LNVF / Teisės aktai / LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMAS

Įstatymas skelbtas: Žin., 1996, Nr. 66-1572
Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ
ĮSTATYMAS

1996 m. birželio 6 d. Nr. I-1367
Vilnius

Nauja įstatymo redakcija:
Nr. VIII-940, 98.11.24, Žin., 1998, Nr. 109-2995 (98.12.11)

I dalis
Bendrosios nuostatos

I skyrius
ĮSTAtymo paskirtis ir pagrindinės sąvokos

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato sveikatos priežiūros įstaigų klasifikaciją, jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindus, kontrolės priemones, valdymo ir finansavimo ypatumus, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų nomenklatūrą, sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų santykius, atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus pagrindus.

2 straipsnis. Įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos ir santrumpos
1. Sveikatos priežiūros įstaiga (toliau - įstaiga):
1) įstaiga ar įmonė, šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka turinti teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir patarnavimus (toliau - paslaugos);
2) įstaigos ar įmonės, kuri verčiasi kita (ne sveikatos priežiūros) veikla, filialas ar padalinys, turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas.
2. LNSS - Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema, reglamentuota Sveikatos sistemos įstatymo.
3. LNSS veiklos užsakovai - valstybės valdymo ir savivaldos vykdomosios institucijos, taip pat Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos.
4. Uždaroji įstaiga - įstaiga, kurios paslaugos prieinamos tik šio įstatymo nustatytoms gyventojų grupėms.
5. Universiteto ligoninė – viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdanti trijų pakopų medicinos studijas, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti medicinos specialistus. Universiteto ligoninės steigėjai – Sveikatos apsaugos ministerija ir valstybinė aukštoji mokykla.
6. Sveikatos priežiūros paslaugos (toliau - paslaugos) - įstaigos ir paslaugų užsakovų susitarimu grindžiamas įstaigos veiklos rezultatas. Paslaugų užsakovais gali būti Sveikatos sistemos įstatyme nustatyti LNSS veiklos užsakovai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.
7. Licencijavimas – nustatymas, kad įstaigos veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, įstaigos teisės teikti paslaugas pripažinimas ir licencijos išdavimas.
8. Valstybinis medicininis auditas - oficiali visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūra, teikiamų paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) bei ekonominio efektyvumo kontrolė ir ekspertizė.
9. Pacientas - asmuo, kuris naudojasi įstaigų teikiamomis paslaugomis, nesvarbu, ar jis sveikas, ar ligonis.
10. Nemokamos paslaugos – paslaugos, apmokamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ar privalomojo sveikatos draudimo fondo, ar savivaldybių sveikatos fondų lėšų. Šias paslaugas įstaigoms užsako ir už jas apmoka LNSS veiklos užsakovai.
11. Akreditavimas – įstaigos savanoriškai inicijuotas įvertinimas, ar ji atitinka nustatytus sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų kokybės standartus, ir akreditavimo pažymėjimo išdavimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-2035, 00.10.12, Žin., 2000, Nr.92-2875 (00.10.31)
Nr. X-1204, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 72-2834 (2007-06-30)

II skyrius
Įstaigų rūšys, jų LICENCIJAVIMO, akreditavimo, registravimo
ir veiklos valstybinio reguliavimo pagrindai

3 straipsnis. Įstaigų klasifikavimas
1. LNSS įstaigoms priskiriamos licencijas sveikatos priežiūrai turinčios:
1) valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosios (toliau - LNSS viešosios įstaigos) ir biudžetinės įstaigos (toliau - LNSS biudžetinės įstaigos). LNSS viešosioms įstaigoms Viešųjų įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui;
2) valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės ir viešosios įstaigos;
3) valstybės ir savivaldybių įmonės bei įmonės, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų priklauso valstybei ar savivaldybei;
4) kitos įmonės bei įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka sudariusios sutartis su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis arba kitais LNSS veiklos užsakovais - šių sutarčių galiojimo laikotarpiu.
2. Pagal sveikatos priežiūros paslaugų rūšis yra šios įstaigų grupės:
1) asmens sveikatos priežiūros;
2) visuomenės sveikatos priežiūros;
3) mišrios.
3. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos pagal paslaugų teikimo laiką ir vietą yra:
1) ambulatorinės;
2) stacionarinės;
3) mišrios.
4. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų rūšys pagal jų teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas yra:
1) medicinos pagalbos;
2) slaugos ir palaikomojo gydymo (slaugos);
3) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo;
4) medicininės-socialinės ekspertizės;
5) specializuotos medicininės ekspertizės;
6) mišrios.
5. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų rūšys pagal visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų asortimentą yra:
1) visuomenės sveikatos monitoringo ir visuomenės sveikatos ekspertizės;
2) visuomenės sveikatos saugos (maisto ir ne maisto produktų saugos, radiacinės saugos, aplinkos higienos, darbo medicinos);
3) neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės;
4) užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės;
5) visuomenės sveikatos ugdymo;
6) mišrios.
6. Įstaigų suskirstymą pagal klasifikavimo požymius nustato šių įstaigų sveikatos priežiūros licencijavimą reglamentuojantys teisės aktai bei šių įstaigų nuostatai (įstatai).

