LNVF / Teisės aktai / LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMAS

Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 91-3891
Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS
FINANSŲ ĮSTAIGŲ
ĮSTATYMAS
2002 m. rugsėjo 10 d. Nr. IX-1068
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis Įstatymas nustato, kokios paslaugos yra laikomos finansinėmis paslaugomis, reikalavimus finansų įmonių ir kredito įstaigų, kurios verčiasi finansinių paslaugų teikimu, steigėjams, dalyviams bei vadovams, šių teises ir pareigas, finansų įstaigų steigimo, veiklos, jos pabaigos ir pertvarkymo sąlygas, tvarką bei ypatumus, taip pat finansų įstaigų, teikiančių licencines finansines paslaugas, veiklos priežiūros sąlygas, tvarką bei ypatumus.
2. Šis Įstatymas taikomas visoms finansų įstaigoms – Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims ir užsienio valstybių finansų įstaigų padaliniams, kurie veikia Lietuvos Respublikoje ir verčiasi finansinių paslaugų, nustatytų šio Įstatymo 3 straipsnyje, teikimu Lietuvos Respublikoje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato ko kita.
3. Šis Įstatymas netaikomas:
1) Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, kurios teikia finansines paslaugas, nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose;
2) pašto paslaugų teikėjams, kurie teikia vietines ir tarptautines pašto perlaidų paslaugas;
3) Lietuvos bankui, teikiančiam finansines paslaugas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
4. Šiuo Įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti Įstatymo priede.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1037, 2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-498 (2007-01-30)
Nr. XI-554, 2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6892 (2009-12-28)

