudimo tarpininkų teisė kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą neįsteigus dukterinės draudimo tarpininkų įmonės ar filialo arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonės teisė vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą Lietuvos Respublikoje neįsteigus dukterinės draudimo ar perdraudimo įmonės ar filialo, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo tarpininkų teisė vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą Lietuvos Respublikoje neįsteigus dukterinės draudimo tarpininkų įmonės ar filialo.
67. Turima mokumo atsarga – draudiko turimo turto, viršijančio įsipareigojimus, atsirandančius iš draudimo ir (ar) perdraudimo sutarčių, dydis, apskaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.
68. Turto draudimas – asmens turtinių interesų draudimas, kai draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens patirtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos.
69. Užsienio valstybė – valstybė ne Europos Sąjungos narė ar ne Europos ekonominės erdvės valstybė.
70. Užsienio valstybės draudimo įmonė – užsienio valstybėje registruota įmonė, kuri vykdo draudimo veiklą ir kuri pagal vykdomos veiklos pobūdį privalėtų, jeigu ji būtų registruota Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, gauti šiame Įstatyme nustatytą ar lygiavertę draudimo veiklos licenciją.
71. Užsienio valstybės perdraudimo įmonė – užsienio valstybėje registruota įmonė, kuri vykdo perdraudimo veiklą ir kuri pagal vykdomos veiklos pobūdį privalėtų, jeigu ji būtų registruota Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, gauti šiame Įstatyme nustatytą ar lygiavertę perdraudimo veiklos licenciją.
72. Valdymo įmonė – kaip tai apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1139, 2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2342 (2007-06-02)
Nr. X-1324, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 125-5092 (2007-12-01)
Nr. XI-200, 2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1439 (2009-04-04)

3 straipsnis. Draudimo veikla
1. Lietuvos Respublikoje draudimo veiklą turi teisę vykdyti tik:
1) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos draudimo įmonės: akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir Europos bendrovės (Societas Europaea), šio Įstatymo nustatyta tvarka gavusios draudimo veiklos licenciją;
2) kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonės, įgyvendinančios steigimosi teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas;
3) Lietuvos Respublikoje įsteigti užsienio valstybių draudimo įmonių filialai, šio Įstatymo nustatyta tvarka gavę leidimus filialo draudimo veiklai.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai Lietuvos Respublikoje negali vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus draudimo, perdraudimo bei su šia veikla susijusią veiklą: draudžiamųjų ir perdraudžiamųjų įvykių administravimą, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimą, konsultavimą draudimo ir perdraudimo klausimais, tarpininkavimą sudarant pensijų kaupimo (išskyrus papildomą savanorišką kaupimą) sutartis, draudimo ir perdraudimo specialistų mokymą, kvalifikacijos kėlimą bei nekilnojamojo turto nuomą ir draudžiamo turto vertinimą.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai su draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą gali vykdyti tik kaip priklausomi draudimo tarpininkai.
4. Visiems kitiems šiame Įstatyme nenurodytiems asmenims draudžiama vykdyti draudimo veiklą Lietuvos Respublikoje, išskyrus Priežiūros komisijos nustatytas išimtis, kai dėl užsienio valstybėje galiojančio privalomojo draudimo nepripažįstama draudimo įmonės, užsienio valstybės draudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, draudimo apsauga.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1324, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 125-5092 (2007-12-01)

4 straipsnis. Perdraudimo veikla
1. Lietuvos Respublikoje perdraudimo veiklą turi teisę vykdyti tik šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai ir:
1) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos perdraudimo įmonės: akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir Europos bendrovės (Societas Europaea), šio Įstatymo nustatyta tvarka gavusios perdraudimo veiklos licenciją;
2) kitų Europos Sąjungos valstybių narių perdraudimo įmonės, tiek įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, tiek neįsteigusios;
3) užsienio valstybių perdraudimo įmonės, tiek įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, tiek neįsteigusios.
2. Šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodyti subjektai Lietuvos Respublikoje negali vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus perdraudimo ir su šia veikla susijusią veiklą: perdraudžiamųjų įvykių administravimą, perdraudimo tarpininkavimą, konsultavimą perdraudimo klausimais, perdraudimo specialistų mokymą, kvalifikacijos kėlimą bei nekilnojamojo turto nuomą ir perdraudžiamo turto vertinimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1324, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 125-5092 (2007-12-01)
Nr. XI-582, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6956 (2009-12-28)