4 straipsnis. Įstaigų pavadinimo naudojimas
1. Įstaigos ženklas turi būti įregistruotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
2. Įstaigų pavadinimai ar jų junginiai privalo atitikti jų klasifikavimo požymius.

5 straipsnis. Įstaigų sveikatos priežiūros licencijavimas
1. Įmonės, įstaigos gali teikti sveikatos priežiūros paslaugas tik gavusios licenciją ir įregistruotos Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre.
2. Licencijas išduoda (perregistruoja), atsisako jas išduoti (perregistruoti), licencijų galiojimą sustabdo, atnaujina ir panaikina Valstybinė akreditavimo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Akreditavimo tarnyba).
3. Licencijų išdavimo tvarką ir reikalavimus licencijai gauti nustato Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Sveikatos priežiūros licencijavimo taisyklės, kuriose nurodoma:
1) licencijuojama veikla;
2) licenciją išduodančios institucijos įgaliojimai;
3) dokumentai, reikalingi licencijai gauti;
4) dokumentų nagrinėjimo tvarka ir terminai;
5) licencijų rūšys ir jų išdavimo sąlygos;
6) pakartotinio licencijos išdavimo ar perregistravimo tvarka;
7) išduodamų licencijų registravimo tvarka;
8) atsisakymo išduoti licencijas atvejai;
9) licencijuojamos veiklos sąlygos, tarp jų licencijos turėtojų teisės ir pareigos;
10) licencijos sąlygų laikymosi priežiūros tvarka;
11) licencijos galiojimo sustabdymo, atnaujinimo bei panaikinimo atvejai ir tvarka;
12) licencijos formos rekvizitai.
4. Sveikatos priežiūros licencijavimo taisyklėse gali būti nurodyti ir kiti reikalavimai bei sąlygos.
5. Licencijų išdavimo bei licencijuojamos veiklos sąlygos neturi priklausyti nuo licenciją įgyjančios įmonės ar įstaigos rūšies.
6. Licencijos išduodamos neribotam laikotarpiui, tačiau privalo būti perregistruojamos. Pirmą kartą išduotos licencijos turi būti perregistruojamos po dvejų metų, o vėliau - kas penkeri metai.
7. Licencija arba motyvuotas raštiškas atsisakymas išduoti (perregistruoti) licenciją turi būti pateikti įmonei ar įstaigai per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo visų dokumentų, reikalingų licencijai išduoti (perregistruoti), gavimo dienos.
8. Už licencijos išdavimą (perregistravimą) mokama valstybės rinkliava.
9. Akreditavimo tarnyba turi teisę atsisakyti išduoti licenciją, jeigu:
1) pateikti ne visi dokumentai licencijai gauti;
2) pateikti dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų ar netinkamai įforminti;
3) licencijai gauti įmonė ar įstaiga pateikia neteisingus duomenis ar suklastotus dokumentus;
4) įmonės ar įstaigos sveikatos priežiūros sąlygos neatitinka teisės aktuose nustatytų licencijuojamos veiklos reikalavimų.
10. Sustabdyti ar panaikinti licencijos galiojimą Akreditavimo tarnyba gali savo iniciatyva, sveikatos priežiūros veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų ar įstaigos laikinojo administratoriaus teikimu. Akreditavimo tarnyba per penkias kalendorines dienas nuo sprendimo priėmimo apie jį turi raštu pranešti įstaigai.
11. Akreditavimo tarnyba turi teisę licencijos galiojimą sustabdyti:
1) įstaigos iniciatyva;
2) kai paaiškėja, kad licencijai gauti įstaiga pateikia neteisingus duomenis ar suklastotus dokumentus;
3) kai sveikatos priežiūros veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos nustato, kad įstaiga per einamuosius metus pakartotinai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus, reguliuojančius licencijuojamą veiklą;
4) kai praėjo daugiau kaip devyniasdešimt kalendorinių dienų nuo dienos, kai licencija turėjo būti perregistruota, o įstaiga nepateikė paraiškos ją perregistruoti;
5) įstaigos laikinojo administratoriaus, revizijos metu nustačiusio teisės aktų pažeidimus įstaigoje, teikimu.
12. Terminą, kuriam sustabdomas licencijos galiojimas, nustato Akreditavimo tarnyba. Terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. Šis terminas gali būti pratęstas Sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
13. Akreditavimo tarnyba įstaigos prašymu turi teisę priimti sprendimą atnaujinti jos licencijos galiojimą tik įsitikinusi, kad yra pašalinti pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galiojimas. Išlaidas, susijusias su licencijos galiojimo atnaujinimu, apmoka įstaiga.
14. Akreditavimo tarnyba turi teisę panaikinti licencijos galiojimą:
1) įstaigos iniciatyva;
2) kai gautas pranešimas apie įstaigos likvidavimą arba reorganizavimą (kai įstaiga, kaip savarankiškas ūkio subjektas, nutraukia veiklą);
3) jei, sustabdžius licencijos galiojimą, įstaiga per nustatytą terminą nepašalino pažeidimų ar nesikreipė dėl licencijos galiojimo atnaujinimo;
4) sveikatos priežiūros veiklą kontroliuojančios valstybės institucijų teikimu, jei, joms sustabdžius dalies ar visų paslaugų teikimą, įstaiga per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų;
5) kai per einamuosius metus gauna pakartotiną sveikatos priežiūros veiklą kontroliuojančios valstybės institucijų teikimą sustabdyti įstaigos licencijos galiojimą.
15. Akreditavimo tarnybos sprendimas atsisakyti išduoti (perregistruoti) licenciją, sustabdyti, atnaujinti ar panaikinti jos galiojimą gali būti įstatymų nustatyta tvarka apskųstas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Apskundimas Akreditavimo tarnybos sprendimų vykdymo nesustabdo.
16. Apie licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą, atnaujinimą ar panaikinimą Akreditavimo tarnyba skelbia “Valstybės žiniose”.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-287, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1357 (2001 05 09)