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Artimais ryšiais susiję asmenys – du arba daugiau asmenų, kurie:
1) yra susiję turtiniais ryšiais;
2) turi kvalifikuotąją įmonės įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį;
3) yra susiję kitais tarpusavio turtiniais santykiais, leidžiančiais vienam iš asmenų kontroliuoti kitą asmenį.
2. Artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais susiję asmenys – asmuo ir jo sutuoktinis, jų vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), seneliai, vaikaičiai, taip pat šio asmens ir jo sutuoktinio broliai (įbroliai), seserys (įseserės) ir šių brolių (įbrolių) bei seserų (įseserių) sutuoktiniai, taip pat asmenys, įregistravę partnerystę įstatymų nustatyta tvarka.
3. Asmuo – fizinis arba juridinis asmuo.
4. Balansinis finansinis turtas – grynieji pinigai kasoje, pinigai sąskaitose bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teisės į finansų įstaigai mokėtinas pinigų sumas arba pagal paskolų sutartis grąžintiną kitokį turtą, įsigytus skolos vertybinius popierius, kitus finansų įstaigos kliento įsipareigojimus mokėti, grąžinti arba perleisti finansinį turtą, nuosavybės vertybiniai popieriai arba kitokios teisės.
5. Bendrieji atidėjiniai (atidėjimai) – tam tikros sukauptos piniginės lėšos, sudaromos ir skirtos galimiems finansų įstaigos veiklos nuostoliams sumažinti (padengti).
6. Finansinė garantija – finansų įstaigos įstatymų nustatyta tvarka suteikta garantija, kuria neatšaukiamai įsipareigojama išmokėti garantijoje nustatytą pinigų sumą, jeigu bus įvykdytos visos garantijoje nurodytos sąlygos.
7. Finansų įmonė – Lietuvos Respublikos įmonė arba užsienio valstybės įmonės padalinys, kuris veikia Lietuvos Respublikoje įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nustatyta tvarka ir verčiasi vienos arba daugiau šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5–17, 19 punktuose nurodytų finansinių paslaugų teikimu.
8. Finansų įstaigos klientas – asmuo, kuriam finansų įstaiga teikia finansines paslaugas.
9. Finansų įstaigos turtas – finansų įstaigos balanse parodytas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, taip pat nematerialusis ir finansinis turtas.
10. Finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė – finansų įmonė, kurios visos kontroliuojamos įmonės arba jų dauguma yra kredito įstaigos arba finansų įmonės, o iš jų nors viena yra kredito įstaiga, ir kuri nėra mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme.
11. Finansinis laidavimas – įstatymų nustatyta tvarka sudarytoje laidavimo sutartyje nustatytas finansų įstaigos neatšaukiamas įsipareigojimas išmokėti tam tikrą laidavimo sutartyje nurodytą sumą, jeigu asmuo, už kurį finansų įstaiga laiduoja, nevykdo visos ar dalies savo prievolės.
12. Finansinis tarpininkavimas (agento veikla) – veikla, kai vienos arba kelių finansų įstaigų vardu ir naudai priimami indėliai ir kitos grąžintinos lėšos, skolinama, teikiamos kitos finansinės paslaugos, taip pat finansų įstaigų vykdoma priklausomo draudimo tarpininkavimo veikla, išskyrus draudžiamųjų įvykių administravimą.
13. Finansinis turtas – finansų įstaigos balansinio finansinio turto ir nebalansinių pretenzijų verčių suma.
14. Globojanti (patronuojanti) įmonė – įmonė, kuri turi kitos įmonės įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, suteikiančią teisę kontroliuoti įmonės veiklą.
15. Grynoji vertė:
1) investicijos įsigijimo (sukūrimo, vertės padidinimo) vertė, sumažinta amortizacijos arba nusidėvėjimo verte ir (arba) šios investicijos rizikai amortizuoti sudarytais specialiaisiais atidėjiniais (atidėjimais);
2) finansų įstaigos balansinio finansinio turto ir (arba) nebalansinių pretenzijų vertė viešojoje rinkoje nusistovėjusia rinkos kaina arba, jeigu balansinis finansinis turtas ir (arba) nebalansinės pretenzijos nėra viešosios apyvartos objektas arba nėra patikimos informacijos apie jų rinkos kainas, įsigijimo vertė, sumažinta šiam turtui sudarytais specialiaisiais atidėjiniais (atidėjimais).
16. Indėlis – teigiamas pinigų likutis sąskaitoje, kuri atidaryta indėlininkui kredito įstaigoje pagal banko indėlio arba banko sąskaitos sutartį.
17. Indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionalių rinkos dalyvių – lėšų priėmimas iš nenustatytų iš anksto asmenų, kad būtų galima jas valdyti, naudoti ir (arba) jomis disponuoti, įsipareigojant jas sugrąžinti su palūkanomis ar be jų. Indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių nelaikomas:
1) lėšų priėmimas iš mokėjimo paslaugų vartotojų mokėjimo paslaugoms teikti;
2) lėšų priėmimas, jei priimtos lėšos nedelsiant keičiamos į išleidžiamus elektroninius pinigus;
3) lėšų priėmimas išduodant korteles ar kitas priemones, kurios naudojamos įsigyjant prekes arba paslaugas tik iš šias korteles ar kitas priemones išdavusio asmens.
18. Investicija – kilnojamasis ir nekilnojamasis, taip pat nematerialusis turtas, įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalys, taip pat pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos, kurios gali būti konvertuotos į finansų įstaigos naujos emisijos akcijas, suteiktos finansų įstaigoms.
19. Įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, suteikianti teisę kontroliuoti įmonės veiklą – asmens tiesiogiai ir (arba) netiesiogiai valdoma įmonės įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis arba tokie santykiai tarp asmens ir įmonės, dėl kurių šis asmuo:
1) turi daugumą įmonės dalyvių balsavimo teisių;
2) būdamas įmonės dalyvis, turi teisę rinkti ar atšaukti įmonės vadovą, daugumą šios įmonės valdymo ar priežiūros organo narių;
3) pagal įmonės steigimo dokumento nuostatas arba su įmone sudarytas sutartis turi galimybę įmonei daryti lemiamą įtaką;
4) būdamas įmonės dalyvis, remdamasis su kitais dalyviais sudarytomis sutartimis, turi teisę spręsti, kaip panaudoti daugumą įmonės dalyvių balsavimo teisių;
5) priežiūros institucijos nuomone, įmonei veiksmingai daro lemiamą įtaką.
20. Įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis – bent viena akcija, pajus ar kitokia įmonės išleista priemonė, pažyminti dalyvavimą valdant įmonės kapitalą, arba kartu su šiomis priemonėmis įgyta balsavimo teisė, arba (jeigu nėra išleista priemonių, pažyminčių dalyvavimą valdant įmonės kapitalą) įmonės ar jos turto (kapitalo) dalis.
21. Jungtinė (konsoliduota) priežiūra – globojančios (patronuojančios) įmonės ir jos kontroliuojamos finansinės grupės priežiūra, atliekama remiantis jungtinėmis (konsoliduotomis) finansinės atskaitomybės ir kitomis priežiūrai skirtomis ataskaitomis, kurias sudaro ir priežiūrą atliekančiai institucijai pateikia globojanti (patronuojanti) įmonė.
22. Kontroliuojama įmonė – įmonė, kurioje kitas asmuo turi įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, suteikiančią teisę kontroliuoti įmonės veiklą. Visos kontroliuojamų įmonių kontroliuojamos įmonės taip pat laikomos pirmosios visas šias įmonės globojančios (patronuojančios) įmonės kontroliuojamomis įmonėmis.
23. Kredito įstaiga – įmonė, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu arba elektroninių pinigų išleidimu ir tvarkymu.
24. Kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis – tiesiogiai arba netiesiogiai valdoma įmonės įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, kuri sudaro 10 procentų ar daugiau įmonės įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių arba kuri suteikia galimybę daryti reikšmingą įtaką tos įmonės valdymui.
25. Licencinės finansinės paslaugos – finansinės paslaugos, kurių teikimu galima verstis tik gavus įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją.
26. Likvidusis turtas – turtas, kuris su minimalia vertės praradimo rizika nedelsiant gali būti parduotas rinkos kaina arba jai artima kaina. Kaina, artima rinkos kainai, – tai maksimali kaina, už kurią su finansų įstaiga susijusios šalys, žinomos kaip ketinančios pirkti (parduoti) turtą, gali tiesiogiai (ne rinkoje) apsikeisti rinkoje prekiaujamu turtu.
27. Mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė – globojanti (patronuojanti) įmonė (bet ne finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kredito įstaiga ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme), kurios nors viena kontroliuojama įmonė yra kredito įstaiga.
28. Nebalansinės pretenzijos – finansų įstaigos balansinėje ataskaitoje neparodytas turtas (pretenzijos): finansų įstaigos reikalavimo teisės į finansų įstaigai mokėtinas pinigų sumas, grąžintiną arba kitaip perleidžiamą kitokį turtą pagal būsimuosius, pasirinkimo ir kitokius sandorius.
29. Neprofesionalūs rinkos dalyviai – visi asmenys, išskyrus Lietuvos banką, finansų įstaigas, draudimo įmones, taip pat kitus asmenis, kurie gali kvalifikuotai įvertinti skolinimosi riziką.
30. Netiesioginė kontrolė – kontrolė, atsirandanti per kitas kontroliuojamas įmones arba kontroliuojamų įmonių kontroliuojamas įmones.
31. Palūkanos – pinigų suma, mokama už suteiktą paskolą, padėtą indėlį, skolos vertybinius popierius, perduotą naudoti turtą ar kitą skolinį reikalavimą, t. y. sutartyje nustatytas procentas, skaičiuojamas nuo padėto indėlio, suteiktos paskolos dydžio, skolos vertybinių popierių nominalios vertės arba perduoto naudotis turto ar kito skolinio reikalavimo vertės.
32. Pasirinkimo sandoris – sandoris, suteikiantis teisę, bet ne įsipareigojimą pirkti arba parduoti sandorio objektą už sutartą kainą sutartą dieną arba iki jos.
33. Pasitikėtinė (subordinuota) paskola – ne trumpesniam kaip vienų metų laikotarpiui suteikta paskola, jeigu yra tenkinamos visos nurodytos sąlygos:
1) paskola yra gauta pinigais;
2) paskolos davėjas paskolos sutartyje įsipareigoja nereikalauti iš paskolos gavėjo grąžinti paskolą prieš sutartyje nustatytą jos grąžinimo terminą;
3) neteko galios nuo 2007 m. sausio 30 d.;
4) paskolos sutartyje yra nustatyta, kad paskolos gavėjo likvidavimo arba bankroto atveju paskolos davėjo reikalavimas pagal paskolos sutartį bus tenkinamas tik patenkinus kitų paskolos gavėjo kreditorių reikalavimus.
34. Pinigų tvarkymas – grynųjų pinigų inkasavimas, vežimas ir saugojimas, monetų ir banknotų skaičiavimas, jų tikrumo ir tinkamumo naudoti apyvartoje tikrinimas bei pakavimas prieš grąžinant į apyvartą.
35. Rizikos prisiėmimas (sandoriai, turintys galimos rizikos požymių):
1) skolinimas, skolos vertybinių popierių pirkimas;
2) vekselių, čekių ir kitų skolinių įsipareigojimų diskontas;
3) finansinės garantijos, finansinio laidavimo arba visų kitų finansų įstaigos išleistų (jos arba kitų asmenų prievolėms užtikrinti) prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių suteikimas, kitų finansų įstaigų finansinių garantijų arba finansinių laidavimų priėmimas;
4) prisiėmimas visų įsipareigojimų, pagal kuriuos finansų įstaiga įsipareigoja mokėti pagal jos priimtą mokėjimo reikalavimą arba priimti juos išpirkti, jeigu pirkėjas jų reikalauja;
5) kitų įmonių įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimas, neatsižvelgiant į tai, kokiu tikslu ir kokiam laikui tai padaryta;
6) reikalavimų pagal įsipareigojimus mokėti pirkimas;
7) finansų įstaigai nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas naudotis kitiems asmenims pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį;
8) išvestinių finansinių priemonių išleidimas ir įsigijimas;
9) lėšų laikymas didesnės rizikos kredito įstaigose;
10) kiti priežiūros institucijos teisės aktuose nurodyti veiksmai.
36. Seifo kamerų nuoma – seifo kamerų, esančių nuolat saugomose patalpose, nuoma asmenims, kurie patys jose laiko savo vertybes.
37. Skolinimas:
1) pinigų sumos perdavimas skolininkui pagal paskolos ar kreditavimo sutartį;
2) piniginio reikalavimo, kylančio iš neatšaukiamo įsipareigojimo mokėti, pirkimas, išankstinis apmokėjimas (įskaitant faktoringą ir forfeitingą) arba diskontavimas, prisiimant skolinimo riziką arba jos neprisiimant, neatsižvelgiant į tai, į kieno apskaitą šie reikalavimai yra įtraukti ir kas pagal juos surenka pinigines lėšas.
38. Specialieji atidėjiniai (atidėjimai) – turto ir nebalansinių pretenzijų vertės sumažėjimo dydis, atitinkantis tikėtinų nuostolių galimybę.
39. Tarpusavyje susijusių klientų grupė – du arba daugiau finansų įstaigos (arba kelių tai pačiai finansinei grupei priklausančių finansų įstaigų) klientų, kurie yra susiję tarpusavyje dėl to, kad:
1) vienas iš klientų tiesiogiai ir (arba) netiesiogiai gali kontroliuoti kitus klientus;
2) klientai yra susiję tokiais tarpusavio ryšiais, kad jeigu vienas iš jų negalėtų įvykdyti savo įsipareigojimų finansų įstaigai, kiltų sunkumų ir kitam arba kitiems klientams įvykdyti įsipareigojimus šiai finansų įstaigai.
40. Tauriųjų metalų prekyba – prekyba:
1) grynu auksu (auksu, kurio grynumas yra ne mažesnis kaip 999,9/1000);
2) grynu sidabru ir platina (sidabru ir platina, kurių grynumas yra ne mažesnis kaip 999,9/1000);
3) aukso, sidabro ir platinos luitais arba kitokios formos, kuri yra pripažįstama tarptautinėse tauriųjų metalų rinkose, šiais metalais, neatsižvelgiant į jų grynumą;
4) numizmatikos tikslais monetomis iš tauriųjų metalų, nebuvusiomis arba buvusiomis apyvartoje.
41. Valiutos keitimas (grynaisiais pinigais):
1) užsienio valiutos pirkimas už litus;
2) užsienio valiutos pardavimas už litus.
42. Vertimasis finansinių paslaugų teikimu:
1) deklaravimas ūkinę veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose (steigimo dokumentuose, licencijose, patentuose ir kt.), kad asmuo teikia finansines paslaugas;
2) veikla, kurios pagrindinę dalį sudaro finansinių paslaugų teikimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2067, 2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1828 (2004-04-15)
Nr. IX-2528, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6107 (2004-11-17)
Nr. X-1037, 2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-498 (2007-01-30)
Nr. X-1306, 2007-10-25, Žin., 2007, Nr. 117-4775 (2007-11-15)
Nr. XI-554, 2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6892 (2009-12-28)