5 straipsnis. Draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veikla
1. Lietuvos Respublikoje draudimo tarpininkavimu turi teisę verstis tik:
1) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos bet kokios teisinės formos įmonės (draudimo agentų įmonės) ir fiziniai asmenys, kurie Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka verčiasi draudimo tarpininkavimo veikla (draudimo agentai). Draudimo agentų įmonės ir draudimo agentai yra priklausomi draudimo tarpininkai;
2) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos draudimo brokerių įmonės: akcinės, uždarosios akcinės bendrovės ir Europos bendrovės, šio Įstatymo nustatyta tvarka gavusios licenciją draudimo brokerių įmonės veiklai. Draudimo brokerių įmonės yra nepriklausomi draudimo tarpininkai;
3) kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo tarpininkai, kurie draudimo tarpininkavimo veiklą Lietuvos Respublikoje vykdo įgyvendindami steigimosi teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas;
4) užsienio valstybių draudimo tarpininkų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje.
2. Lietuvos Respublikoje perdraudimo tarpininkavimo veikla turi teisę verstis tik šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnyje nurodyti subjektai ir:
1) draudimo brokerių įmonės;
2) kitų Europos Sąjungos valstybių narių perdraudimo tarpininkai, kurie perdraudimo tarpininkavimo veikla Lietuvos Respublikoje verčiasi tiek įsteigę filialą, tiek ne;
3) užsienio valstybių perdraudimo tarpininkai, neįsteigę filialo Lietuvos Respublikoje, arba užsienio valstybių nepriklausomų draudimo tarpininkų ir (ar) perdraudimo tarpininkų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje.
3. Draudimo įmonėms ar užsienio valstybių draudimo įmonių filialams, kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonėms, įgyvendinančioms steigimosi teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas, draudžiama naudotis neturinčių teisės vykdyti draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklos asmenų draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo paslaugomis.

6 straipsnis. Atstovybės
Šiame Įstatyme nustatytos atitinkamos filialų steigimo, veiklos ir veiklos priežiūros taisyklės taikomos ir atstovybėms ar bet kuriems biurams, kuriems vadovauja juos įsteigusios įmonės darbuotojai ar asmenys, turintys nuolatinį ar ilgalaikį įgaliojimą veikti atstovaujamos įmonės vardu, kai:
1) atstovybę ar biurą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje steigia draudimo įmonė, perdraudimo įmonė ar Lietuvos Respublikos draudimo tarpininkų įmonė;
2) atstovybę ar biurą Lietuvos Respublikoje steigia kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, perdraudimo įmonė ar draudimo tarpininkų įmonė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1324, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 125-5092 (2007-12-01)