6 straipsnis. Įstaigų akreditavimas sveikatos priežiūrai
1. Įstaigos, turinčios licenciją ir ne mažesnę kaip trejų metų atitinkamos rūšies sveikatos priežiūros paslaugų teikimo patirtį, turi teisę kreiptis dėl akreditavimo sveikatos priežiūrai.
2. Įstaigas akredituoja ar jų akreditavimą panaikina Akreditavimo tarnyba, priimdama sprendimą Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintų Akreditavimo sveikatos priežiūrai nuostatų nustatyta tvarka.
3. Akreditavimo tarnybos sprendimas akredituoti įstaigą ar neakredituoti įstaigos turi būti priimtas ne vėliau kaip per šimtą dvidešimt kalendorinių dienų nuo visų dokumentų, reikalingų akreditavimui, gavimo dienos. Akreditavimo tarnyba apie priimtą sprendimą privalo raštu informuoti įstaigą ne vėliau kaip per penkias kalendorines dienas.
4. Įstaiga akredituojama ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.
5. Išlaidas, susijusias su akreditavimu, apmoka akreditavimą inicijavusi įstaiga.
6. Akreditavimo tarnybos sprendimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.
7. Akreditavimo reikalavimus rengia aukštosios mokyklos bei mokslo įstaigos kartu su sveikatos priežiūros specialistų organizacijomis. Akreditavimo reikalavimų rengimą užsako, juos tvirtina ir registruoja Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija.

7 straipsnis. Licencijuotų įstaigų registravimas
1. Licencijas gavusios Įstaigos registruojamos Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Licencijuotos įstaigos turi būti įregistruotos ir Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre (toliau - Įstaigų registras). Įstaigos turi būti įregistruotos ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo licencijos išdavimo dienos.
3. Įstaigų registrą steigia, įstaigas jame registruoja bei jį tvarko Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija.
4. Įstaigų registras yra valstybės registrų integralios sistemos dalis ir yra antrinis registras. Įstaigų registro nuostatus tvirtina Vyriausybė.

8 straipsnis. Įstaigų registro duomenų naudojimas
1. Juridiniai ir fiziniai asmenys Įstaigų registro duomenimis turi teisę naudotis šio registro nuostatų nustatyta tvarka.
2. Įstaigų registro duomenimis apie Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos uždarąsias įstaigas turi teisę naudotis tik Įstaigų registro tvarkytojas ir Vyriausybės įstaigos.

9 straipsnis. Teisės aktai ir norminiai dokumentai, nustatantys įstaigų veiklą
1. Įstaigų veiklą nustato:
1) šis ir kiti įstatymai, Vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai;
2) Lietuvos standartai, taip pat tarptautiniai ir užsienio šalių standartai, įteisinti Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka;
3) Lietuvos medicinos normos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;
4) Lietuvos higienos normos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;
5) sveikatos priežiūros metodikos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;
6) įstaigų įstatai (nuostatai).
2. Jeigu Lietuvoje nėra galiojančių įstaigos veiklai reikalingų teisės aktų ar norminių dokumentų, įstaiga Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka parengia ir įstaigos vadovas įsakymu patvirtina įstaigos vidaus standartus, sveikatos priežiūros metodikas.
3. Įstaigų vidaus standartai, sveikatos priežiūros metodikos negali prieštarauti Lietuvos Respublikos įstatymams ir šio straipsnio 1 dalyje išvardytiems teisės aktams.
4. Įstaigų įstatus (nuostatus) tvirtina jų steigėjai įstatymų nustatyta tvarka.