3 straipsnis. Finansinės paslaugos
1. Finansinės paslaugos yra:
1) indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas;
2) skolinimas (įskaitant hipotekines paskolas);
3) finansinė nuoma (lizingas);
4) mokėjimo paslaugos;
5) kelionių čekių, vekselių ir kitų mokėjimo priemonių išdavimas ir administravimas, jei šios veiklos neapima šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos paslaugos;
6) finansinių laidavimų ir finansinių garantijų teikimas;
7) sandorių sudarymas savo ar kliento sąskaita dėl pinigų rinkos priemonių (čekių, vekselių, indėlių sertifikatų ir t. t.), užsienio valiutos, finansinių būsimųjų ir pasirinkimo sandorių, valiutos keitimo kurso nustatymo ir palūkanų normos nustatymo priemonių, viešosios apyvartos vertybinių popierių, tauriųjų metalų;
8) investicinės paslaugos;
9) finansinis tarpininkavimas (agento veikla);
10) pinigų tvarkymas;
11) informacijos bei konsultacijų kredito teikimo ir mokėjimo klausimais teikimas;
12) seifo kamerų nuoma;
13) valiutos keitimas (grynaisiais pinigais);
14) atsiskaitymų tarp kredito įstaigų įskaitymas (kliringas);
15) piniginių lėšų saugojimas ir administravimas;
16) įmonių konsultavimas dėl kapitalo struktūros, gamybos strategijos ir su tuo susijusių klausimų, taip pat konsultacijos ir paslaugos, susijusios su įmonių reorganizavimu, pertvarkymu ir pirkimu;
17) su vertybinių popierių emisijomis susijusių paslaugų teikimas;
18) elektroninių pinigų išleidimas ir tvarkymas;
19) investicinių fondų, uždaro tipo investicinių bendrovių, pensijų fondų ar investicinių kintamojo kapitalo bendrovių valdymas;
20) finansinių priemonių saugojimas, apskaita ir valdymas klientų sąskaita, įskaitant turto saugojimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas, tokias kaip pinigų ar finansinio užstato valdymas.
2. Licencines finansines paslaugas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
3. Teikti licencines finansines paslaugas be licencijos yra draudžiama.
4. Tik kredito įstaiga turi išimtinę teisę:
1) priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas iš neprofesionalių rinkos dalyvių;
2) skolintis iš neprofesionalių rinkos dalyvių viršydama nuosavo kapitalo dydį;
3) (neteko galios nuo 2009 m. gruodžio 28 d.);
4) išleisti ir tvarkyti elektroninius pinigus.
5. Finansų įstaigos gali teikti finansines paslaugas užsienio valiuta, jeigu tai nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1720, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3435 (2003-07-25)
Nr. X-1306, 2007-10-25, Žin., 2007, Nr. 117-4775 (2007-11-15)
Nr. XI-203, 2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1442 (2009-04-04)
Nr. XI-554, 2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6892 (2009-12-28)