7 straipsnis. Draudimo šakos ir grupės
1. Draudimo šakos yra gyvybės ir ne gyvybės draudimas.
2. Gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios draudimo grupės:
1) gyvybės draudimas, kiek nenumatyta šios dalies 2–5 punktuose;
2) sutuoktuvių ir gimimų draudimas;
3) gyvybės draudimas, susijęs su investiciniais fondais (kai investavimo rizika tenka draudėjui);
4) tontinos;
5) pensijų kaupimo veikla.
3. Ne gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios draudimo grupės:
1) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų;
2) draudimas ligos atvejui;
3) sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimas;
4) geležinkelio transporto priemonių draudimas;
5) skraidymo aparatų draudimas;
6) laivų (jūrų ir vidaus vandenų) draudimas;
7) vežamų krovinių draudimas;
8) turto (išskyrus šios dalies 3–7 punktus) draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų;
9) turto draudimas nuo kitų rizikų (išskyrus šios dalies 8 punktą);
10) su sausumos transporto priemonių valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;
11) su skraidymo aparatų valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;
12) su laivų (jūrų ir vidaus vandenų) valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;
13) bendrosios civilinės atsakomybės draudimas;
14) kredito draudimas;
15) laidavimo draudimas;
16) finansinių nuostolių draudimas;
17) teisinių išlaidų draudimas;
18) pagalbos draudimas.
4. Kai draudimo veiklos licencija ar leidimas užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklai suteikia teisę vykdyti:
1) draudimo grupių, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, veiklą, ši veikla vadinama draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir ligos atvejui (sveikatos draudimu);
2) draudimo grupei, nurodytai šio straipsnio 3 dalies 1 punkte, priklausantį keleivių sužalojimo rizikos draudimą bei šio straipsnio 3 dalies 3, 7 ir 10 punktuose nurodytų grupių veiklą, ši veikla vadinama motoriniu draudimu;
3) draudimo grupei, nurodytai šio straipsnio 3 dalies 1 punkte, priklausantį keleivių sužalojimo rizikos draudimą bei šio straipsnio 3 dalies 4, 6, 7 ir 12 punktuose nurodytų grupių veiklą, ši veikla vadinama jūriniu ir transporto draudimu;
4) draudimo grupei, nurodytai šio straipsnio 3 dalies 1 punkte, priklausantį keleivių sužalojimo rizikos draudimą bei šio straipsnio 3 dalies 5, 7 ir 11 punktuose nurodytų grupių veiklą, ši veikla vadinama aviacijos draudimu;
5) draudimo grupių, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 8 ir 9 punktuose, veiklą, ši veikla vadinama turto draudimu nuo gaisro ir kitokio turto sugadinimo (sunaikinimo);
6) draudimo grupių, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 10–13 punktuose, veiklą, ši veikla vadinama civilinės atsakomybės draudimu;
7) draudimo grupių, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 14 ir 15 punktuose, veiklą, ši veikla vadinama kredito ir laidavimo draudimu;
8) visų grupių, nurodytų 3 dalyje, veiklą, ši veikla vadinama visų ne gyvybės draudimo šakos rizikų draudimu.
5. Priežiūros komisija tvirtina gyvybės draudimo šakos ir ne gyvybės draudimo šakos draudimo grupių aprašymą, kuriuo draudimo įmonės ir užsienio valstybių draudimo įmonių filialai privalo vadovautis.

8 straipsnis. Gyvybės ir ne gyvybės draudimo veiklos Lietuvos Respublikoje atskyrimas
1. Nė vienas šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas subjektas neturi teisės vykdyti ir gyvybės, ir ne gyvybės draudimo veiklos kartu, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir šio Įstatymo 224 straipsnio 3 dalyje nustatytas išimtis bei atvejus, kai kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktai suteikia teisę kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonei vykdyti ir gyvybės, ir ne gyvybės draudimo veiklą.
2. Šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, vykdantys gyvybės draudimą, taip pat turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti tik šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų ne gyvybės draudimo grupių veiklą.
3. Draudimo įmonės ir užsienio valstybių draudimo įmonių filialai privalo vadovautis gyvybės draudimo veiklos ir šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų ne gyvybės draudimo grupių veiklos atskiro administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Priežiūros komisijos.

9 straipsnis. Ne gyvybės draudimo šakos papildomos draudimo rizikos
1. Draudimo įmonė, turinti draudimo veiklos licenciją, ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, turintis leidimą filialo draudimo veiklai, išduotą pagrindinės draudimo rizikos, priklausančios ne gyvybės draudimo šakos draudimo grupei ar keletui jų, draudimo veiklai, nepakeitę draudimo veiklos licencijos ar leidimo filialo draudimo veiklai, turi teisę sudaryti draudimo sutartis ir dėl papildomų draudimo rizikų, priklausančių kitoms ne gyvybės draudimo šakos draudimo grupėms, tik jei yra visos šios sąlygos:
1) papildoma draudimo rizika yra susijusi su pagrindine draudimo rizika;
2) papildoma draudimo rizika yra susijusi su tuo pačiu objektu, kuris draudžiamas nuo pagrindinės rizikos;
3) nuo papildomos draudimo rizikos draudžiama ta pačia draudimo sutartimi kaip ir nuo pagrindinės draudimo rizikos.
2. Šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 14, 15 ir 17 punktuose nurodytų draudimo grupių rizikos negali būti laikomos papildomomis kitų draudimo grupių draudimo rizikų atžvilgiu, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus.
3. Draudimo rizika, priklausanti šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 17 punkte nurodytai draudimo grupei, gali būti laikoma papildoma šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 18 punkte nurodytos draudimo grupės rizikų atžvilgiu tik tuo atveju, kai yra įvykdytos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos ir kai pagrindinė rizika išimtinai yra susijusi su pagalbos teikimu asmenims, patiriantiems sunkumų kelionėje, išvykus iš namų ar iš nuolatinės gyvenamosios vietos.
4. Draudimo rizika, priklausanti šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 17 punkte nurodytai draudimo grupei, taip pat gali būti laikoma papildoma draudimo rizika tik kai yra įvykdytos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos ir kai ji yra susijusi su ginčais ar rizikomis, atsirandančiomis naudojant jūros laivus ar su tuo susijusiomis.