10 straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos teisės įstaigų veiklos valstybinio
reguliavimo klausimais
Sveikatos apsaugos ministerija:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja jai pavaldžias LNSS įstaigas;
2) šio įstatymo nustatyta tvarka kartu su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis ar valstybinėmis mokslo įstaigomis steigia, reorganizuoja ir likviduoja įstaigas;
3) tvarko įstaigų registrą;
4) nustato pavaldžioms įstaigoms privalomas sveikatos priežiūros užduotis ir jų finansavimo bei įgyvendinimo tvarką;
5) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl garantijų suteikimo paskoloms, kurias LNSS įstaigos ima iš kredito įstaigų;
6) nustato sveikatos priežiūros tinkamumo ir priimtinumo reikalavimus;
7) kartu su Finansų ministerija rengia pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybės biudžeto asignavimų LNSS įstaigoms;
8) prognozuoja sveikatos priežiūros specialistų poreikį ir formuoja valstybės užsakymą rengti šiuos specialistus;
9) kontroliuoja, kaip įstaigos laikosi sveikatos priežiūros būtinųjų sąlygų, įstatymų, kitų teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų;
10) kartu su Vidaus reikalų ar Krašto apsaugos ministerija nustato paslaugų teikimo krašto apsaugos sistemos ar vidaus reikalų sistemos uždarosiose įstaigose tvarką ir kartu su šiomis ministerijomis kontroliuoja, kaip šiose įstaigose laikomasi teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų;
11) suderinusi su Statistikos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tvirtina įstaigų veiklos statistikos formas, įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarką;
12) kartu su Valstybine ligonių kasa nustato minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį;
13) vykdo kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

11 straipsnis. LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimų bei paslaugų poreikio
nustatymas
1. LNSS įstaigų minimalius išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį nustato Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine ligonių kasa.
2. LNSS įstaigų steigėjai ir įstaigos privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinti minimalūs LNSS įstaigų išdėstymo ir jų struktūros reikalavimai.

12 straipsnis. Investicijos sveikatos priežiūrai
1. Investicijomis sveikatos priežiūrai laikoma lėšų naudojimas paslaugų asortimentui plėsti, naujoms sveikatos priežiūros technologijoms įgyvendinti, sveikatos priežiūros prieinamumui ir kokybei (tinkamumui) gerinti.
2. Investicijų sveikatos priežiūrai ekonominio skatinimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

13 straipsnis. Paslaugų kainų valstybinis reguliavimas
1. LNSS įstaigų teikiamų paslaugų kainas nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
2. LNSS nepriklausančių įstaigų teikiamų paslaugų kainas nustato jų valdymo organai ar savininkai šių įstaigų įstatuose nustatyta tvarka.

14 straipsnis. LNSS asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų privatizavimas
LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos ar jų savarankiški funkciniai padaliniai gali būti privatizuojami įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, jei:
1) atsisakoma jiems išduoti licenciją;
2) jiems išduota licencija panaikinama;
3) yra Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvada dėl tolesnio įstaigos veiklos netikslingumo;
4) yra kiti įstatymų numatyti atvejai.

15 straipsnis. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių, filialų vadovų ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą tvarka
1. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Universitetų ligoninių vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas.
2. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją.
3. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo periodiškai tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarka nustatoma sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
4. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais.
5. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovų teises ir pareigas nustato šių įstaigų įstatai (nuostatai) ir pareiginės instrukcijos.
6. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais.
7. Šio straipsnio 1–5 dalių nuostatos netaikomos tų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija ar Vidaus reikalų ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1044, 2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-630 (2007-02-08)
Nr. X-1204, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 72-2834 (2007-06-30)

16 straipsnis. Įstaigų raštvedyba
1. Įstaigų raštvedyba tvarkoma lietuvių kalba. Medicinos dokumentai (ligos ar slaugos istorija, ambulatorinė kortelė, procedūrų paskyrimai ir kt.) pildomi lietuvių kalba. Ligos diagnozė, vaistų paskyrimai bei receptai gali būti rašomi ir lotynų kalba.
2. Įstaigų dokumentų saugojimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
3. Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų įsteigtų įstaigų dokumentų saugojimo tvarką reglamentuoja įstaigos steigėjas, suderinęs su Sveikatos apsaugos ministerija.