4 straipsnis. Finansų įstaiga
1. Finansų įstaiga – finansų įmonė arba kredito įstaiga, kuri atitinka abu šio Įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje nustatytus reikalavimus ir verčiasi bent vienos iš šio Įstatymo 3 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimu.
2. (Neteko galios nuo 2004 m. gegužės 1 d.)
3. Finansų įstaigos, kuri verčiasi licencinių finansinių paslaugų teikimu, veiklą prižiūri Lietuvos Respublikos įstatymuose, reglamentuojančiuose tokių įstaigų veiklą, nustatytos priežiūros institucijos.
4. Finansų įstaigos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo Įstatymu, Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, taip pat atitinkamos teisinės formos, kurios pagrindu finansų įstaiga yra įsteigta ir veikia, juridinį asmenį, ir kitais teisės aktais.
5. Jei Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nustato kitokias normas negu šis Įstatymas, taikomos įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, normos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2067, 2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1828 (2004-04-15)

ANTRASIS SKIRSNIS
FINANSŲ ĮSTAIGOS STEIGIMAS, REGISTRAVIMAS, LICENCIJAVIMAS

5 straipsnis. Finansų įstaigos steigimas
Finansų įstaigos steigiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais atitinkamos teisinės formos juridinio asmens steigimą ir veiklą, bei kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita.