10 straipsnis. Didelė draudimo rizika
1. Draudimo rizika yra laikoma didele, jeigu ji priklauso:
1) šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 4, 5, 6, 7, 11 ir 12 punktuose nurodytoms draudimo grupėms;
2) šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 14 ir 15 punktuose nurodytoms draudimo grupėms, kai draudėjas vykdo ūkinę komercinę veiklą ar verčiasi savarankiška profesine veikla ir draudimo rizikos yra susijusios su šia veikla.
2. Draudimo rizika taip pat laikoma didele, jeigu ji priklauso šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 3, 8, 9, 10, 13 ir 16 punktuose nurodytoms draudimo grupėms ir šios rizikos draudėjas viršija mažiausiai 2 šiuos dydžius:
1) draudėjo balanse nurodyta turto vertė yra ne mažesnė kaip 6 200 000 eurų;
2) draudėjo grynosios pajamos yra lygios arba viršija 12 800 000 eurų;
3) draudėjo vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius metus yra ne mažesnis kaip 250.
3. Jei draudėjas priklauso grupei ūkio subjektų, kurių konsoliduota finansinė atskaitomybė sudaroma pagal Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo ar analogiško kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės akto reikalavimus, šio straipsnio 2 dalyje numatyti dydžiai nustatomi atsižvelgiant į konsoliduotoje finansinėje atskaitomybėje nurodytus dydžius.

11 straipsnis. Nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties vertinimas
1. Fizinis asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei:
1) yra nuteistas už bet kokias tyčines nusikalstamas veikas, baustas už administracinius teisės pažeidimus nuosavybės, prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje;
2) galioja drausminė nuobauda atleisti šį asmenį iš darbo ar tarnybinė nuobauda atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų;
3) piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis arba alkoholiu;
4) yra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių fizinio asmens reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga.
2. Juridinis asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei:
1) yra patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;
2) šio juridinio asmens valdymo organų nariai ir šį juridinį asmenį kontroliuojantys fiziniai asmenys nėra nepriekaištingos reputacijos bei šį juridinį asmenį kontroliuojantis juridinis asmuo yra patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;
3) yra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių juridinio asmens reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga.
3. Šiame Įstatyme numatyti subjektai, vertindami fizinio asmens kvalifikaciją ir patirtį, privalo atsižvelgti į asmens išsilavinimą, eitas pareigas, darbo stažą ir kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai.
4. Jei nepriekaištingą reputaciją, kvalifikaciją ar patirtį vertina Priežiūros komisija, duomenys apie asmens nepriekaištingą reputaciją, kvalifikaciją ar patirtį pateikiami Priežiūros komisijos nustatytos formos anketose. Prireikus patikrinti anketose nurodytus duomenis, Priežiūros komisija turi teisę pareikalauti, kad asmuo pateiktų papildomus dokumentus ir informaciją, reikšmingą nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos bei patirties įvertinimui, ir dėl informacijos pateikimo kreiptis į šio Įstatymo 196 straipsnyje nurodytus asmenis.

II SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮMONĖS

PIRMASIS SKIRSNIS
DRAUDIMO VEIKLOS LICENCIJA

12 straipsnis. Draudimo veiklos licencija
1. Draudimo įmonė turi teisę verstis draudimo veikla tik turėdama Priežiūros komisijos išduotą draudimo veiklos licenciją. Priežiūros komisija tvirtina draudimo veiklos licencijavimo taisykles.
2. Draudimo veiklos licencija išduodama:
1) steigiamai akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei;
2) po juridinių asmenų reorganizavimo veiksiančiai naujai akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei, ketinančiai vykdyti draudimo veiklą;
3) akcinei, uždarajai akcinei bendrovei ar Europos bendrovei, keičiančiai vykdomos veiklos rūšį į draudimo veiklą.
3. Draudimo veiklos licencija taip pat galioja visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, suteikdama teisę vykdyti draudimo veiklą įgyvendinant steigimosi teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas šio skyriaus Penktajame skirsnyje numatytomis sąlygomis.
4. Draudimo veiklos licencija išduodama vykdyti visos draudimo grupės arba kelių draudimo grupių, priklausančių gyvybės arba ne gyvybės draudimo šakoms, draudimo veiklą, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pageidauja vykdyti tik dalies rizikų, priklausančių draudimo grupei (grupėms), draudimo veiklą.
5. Draudimo veiklos licencija išduodama neribotam laikui.
6. Draudimo veiklos licencija išduodama tik konkrečiai draudimo įmonei, ji negali būti perleista kitam asmeniui.
7. Draudimo veiklos licencijos formą nustato Priežiūros komisija.
8. Steigiama draudimo įmonė gali būti įregistruota juridinių asmenų registre, o jei draudimo veiklos licencija išduodama ne steigiamai draudimo įmonei, atitinkami pakeitimai juridinių asmenų registre gali būti padaryti tik po draudimo veiklos licencijos išdavimo.
9. Priežiūros komisija privalo juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka pranešti juridinių asmenų registrui apie draudimo veiklos licencijos išdavimą, galiojimo sustabdymą ar panaikinimą.
10. Apie įregistravimo juridinių asmenų registre faktą draudimo įmonė per 5 darbo dienas privalo pranešti Priežiūros komisijai.
11. Draudimo įmonės steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per 9 mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo.

13 straipsnis. Draudimo įmonės pavadinimas
Draudimo įmonės pavadinime privalo būti žodis „draudimas“. Joks kitas juridinis asmuo neturi teisės savo pavadinime naudoti šio žodžio bei junginio „draudimo įmonė“ ar į jį panašaus junginio, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

14 straipsnis. Prašymas draudimo veiklos licencijai gauti
1. Pareiškėjai privalo Priežiūros komisijai pateikti prašymą išduoti draudimo veiklos licenciją.
2. Kartu su prašymu pateikiami šie dokumentai ir rašytinė informacija:
1) draudimo įmonės įstatai, steigimo sutartis (aktas);
2) Priežiūros komisijos nustatyto turinio ir formos draudimo įmonės verslo planas;
3) Priežiūros komisijos nustatytos formos informacija apie draudimo įmonę kontroliuojančius asmenis, šioje įmonėje dalyvaujančias įmones ir pakankamą akcijų paketą valdančius akcininkus. Taip pat pateikiama Priežiūros komisijos nustatytos formos informacija apie kontroliuojančių juridinių asmenų ir dalyvaujančių įmonių priežiūros ir valdymo organų narius;
4) Priežiūros komisijos nustatytos formos informacija apie draudimo įmonės stebėtojų tarybos pirmininką ir kitus stebėtojų tarybos narius, valdybos pirmininką ir kitus valdybos narius, administracijos vadovą;
5) Priežiūros komisijos nustatytos formos informacija apie vyriausiąjį buhalterį ir apie vyriausiąjį aktuarą;
6) dokumentai, patvirtinantys draudimo įmonės organizacinio fondo sukaupimą pinigais, organizacinio fondo naudojimą bei jo likutį;
7) dokumentai, patvirtinantys steigiamos draudimo įmonės akcijų apmokėjimą pinigais;
8) informacija apie organizacinio fondo bei lėšų, kuriomis apmokėtos steigiamos draudimo įmonės akcijos ar suformuotas draudimo įmonės įstatinis kapitalas, kilmę;
9) šio Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sutartys, sudarytos draudimo įmonės vardu;
10) dokumentai, įrodantys valstybės rinkliavos už draudimo veiklos licencijos išdavimą sumokėjimą;
11) jei draudimo įmonė ketina vykdyti šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą) veiklą, dokumentai, įrodantys, jog draudimo įmonė kiekvienoje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra paskyrusi atstovą nagrinėti pretenzijas.
3. Jei draudimo įmonės steigėjas yra juridinis asmuo, papildomai turi būti pateikta:
1) steigėjo – juridinio asmens registravimo pažymėjimo ar kito jį atitinkančio dokumento nuorašas;
2) steigėjo – juridinio asmens paskutinių metų audituota finansinė atskaitomybė su auditoriaus išvada. Ši nuostata netaikoma, jei steigėjas nėra steigiamą draudimo įmonę kontroliuojanti ar joje dalyvaujanti įmonė.

Plačiau ... http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=363202&p_query=&p_tr2=

Temos

Archyvas

Pirm Antr Treč Ketv Penk Sat Sekm
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31