II dalis
Sveikatos priežiūros įstaigos

I skyrius
LNSS NEPRIKLAUSANČIOS įstaigOS

17 straipsnis. LNSS nepriklausančių įstaigų steigimas
LNSS nepriklausančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo klausimus reguliuoja Įmonių įstatymas, Viešųjų įstaigų įstatymas, Įmonių rejestro įstatymas, atskirų įmonių rūšių įstatymai, kiti įstatymai bei teisės aktai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-593, 2001-11-13, Žin., 2001, Nr. 97-3419 (2001-11-21)
Nr. X-1044, 2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-630 (2007-02-08)

18 straipsnis. LNSS nepriklausančių įstaigų veiklos apribojimai
LNSS nepriklausančios įstaigos gali teikti visų rūšių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, įrašytas į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą.

19 straipsnis. LNSS nepriklausančių įstaigų veiklos ypatumai
1. LNSS nepriklausančių įstaigų išlaidos už būtinosios medicinos pagalbos pacientams suteikimą atlyginamos iš juridinių ir fizinių asmenų, savo neteisėta veikla padariusių žalą šių pacientų sveikatai, lėšų. Šių išlaidų atlyginimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagrindus ir tvarką reglamentuoja Sveikatos draudimo įstatymas.
2. Medicininė laikinojo nedarbingumo ekspertizė LNSS nepriklausančiose įstaigose atliekama Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų nustatyta tvarka.
3. LNSS nepriklausančios įstaigos gali naudotis LNSS įstaigų paslaugomis (tyrimais, specialistų konsultacijomis ir kt.) tik pagal sudarytas su šiomis įstaigomis sutartis. Už paslaugas apmokama sutartinėmis kainomis, kurios negali būti mažesnės už nustatytas LNSS įstaigoms.
4. LNSS nepriklausančios įstaigos pagal savo kompetenciją ir savo lėšomis privalo įgyvendinti būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones, kurias nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
5. Jeigu LNSS nepriklausančios įstaigos įstatymų nustatyta tvarka gauna lėšų iš valstybės arba savivaldybių biudžetų, Sveikatos apsaugos ministerija bei jos įgalioti Valstybės kontrolės pareigūnai, savivaldybių kontrolieriai turi teisę tikrinti, kaip tos lėšos naudojamos.

II skyrius
LNSS įstaigos

20 straipsnis. LNSS biudžetinės įstaigos samprata ir steigėjai
1. LNSS biudžetinė įstaiga yra iš valstybės ar savivaldybių biudžetų visiškai arba iš dalies išlaikoma įstaiga. Ji tai pat gali gauti lėšų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, sveikatos fondų, gauti kitų nebiudžetinių lėšų.
2. LNSS biudžetinių įstaigų, išlaikomų iš valstybės biudžeto, steigėjai gali būti Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija, valstybinės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija ir apskričių viršininkai.
3. Biudžetinių įstaigų, išlaikomų iš savivaldybių biudžetų, steigėjos yra savivaldybių tarybos.

21 straipsnis. Lietuvos Respublikos teisės aktai, nustatantys biudžetinių įstaigų steigimą,
veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą
Biudžetinių įstaigų steigimo, veiklos, valdymo, reorganizavimo ir likvidavimo klausimus reguliuoja Biudžetinių įstaigų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.

22 straipsnis. Biudžetinių įstaigų valdymo, veiklos ir lėšų naudojimo ypatumai
1. Biudžetinių įstaigų valdymo organų sudarymo tvarką, kompetenciją, funkcijas ir atsakomybę nustato Biudžetinių įstaigų nuostatai. Biudžetinės įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri valdo įstaigą jos nuostatuose nustatyta tvarka. Biudžetinėje įstaigoje gali būti sudaromi kolegialūs valdymo organai, kurių nuostatus tvirtina įstaigos administracijos vadovas.
2. Biudžetinė įstaiga turi teisę sudaryti sveikatos priežiūros sutartis su LNSS veiklos užsakovais, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis dėl nemokamų ir mokamų paslaugų teikimo, gauti nebiudžetinių lėšų už mokamų paslaugų teikimą. Visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos turi teisę verstis su jų kompetencija susijusia leidybos veikla ir iš šios veiklos gauti nebiudžetinių lėšų.