6 straipsnis. Steigėjai
1. Finansų įstaigos steigėju gali būti tik asmuo, kuris atitinka visas šias sąlygas:
1) yra įsigyjantis steigiamos finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį;
2) gali įrodyti, kad lėšos, panaudotos steigiamos finansų įstaigos įstatiniam kapitalui ir (arba) balsavimo teisėms įsigyti, yra jo teisėtai gautos pajamos;
3) atitinka kitus šio Įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus, keliamus finansų įstaigų steigėjams.
2. Finansų įstaigos steigėju negali būti fizinis asmuo, teistas už labai sunkius, sunkius nusikaltimus, nusikaltimus finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams arba už kitus nusikaltimus, jeigu jam nėra išnykęs teistumas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1481, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1726 (2003-04-24)

7 straipsnis. Finansų įstaigos dalyviai, turintys kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį
1. Finansų įstaigos dalyviu, turinčiu kvalifikuotąją finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, gali būti asmuo, kuris:
1) pats arba kieno nors veikiamas nesukels pavojaus finansų įstaigos veiklos saugumui bei patikimumui ir kuris gali garantuoti Lietuvos Respublikos įstatymų reglamentuotą ir patikimą finansų įstaigos valdymą bei veiklos kontrolę;
2) savo turtiniais, valdymo, artimosios giminystės, taip pat svainystės ir veiklos santykiais, dalyvių struktūra negalėtų susilpninti finansų įstaigos veiklos kontrolės, kurią atlieka finansų įstaigos dalyviai;
3) atitinka kitus šio Įstatymo bei kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, keliamus finansų įstaigos dalyviams.
2. Licencines finansines paslaugas teikiančios finansų įstaigos kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimo, padidinimo, perleidimo ir sumažinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-203, 2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1442 (2009-04-04)

8 straipsnis. Reikalavimai finansų įstaigos veiklai užtikrinti
1. Teikti finansines paslaugas finansų įstaiga gali tuo atveju, jeigu ji turi tinkamą:
1) apskaitos sistemą;
2) vidaus kontrolės sistemą;
3) personalą;
4) technines, informacines, technologines apsaugos užtikrinimo priemones ir patalpas;
5) valdymo ir organizacinę struktūrą;
6) turto draudimą.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos ir įstaigų dukterinėms įmonėms, filialams, kitiems struktūriniams padaliniams arba darbo vietoms, esančioms kitoje vietoje, negu yra finansų įstaigos buveinė, ir teikiančioms finansines paslaugas klientams.

9 straipsnis. Finansų įstaigos registravimo procedūra
1. Finansų įstaiga registruojama juridinių asmenų registre Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Finansų įstaiga, kuriai steigti reikalingas priežiūros institucijos leidimas, numatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose, reglamentuojančiuose finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, juridinių asmenų registre registruojama tik gavus šį leidimą. Juridinių asmenų registre įregistruota finansų įstaiga laikoma įsteigta.
2. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotos finansų įstaigos buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.
3. Įregistruota finansų įstaiga arba veikianti įmonė, priėmusi sprendimą verstis finansinių paslaugų teikimu, gali pradėti teikti finansines paslaugas tik gavusi licenciją (leidimą) jas teikti, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nustato, kad tokia licencija (leidimas) yra būtina.
4. Licencija (leidimas) teikti finansines paslaugas finansų įstaigai išduodama Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą bei finansų įstaigų veiklą, nustatyta tvarka.
5. Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti nustatyta, kad priežiūros institucijos leidimas yra būtinas norint:
1) įregistruoti steigimo dokumentų pakeitimus šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais;
2) reorganizuoti finansų įstaigą;
3) likviduoti finansų įstaigą;
4) pertvarkyti finansų įstaigą;
5) inicijuoti finansų įstaigos bankroto procedūrą;
6) rinkti arba skirti tam tikrus asmenis stebėtojų tarybos ir valdybos nariais, įskaitant pirmininką ir administracijos vadovą, taip pat auditoriumi arba revizoriumi;
7) įsigyti investicijų ir valdymo tikslui kvalifikuotąją kitos įmonės įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba padidinti ją Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais;
8) steigti filialus, atstovybes arba kitus struktūrinius juridinio asmens padalinius kitoje vietoje, negu yra finansų įstaigos buveinė, Lietuvos Respublikoje arba už jos ribų;
9) parduoti arba kitaip perleisti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal indėlių sutartis ar visus arba dalį kitų finansų įstaigos įsipareigojimų, atsirandančių perleidus išleistų finansinių priemonių apmokėjimą (toliau – įsipareigojimų paketo perleidimas);
10) nebesiversti visų arba dalies finansinių paslaugų teikimu.
6. Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti nustatyti ir kiti atvejai, kada yra būtinas priežiūros institucijos leidimas.

10 straipsnis. Licencijos atšaukimas
1. Priežiūros institucija privalo atšaukti finansų įstaigai išduotą licenciją teikti licencines finansines paslaugas, jeigu finansų įstaiga:
1) licenciją gavo apgaulės būdu ar kitaip pažeidusi įstatymus;
2) verčiasi įstatymų draudžiama veikla.
2. Priežiūros institucija turi teisę atšaukti finansų įstaigai išduotą licenciją teikti licencines finansines paslaugas, jeigu finansų įstaiga:
1) nepasinaudojo licencija per 12 mėnesių nuo licencijos teikti finansines paslaugas išdavimo dienos;
2) verčiasi kita veikla, kuri nenumatyta šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje;
3) neatitinka šio Įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų dėl saugios ir patikimos atitinkamų finansų įstaigų veiklos;
4) pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus finansinės apskaitos, valdymo ir kontrolės reikalavimus, šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatas ar priežiūros institucijos nurodymus dėl finansų įstaigos saugios ir patikimos veiklos;
5) tapo nemoki ir (arba) savo veikla kelia grėsmę savo klientų interesams arba juos pažeidžia, trikdo arba gali sutrikdyti atsiskaitymus arba operacijas pinigų ir kapitalo rinkose;
6) nebesiverčia licencine veikla daugiau kaip 6 mėnesius;
7) nesugeba įvykdyti prievolių pagal įsipareigojimus arba yra duomenų, kad negalės to padaryti ateityje;
8) jos dalyviai priima sprendimą grąžinti licenciją teikti licencines finansines paslaugas;
9) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.
3. Priežiūros institucija, atsižvelgdama į pažeidimo turinį, šio pažeidimo ir poveikio priemonės taikymo pasekmes finansų įstaigų sistemos saugumui, stabilumui ir patikimumui, priėmusi sprendimą atšaukti finansų įstaigai išduotą licenciją teikti finansines paslaugas, gali pasiūlyti jos dalyviams likviduoti finansų įstaigą ar inicijuoti jos bankroto procedūrą, taip pat pati inicijuoti finansų įstaigos bankroto procedūrą.