23 straipsnis. LNSS asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra
LNSS asmens sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos yra:
1) sporto medicinos centrai;
2) sutrikusio vystymosi kūdikių namai;
3) audinių ir organų transplantacijos biuras, kurio steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija;
4) teismo psichiatrijos ir narkologijos asmens ekspertizės įstaigos;
5) patologoanatominės ekspertizės įstaigos;
6) medicininės ir socialinės ekspertizės įstaigos;
7) šiame ir kituose įstatymuose nustatytos asmens sveikatos priežiūros uždarosios biudžetinės įstaigos;
8) priklausomybės ligų centrai;
9) kitos LNSS biudžetinės įstaigos, kurių nomenklatūrą nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1943, 00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2579 (00.10.11)

24 straipsnis. LNSS valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros
biudžetinių įstaigų nomenklatūra
1. LNSS savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga yra savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.
2. LNSS valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos yra:
1) apskrities visuomenės sveikatos ugdymo centras;
2) visuomenės sveikatos centras apskrityje;
3) visuomenės sveikatos priežiūros specializuotos biudžetinės įstaigos, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija: Visuomenės sveikatos ugdymo centras, Mitybos centras, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras, Radiacinės saugos centras, Sveikatos informacijos centras, Ekstremalių situacijų sveikatai centras, Lietuvos AIDS centras, Valstybinis psichikos sveikatos centras ir kitos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, įsteigtos kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka;
4) asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų filialai ar padaliniai, vykdantys visuomenės sveikatos priežiūrą;
5) Sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto, kitų valstybinių mokslo institucijų bei valstybinių aukštųjų mokyklų filialai ar padaliniai, turintys teisę vykdyti visuomenės sveikatos priežiūrą.
3. LNSS valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų veiklą koordinuoja Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba.
4. LNSS visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos turi teisę steigti padalinius ar filialus visuomenės sveikatos priežiūros paslaugoms teikti.
5. LNSS savivaldybių ir valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų pavyzdinius nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.

25 straipsnis. Uždarosios biudžetinės įstaigos samprata, jos steigimo ir veiklos ypatumai
1. Uždaroji biudžetinė įstaiga yra iš valstybės turto ir biudžeto lėšų įsteigta ir išlaikoma biudžetinė įstaiga, teikianti įstatymuose nurodytoms asmenų grupėms nustatytas paslaugas ir vykdanti sveikatos programas.
2. Uždarosios biudžetinės įstaigos gali būti steigiamos tik tikrosios tarnybos karių ir kariūnų, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, skirstymo punktuose, psichikos ligonių, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, nelegalių imigrantų asmens sveikatos priežiūrai. Šios įstaigos taip pat vykdo visuomenės sveikatos priežiūros priemones, įrašytas į Vidaus reikalų ministerijos ar Krašto apsaugos ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą.
3. Teisę steigti uždarąją biudžetinę įstaigą psichikos ligonių, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, sveikatos priežiūrai turi Sveikatos apsaugos ministerija. Teisę steigti uždarąsias biudžetines įstaigas tikrosios tarnybos karių, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, skirstymo punktuose, nelegalių imigrantų sveikatos priežiūrai taip pat turi kitos įstatymų numatytos valstybės institucijos, suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija.
4. Uždarųjų biudžetinių įstaigų, steigiamų krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemose, nuostatus tvirtina jų steigėjai, suderinę su Sveikatos apsaugos ministerija.
5. Uždarosios biudžetinės įstaigos valstybinis medicininis auditas atliekamas Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka.

26 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos samprata ir statusas
1. LNSS viešoji įstaiga yra iš valstybės ar savivaldybės turto ir lėšų įsteigta viešoji įstaiga, teikianti jos įstatuose nustatytas paslaugas pagal sutartis su užsakovais.
2. Viešoji įstaiga yra ne pelno įstaiga. Gautų pajamų ji negali skirstyti steigėjams, o jas naudoja tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

27 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos steigėjai
1. LNSS viešosios įstaigos steigėjais gali būti:
1) Sveikatos apsaugos ministerija;
2) apskričių viršininkai;
3) savivaldybių tarybos;
4) valstybės aukštosios mokyklos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, gavusios Vyriausybės leidimą;
5) valstybinės švietimo ir mokslo įstaigos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, gavusios Vyriausybės leidimą.
2. LNSS įstaigų steigėjai jų kompetencijai priskirtas funkcijas gali įgalioti vykdyti ir kitas institucijas.

28 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos steigėjo (steigėjų) kompetencija
LNSS viešosios įstaigos steigėjo (steigėjų) kompetencijai priklauso:
1) priimti, keisti ir papildyti LNSS viešosios įstaigos įstatus;
2) nustatyti privalomas veiklos užduotis;
3) gauti informaciją apie LNSS viešosios įstaigos veiklą;
4) įstatymo nustatyta tvarka nustatyti ar dalyvauti nustatant paslaugų kainas bei jų apskaičiavimo metodikas;
5) nustatyti LNSS viešosios įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir medikamentams, normatyvus arba pavesti juos patvirtinti pačiai LNSS viešajai įstaigai;
6) organizuoti viešą konkursą LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovo pareigoms eiti ir tvirtinti šio konkurso nuostatus. Sudaryti su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį, taip pat šią sutartį nutraukti įstatymų nustatyta tvarka;
7) detalizuoti LNSS viešosios įstaigos turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo tvarką Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
8) nustatyti valdymo organų narių ir revizoriaus atlyginimus;
9) steigti LNSS viešosios įstaigos filialus, reorganizuoti ir likviduoti LNSS viešąją įstaigą;
10) turėti kitokių teisių ir pareigų, jei jos neprieštarauja įstatymams.