TREČIASIS SKIRSNIS
UŽSIENIO VALSTYBIŲ FINANSŲ ĮSTAIGOS

11 straipsnis. Užsienio valstybių finansų įstaigų veikla Lietuvos Respublikoje
1. Užsienio valstybės finansų įstaiga gali Lietuvos Respublikoje steigti kontroliuojamas įmones arba įsigyti jau veikiančių įmonių įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių, steigti filialus ir atstovybes.
2. Užsienio valstybių finansų įstaiga gali teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje tik gavusi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos institucijos leidimą ir (ar) licenciją (jeigu įstatymai nustato, kad toks leidimas ar licencija yra būtina) teikti finansines paslaugas. Prieš išduodant leidimą ar licenciją teikti finansines paslaugas užsienio valstybės finansų įstaigai Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nustatytais atvejais turi būti iš anksto konsultuojamasi su jos priežiūrą atliekančia užsienio institucija.
3. Užsienio valstybių finansų įstaigų veiklos Lietuvos Respublikoje sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą.
4. Draudžiama atsisakyti leisti teikti finansines paslaugas arba registruoti užsienio valstybės finansų įstaigą, arba kitaip apriboti užsienio valstybių finansų įstaigų veiklą Lietuvos Respublikoje, arba joms trukdyti dėl ekonominio tikslingumo ar perpildytos rinkos, jeigu yra įvykdyti visi šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyti reikalavimai dėl užsienio valstybių finansų įstaigų steigimo arba registravimo Lietuvos Respublikoje.

12 straipsnis. Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų finansų įstaigų teisė
teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje
1. Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuota finansų įstaiga gali įsteigti filialą Lietuvos Respublikoje, jei užsienio priežiūros institucija Lietuvos Respublikos finansų įstaigų priežiūros institucijai perdavė įstaigos veiklos planą ir nurodė veiklos rūšis, numatomą filialo adresą, struktūrą bei informaciją apie filialo vadovus. Gavusi tokį pranešimą, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų priežiūros institucija pasiruošia atlikti priežiūrą ir nurodo finansų įstaigai, kurių veiklos reikalavimų ji privalės laikytis. Filialas gali būti įsteigtas, kai finansų įstaiga gauna tokį Lietuvos Respublikos finansų įstaigų priežiūros institucijos pranešimą, o jei pranešimo negauna – praėjus 2 mėnesiams nuo tada, kai užsienio priežiūros institucija Lietuvos Respublikos finansų įstaigų priežiūros institucijai perdavė šioje dalyje numatytą informaciją.
2. Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyta finansų įstaiga jau turi bent vieną filialą Lietuvos Respublikoje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka kitiems jos filialams steigti netaikoma.
3. Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuota finansų įstaiga gali pradėti teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo, praėjus 1 mėnesiui nuo tos dienos, kurią užsienio priežiūros institucija Lietuvos Respublikos finansų įstaigų priežiūros institucijai perdavė jos veiklos planą.
4. Jei keičiasi šio straipsnio 1 dalyje numatyta informacija apie finansų įstaigą, įstaiga apie tai turi pranešti Lietuvos Respublikos finansų įstaigų priežiūros institucijai iš anksto, ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį. Finansų įstaiga, kuri teikia paslaugas nesteigdama filialo, privalo Lietuvos Respublikos finansų įstaigų priežiūros institucijai iš anksto pranešti apie veiklos plano pasikeitimą.

KETVIRTASIS SKIRSNIS
FINANSŲ ĮSTAIGOS DALYVIAI

13 straipsnis. Finansų įstaigos dalyvis
1. Finansų įstaigos dalyvis yra asmuo, kurio vardu yra įsigyta finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, neatsižvelgiant į tai, ar jis įsigijo finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį savo vardu trečiojo asmens naudai ar kitaip atstovaudamas tretiesiems asmenims.
2. Finansų įstaigos dalyviu gali būti tik tas asmuo, kurio tapatybė ar teisinė registracija yra patvirtinta atitinkamais dokumentais.
3. Asmuo tampa finansų įstaigos dalyviu ir įgyja visas teises bei pareigas, kurias jam suteikia jo įsigyta finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis:
1) finansų įstaigos steigimo atveju – nuo finansų įstaigos įregistravimo dienos, o jei steigiama finansų įstaiga, kuri versis licencinių paslaugų teikimu, – nuo licencijos gavimo. Kol licencijos negavęs, finansų įstaigos dalyvis gali turėti ir įgyti tik tas teises ir pareigas, kurios nesusijusios su licencinių paslaugų teikimu;
2) įstatinio arba pajinio kapitalo didinimo atveju – nuo tos dienos, kurią buvo visiškai apmokėta įsigyjamo finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, o jeigu įstatymai nustato, kad steigimo dokumentų pakeitimus, susijusius su įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių padidėjimu, reikia įregistruoti, – nuo finansų įstaigos steigimo dokumentų pakeitimų, susijusių su įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių padidėjimu, įregistravimo dienos;
3) kitais atvejais – nuo nuosavybės teisių į finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį atsiradimo.

14 straipsnis. Finansų įstaigos dalyvių teisės ir pareigos
1. Finansų įstaigos dalyvių teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys atitinkamos teisinės formos, kurios pagrindu veikia finansų įstaiga, juridinio asmens veiklą, ir šių įstaigų steigimo dokumentai, jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nenustato ko kita.
2. Lietuvos Respublikos įstatymai finansų įstaigos dalyviams gali nustatyti ir šias papildomas pareigas:
1) įmokėti papildomus įnašus finansų įstaigos įstatiniam kapitalui padidinti arba jos patirtam nuostoliui padengti;
2) finansų įstaigą parduoti, reorganizuoti, pertvarkyti arba likviduoti;
3) sumažinti finansų įstaigos įstatinį kapitalą; parduoti arba kitaip perleisti savo valdomą finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį.

15 straipsnis. Finansų įstaigos dalyvių sąrašas
1. Finansų įstaigos administracija privalo sudaryti ir tvarkyti finansų įstaigos dalyvių sąrašą. Sąraše turi būti ši informacija:
1) finansų įstaigos dalyvio: fizinio asmens – pavardė, vardas, gyvenamosios vietos adresas, pilietybė, asmens kodas ir (arba) asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pavadinimas ir numeris; juridinio asmens – pavadinimas, įmonės registracijos kodas, buveinės vieta, administracijos vadovo pavardė, vardas;
2 ) jeigu finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį valdo ne vienas asmuo – duomenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, apie kiekvieną iš dalyvių ir jiems atstovaujantį asmenį;
3) dalyvio valdomų finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių – akcijų arba pajų – skaičius, akcijų nominali vertė arba pajų dydis, kiti galimi identifikavimo duomenys (akcijų rūšis, klasė, emisijos numeris, jos registracijos numeris) bei suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės;
4) įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių įsigijimo data;
5) duomenų apie įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių įsigijimą įtraukimo į finansų įstaigos dalyvių sąrašą data;
6) duomenys apie priežiūros institucijos sprendimą leisti įsigyti ir valdyti kvalifikuotąją finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, padidinti ją arba sumažinti, jeigu tai nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose.
2. Finansų įstaigų dalyvių sąrašo duomenys turi būti atnaujinami ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Be to, turi būti paskirtas asmuo, kuris nuolat žymėtų įvykusius pasikeitimus, teiktų informaciją apie sąraše esančius su finansų įstaigų dalyviais susijusius duomenis tiems asmenims, kuriems įstatymų nustatyta tvarka arba finansų įstaigos valdymo organų sprendimu yra suteikta tokia teisė, ir registruotų kiekvieną tokios informacijos pateikimo atvejį.
3. Duomenys, reikalingi atskleisti netiesioginį 5 procentų ar didesnio finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių valdymą, privalo būti įtraukiami į finansų įstaigos dalyvių sąrašą. Asmenys, valdantys arba įsigyjantys 5 procentus ar daugiau finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių, privalo pranešti finansų įstaigos administracijai apie jų netiesiogiai valdomą finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį ir duomenis, reikalingus tam atskleisti.

PENKTASIS SKIRSNIS
FINANSŲ ĮSTAIGOS ORGANAI

16 straipsnis. Finansų įstaigos organai
Finansų įstaigos organus, jų struktūrą, sudėtį, sudarymo, sušaukimo ir darbo tvarką, pareigas ir teises, atsakomybės ribas nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys atitinkamos teisinės formos, kurios pagrindu veikia finansų įstaiga, juridinio asmens veiklą ir jo steigimo dokumentai, jeigu šis Įstatymas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nenustato ko kita.

17 straipsnis. Visuotinis finansų įstaigos dalyvių susirinkimas
1. Visuotiniame finansų įstaigos dalyvių susirinkime neturi teisės balsuoti:
1) finansų įstaigos kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies savininkai, neturintys priežiūros institucijos leidimo įsigyti ar valdyti kvalifikuotąją finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, jeigu šis leidimas yra būtinas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, reglamentuojančius finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą;
2) finansų įstaigos dalyviai, kurių balsavimo teisės sustabdytos Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, bei priežiūros įstaigų veiklos numatytais pagrindais ar teismo sprendimu.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų finansų įstaigų dalyvių valdoma balsavimo teisių dalis nustatant kvorumą neįskaičiuojama.
3. Visuotinis finansų įstaigos dalyvių susirinkimas ne mažiau kaip 2/3 balsų dauguma gali priimti sprendimą perduoti finansų įstaigos valdymo organams teisę disponuoti visu finansų įstaigų turtu, jeigu šis sprendimas numatytas finansų įstaigos steigimo dokumentuose.
4. Finansų įstaigos valdymo organas, kuriam pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir steigimo dokumentus yra nustatyta prievolė šaukti susirinkimus, privalo sušaukti neeilinį visuotinį finansų įstaigos dalyvių susirinkimą, kai:
1) finansų įstaigos nuosavas kapitalas tampa mažesnis, negu Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis;
2) finansų įstaigos nuosavo kapitalo nepakanka saugiai ir patikimai finansų įstaigos veiklai užtikrinti;
3) to reikalauja priežiūros institucija, kuri nustato susirinkimo sušaukimo terminus ir darbotvarkę;
4) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.
5. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą pareikalauti sušaukti neeilinį visuotinį finansų įstaigos dalyvių susirinkimą, jis privalo būti sušauktas priežiūros institucijos nurodytais terminais, nesilaikant terminų, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose, reglamentuojančiuose atitinkamos teisinės formos, kurios pagrindu veikia finansų įstaiga, juridinio asmens veiklą.