29 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos įstatai
1. Įstatai yra teisinis dokumentas, kuriuo LNSS viešoji įstaiga vadovaujasi.
2. LNSS viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyta:
1) įstaigos pavadinimas;
2) buveinė;
3) įstaigos steigėjai;
4) steigėjų teisės, pareigos;
5) įstaigos veiklos sritis, tikslai ir uždaviniai;
6) steigėjų susirinkimo kompetencija ir sušaukimo tvarka (jei yra keli steigėjai);
7) stebėtojų tarybos kompetencija ir šios tarybos sušaukimo tvarka;
8) viešo konkurso administracijos, padalinių, filialų vadovų priėmimo į darbą organizavimo ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą tvarka;
9) valdymo organų sudarymo ir jų narių atšaukimo tvarka, šių organų kompetencija, funkcijos ir atsakomybė;
10) filialų steigimo bei likvidavimo tvarka;
11) disponavimo įstaigos turtu tvarka;
12) lėšų šaltiniai ir lėšų naudojimo tvarka;
13) finansinės veiklos kontrolė;
14) įstatų keitimo ir papildymo tvarka;
15) įstaigos reorganizavimo ir likvidavimo tvarka;
16) įstaigos veiklos terminai;
17) kitos su įstaigos veiklos ypatumais (specifika) susijusios nuostatos, neprieštaraujančios įstatymams.
3. Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti įstatus turi įstaigos administracija, jos kolegialus valdymo organas ir steigėjas (steigėjai bendru sprendimu). Pakeistus ar papildytus įstatus tvirtina steigėjas (steigėjai).
4. Įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo jų teisinio perregistravimo įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1044, 2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-630 (2007-02-08)

30 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos valdymo organai
1. Viešojoje įstaigoje turi būti administracijos vadovas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigų darbuotojais ir jas nutraukia. Administracijos vadovas, suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką. Administracijos vadovo kitas funkcijas ir kompetenciją nustato LNSS viešosios įstaigos įstatai.
2. Būtinas LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija. Ji organizuoja ir valdo įstaigos veiklą. Administracijos darbo reglamentą tvirtina administracijos vadovas.
3. Viešojoje įstaigoje turi būti vyriausiasis finansininkas (buhalteris) arba jo funkcijas gali atlikti pagal sutartį kitas juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė.

31 straipsnis. LNSS viešųjų įstaigų patariamieji valdymo organai
1. LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos privalo turėti stebėtojų tarybą, gydymo tarybą, slaugos tarybą. LNSS visuomenės sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri verčiasi antrine ar tretine sveikatos priežiūra, privalo turėti stebėtojų tarybą.
2. LNSS viešųjų įstaigų kolegialių valdymo organų narių skaičių, šių organų formavimo tvarką, jų narių teises ir pareigas, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato įstaigos įstatai.

32 straipsnis. Valstybės aukštųjų mokyklų, valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos
apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų administracijos vadovai
Viešą konkursą valstybės aukštųjų mokyklų, valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų administracijos vadovų pareigoms eiti organizuoja valstybės aukštoji mokykla ar mokslo įstaiga kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Darbo sutartį su konkursą laimėjusiu įstaigos vadovu sudaro ir ją nutraukia sveikatos apsaugos ministras.

33 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba
1. LNSS viešosios įstaigos veiklos viešumui užtikrinti sudaroma stebėtojų taryba.
2. LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba (toliau - stebėtojų taryba) yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams.
3. LNSS viešosios įstaigos, išskyrus valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtas įstaigas, stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų įstaigos steigėjo (steigėjų) bendru sprendimu paskirtų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto vieno atstovo.
4. Valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtų atstovų, valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų vadovų paskirtų dviejų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybės aukštoji mokykla, tarybos paskirto tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė mokslo įstaiga, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir vieno šios įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto atstovo.
5. Į stebėtojų tarybą negali įeiti asmenys, kurie dirba įstaigos administracijoje, Valstybinėje ar teritorinėje ligonių kasoje, taip pat sveikatos draudimo įmonėje.

34 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos gydymo taryba ir slaugos taryba
1. LNSS viešosios įstaigos gydymo taryba (toliau - gydymo taryba) sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų gydytojų.
2. Gydymo taryba svarsto asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimus, periodiškai rengia klinikines konferencijas, svarsto naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus. Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai. Jei įstaigos administracija su pasiūlymu nesutinka, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti steigėjui (steigėjams).
3. Asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos slaugos taryba (toliau - slaugos taryba) sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų slaugos specialistų.
4. Slaugos taryba svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus.Ši taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai. Jei įstaigos administracija su pasiūlymu nesutinka, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti steigėjui (steigėjams).
5. Gydymo ar slaugos tarybai pirmininkauja įstaigos administracijos vadovas arba jo įgaliotas administracijos darbuotojas. Gydymo tarybos, slaugos tarybos sudarymą, šių tarybų teises ir pareigas, darbo tvarką, narių teises, pareigas, jų paskyrimo ir atšaukimo, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato viešųjų įstaigų įstatai.

35 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos medicinos etikos komisija
1. LNSS viešojoje įstaigoje sudaroma medicinos etikos komisija, kuri kontroliuoja, kaip laikomasi medicinos etikos reikalavimų.
2. LNSS viešosios įstaigos medicinos etikos komisijos sudarymo ir veiklos tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinti Sveikatos priežiūros įstaigos medicinos etikos komisijos pavyzdiniai nuostatai.

36 straipsnis. Viešosios įstaigos turtas
1. Viešosios įstaigos turtą sudaro ilgalaikis materialusis turtas, turtas, gautas kaip labdara ar parama, turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai ir kitas su įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas.
2. Valstybės ir savivaldybių institucijos (steigėjai) turtą viešosioms įstaigoms perduoda panaudos pagrindu įstatymų ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
3. LNSS viešosios ir valstybės visuomenės sveikatos priežiūros viešosios įstaigos ilgalaikį materialųjį turtą parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti, taip pat laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą gali tik raštiškai leidus steigėjui (steigėjams) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tokį leidimą valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių švietimo ir mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtoms įstaigoms duoda Sveikatos apsaugos ministerija.
4. Viešoji įstaiga, pardavusi susidėvėjusį ar jos veiklai nereikalingą materialųjį turtą bei vertybes, gautas pajamas naudoja įstatuose nustatyta tvarka.

37 straipsnis. Viešosios įstaigos likvidavimas
1. Viešosios įstaigos likvidavimo pagrindas gali būti:
1) pasibaigęs įstatuose nustatytas įstaigos veikimo laikas;
2) steigėjo (steigėjų) sprendimas likviduoti viešąją įstaigą, priimtas įstatymų ir įstaigos įstatų nustatyta tvarka;
3) teismo sprendimas likviduoti viešąją įstaigą už įstatymų nustatytus teisės pažeidimus.
2. Institucija, nutarusi likviduoti įstaigą, skiria likvidatorių, nustato likvidavimo terminus, inventorizacijos ir turto perėmimo tvarką. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos administracija ir kiti valdymo organai netenka įgaliojimų, jų funkcijas atlieka likvidatorius.
3. Likviduojamos viešosios įstaigos dokumentai saugomi Archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
4. Likviduojant įstaigą, jos darbuotojai atleidžiami Darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka.
5. Sudarius viešosios įstaigos likvidavimo aktą, apie įstaigos likvidavimą viešai skelbiama du kartus ne mažesniu kaip vieno mėnesio intervalu.
6. Likęs turtas perduodamas steigėjams įstatuose nustatyta tvarka.

38 straipsnis. Viešosios įstaigos likvidatoriaus įgaliojimai
1. Viešosios įstaigos likvidatorius turi įstaigos administracijos vadovo teises ir pareigas. Jis atstovauja likviduojamai įstaigai valstybės ar savivaldybių institucijose, teisme, santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis.
2. Viešosios įstaigos likvidatorius:
1) parengia likvidavimo laikotarpio pradžios įstaigos finansinę ataskaitą (likvidavimo balansą);
2) įstatymų nustatyta tvarka atsiskaito su kreditoriais;
3) baigia vykdyti prievoles pagal anksčiau sudarytus įstaigos sandorius ir sudaro sandorius, susijusius su įstaigos likvidavimu;
4) likusį viešosios įstaigos turtą perduoda steigėjui (steigėjams);
5) sudaro viešosios įstaigos likvidavimo aktą;
6) likviduotą įstaigą išregistruoja įstatymų nustatyta tvarka.
3. Likvidatorius yra atsakingas įstaigai ir steigėjui (steigėjams) už nuostolius, kurie susidarė dėl jo kaltės.

Plačiau ... http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=312153&p_query=&p_tr2=

Temos

Archyvas

Pirm Antr Treč Ketv Penk Sat Sekm
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31