18 straipsnis. Finansų įstaigos kolegialūs valdymo organai
1. Finansų įstaigos kolegialūs valdymo organai yra stebėtojų taryba ir valdyba.
2. Finansų įstaigos stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžiai protokoluojami Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, bei kitų įstatymų nustatyta tvarka.

19 straipsnis. Finansų įstaigos administracija
1. Finansų įstaigos administracijos sudarymo tvarką, įgaliojimus, jos funkcijas ir pareigas bei darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą bei atitinkamos teisinės formos, kurios pagrindu veikia finansų įstaiga, juridinio asmens veiklą.
2. Finansų įstaigos administracijoje, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą nenustato ko kita, turi būti du asmenys – vadovas ir jo pavaduotojas (toliau – administracijos vadovai), kurie, vadovaudamiesi steigimo dokumentais, pareiginėmis instrukcijomis, aukštesniųjų valdymo organų nutarimais ir administracijos darbo reglamentu, turi teisę sudaryti sandorius finansų įstaigos vardu. Finansų įstaigos steigimo dokumentuose, administracijos darbo reglamente turi būti nustatytos veiklos sritys, kuriose:
1) teisę veikti ir sudaryti sandorius gali tik abu administracijos vadovai, veikdami kartu ir turėdami bendrą nuomonę;
2) teisę veikti ir sudaryti sandorius gali savarankiškai ir administracijos vadovas, ir jo pavaduotojas arba jų įgalioti asmenys.

20 straipsnis. Finansų įstaigos vadovai
1. Finansų įstaigos vadovai yra:
1) stebėtojų tarybos nariai;
2) valdybos nariai;
3) revizorius;
4) administracijos vadovai;
5) finansų įstaigos darbuotojai bei kiti asmenys, kuriems pagal finansų įstaigos steigimo dokumentus, valdybos nutarimus, administracijos darbo reglamentą administracijos vadovų sprendimu yra suteikti įgaliojimai savarankiškai priimti sprendimus dėl finansinių paslaugų teikimo ir finansų įstaigos vardu sudaryti Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, ar pagal juos priimtų kitų teisės aktų nustatytus sandorius, turinčius rizikos požymių;
6) vidaus audito tarnybos vadovas.
2. Jei finansų įstaigos veiklos priežiūrą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, reglamentuojančius finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, atlieka priežiūros institucija, tai finansų įstaigų vadovais gali tapti tik asmenys, turintys tam išankstinį priežiūros institucijos leidimą. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti atvejus, kada išankstinio priežiūros institucijos leidimo tapti finansų įstaigos vadovu nereikia. Priežiūros institucijos sprendimu finansų įstaigos vadovo įgaliojimai gali būti sustabdyti, jis gali būti nušalintas nuo finansų įstaigos vadovo pareigų arba jį išrinkęs, paskyręs ar įgaliojęs finansų įstaigos organas gali būti įpareigotas atšaukti tokį asmenį iš einamų pareigų, nutraukti su juo darbo sutartį, panaikinti įgaliojimus, o finansų įstaigai – pritaikyta poveikio priemonė, jeigu jis išrinktas, paskirtas ar jam suteikti įgaliojimai be priežiūros institucijos išankstinio leidimo arba šis leidimas buvo panaikintas išaiškėjus bent vienai šio straipsnio 3 dalyje nurodytai aplinkybei.
3. Priežiūros institucija turi teisę atmesti prašymą leisti tapti finansų įstaigos vadovu arba panaikinti išankstinį leidimą, jeigu prašymą pateikęs asmuo:
1) turi arba turėjo kvalifikuotąją finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba buvo vadovu finansų įstaigos, kurios likvidumui ir mokumui atkurti priežiūros institucija pritaikė poveikio priemones arba kuri buvo likviduota dėl nemokumo arba teismo sprendimu už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus teisės pažeidimus;
2) vieną arba daugiau kartų pažeidė šio Įstatymo arba kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nuostatas ir už tai jis buvo baustas daugiau kaip vieną kartą per metus administracine nuobauda (išskyrus atvejus, kai pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda) arba nuteistas už labai sunkius, sunkius nusikaltimus, nusikaltimus finansų sistemai, nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, arba už kitus nusikaltimus, jeigu jam nėra išnykęs teistumas arba priežiūros institucijos sprendimu jis buvo nušalintas nuo finansų įstaigos vadovo pareigų ir nuo tos dienos dar nepraėjo 5 metai;
3) negali eiti finansų įstaigos vadovo pareigų, nes nesibaigęs laikotarpis, kuriam teismas buvo uždraudęs eiti vadovo pareigas;
4) turi įsipareigojimų arba atlieka funkcijas, kurios kelia grėsmę saugiai ir patikimai finansų įstaigos veiklai;
5) neatitinka kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teisės aktuose vadovams nustatytų reikalavimų.
4. Finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės valdymo organų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, turėti reikiamą kvalifikaciją ir pakankamai patirties eiti tokias pareigas. Asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos, jei:
1) yra nuteistas už labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai, nuosavybei, turtinėms teisėms bei turtiniams interesams ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas;
2) piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis arba alkoholiu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1481, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1726 (2003-04-24)
Nr. X-1037, 2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-498 (2007-01-30)

Plačiau ... http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=362369&p_query=&p_tr2=

Temos

Archyvas

Pirm Antr Treč Ketv Penk Sat Sekm
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31