Net ir po turizmo sritį sudrebinusių kelionių organizatorių bankrotų Lietuvoje mažai kam rūpi turistų interesai. Nors Europos Sąjungos (ES) direktyvų nuostatos dėl turistų interesų apsaugos jau seniai turėjo būti perkeltos į šalies įstatymų bazę, tačiau to daryti neskubama. Mūsų šalies turistai, nukentėję nuo kelionių organizatorių bankrotų, šiuo metu turi nedaug galimybių ginti savo teises.

Mat Europos Komisija vasario 15 dieną nutraukė pažeidimo procedūrą, prieš pusantrų metų pradėtą prieš Lietuvą dėl neginamų turistų teisių. Aiškinama, esą 2015 metais priimtos ES direktyvos nuostatoms įgyvendinti dar yra laiko iki metų pabaigos. Jau nustojo galioti ir ankstesnė – 1990 metų – direktyva, reikalavusi, kad šalis užtikrintų, jog kelionių organizatoriaus bankroto ar nemokumo atveju turistui bus grąžinti visi sumokėti pinigai.

Vilnietės Aistės Tautvydienės šeima – tik viena iš daugelio Lietuvoje, nukentėjusių nuo valstybės neveiklumo turizmo agentūros bankroto atveju. „Iš UAB „Go Planet Travel“ 2014 metais buvome nusipirkę kelionę į Turkiją, tačiau pamatyti šios šalies mums nepavyko. Minėta bendrovė bankrutavo, o mes tik po ilgų diskusijų bei paieškų atgavome vos trečdalį visų sumokėtų pinigų“, – pasakojo A. Tautvydienė. Turistų, atgavusių tik nedidelę dalį už neįvykusią kelionę sumokėtų pinigų, nuo 2014 metų Lietuvoje susidarė per 4 tūkstančius. Anot jos, daugeliui nuo šios bendrovės nukentėjusių asmenų buvo sugrąžinta tik apie trečdalis lėšų, sumokėtų už kelionę.

Turistų, atgavusių tik nedidelę dalį už neįvykusią kelionę sumokėtų pinigų, nuo 2014 metų Lietuvoje susidarė jau per 4 tūkstančius. Nukentėjo ne tik UAB „Go Planet Travel“ keliones pirkę asmenys, bet ir UAB „Freshtravel“, UAB „Voyage-Voyage“ klientai. Rima Jakytė: "Dėl Lietuvos valdžios neveiklumo būta atvejų, kai turistai iš bankrutuojančios bendrovės už neįvykusią kelionę atgaudavo vos 5-10 proc. sumokėtų pinigų." Asmeninio albumo nuotrauka Neapsaugoti turistų interesai Turizmo ekspertė dr. Rima Jakytė įsitikinusi, kad tokia skandalinga situacija šalies turizmo rinkoje užprogramuota Turizmo įstatymu. Juk vadovaujantis ES direktyva „Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų“, bankrutavus turizmo agentūrai, klientams turėtų būti grąžinami visi jų sumokėti pinigai. Todėl kelionių organizatoriai ir kelionių agentūros privalėjo suteikti finansines garantijas turistams, kad šie nenukentėtų įmonės bankroto atveju. Tačiau ši nuostata į mūsų šalies Turizmo įstatymą nebuvo perkelta. „Keliones pirkę ir pinigus už jas sumokėję turistai, agentūros bankroto ar nemokumo atveju priskiriami prie kitų kreditorių. Pirmenybę atgauti skolas turi valstybės institucijos, darbuotojai, bankai. Bendrovių draudimo pinigų visiems paprastai nepakanka“, – akcentavo R. Jakytė. Anot jos, ES institucijos yra įvedusios privalomas garantijas, kad apeinant tą visą kreditorių eilę nenukentėtų būtent turistai. Todėl daugelyje ES šalių bendrovei bankrutavus turistai atgauna visus savo pinigus, nesvarbu, kiek jų išmokama kreditoriams. Tačiau Lietuvoje tai negalioja. Pasak R. Jakytės, dėl Lietuvos valdžios neveiklumo būta atvejų, kai turistai iš bankrutuojančios bendrovės už neįvykusią kelionę atgaudavo vos 5–10 proc. sumokėtų pinigų. „Net ir teismai yra pripažinę, kad valstybė privalo padengti turistų patirtus nuostolius – sumokėti jiems pinigus, nes neužtikrino, kad šie nuostoliai būtų padengti bankrutuojančių bendrovių draudimo lėšomis. Juk minėtoje ES direktyvoje dėl turistų interesų apsaugos aiškiai pasakyta: kiekviena šalis privalo pasirinkti tokią apsaugos sistemą, kad kelionių organizatoriaus bankroto ar nemokumo atvejais turistams būtų grąžinti visi jų sumokėti pinigai“, – pabrėžė turizmo ekspertė.

Viskas gerai?

Turizmo departamento valdininkai vakar nebuvo linkę komentuoti turizmo rinkoje susidariusios situacijos. Kaip „Lietuvos žinioms“ aiškino departamento vyriausioji specialistė – atstovė žiniasklaidai Gerda Butkuvienė, ES direktyvų nuostatų perkėlimas į Lietuvos teisės aktus, taip pat – ir į Turizmo įstatymą, yra Ūkio ministerijos kompetencija. Be to, anot jos, šiuo metu jau sugriežtinti reikalavimai kelionių organizatoriams – nuo 2015 metų įsigaliojęs naujos redakcijos Turizmo įstatymas esą ne tik sustiprino kelionių organizatorių priežiūrą ir kontrolę, bet ir padidino reikalavimus jų prievolėms užtikrinti. „Nuo 2015 metų balandžio iki dabar Lietuvos kelionių organizatorių bankrotų nebuvo.

Tad šiuo metu vienintelis būdas išvengti panašių atvejų – turistams atidžiai domėtis paslaugų teikėjais. Turistai turi įsitikinti, kad perka paslaugas iš teisėto kelionių organizatoriaus, kuris turi reikiamą apsaugą nemokumo ar bankroto atveju“, – pabrėžė Turizmo departamento atstovė, tačiau taip ir nepaminėjo, kaip turistams tai padaryti. Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vyriausiosios specialistės Rūtos Serapinaitės-Audickės „Lietuvos žinioms“ pateiktame aiškinime teigiama, kad 1990 metų direktyvos nuostatos jau perkeltos į Turizmo įstatymą. „O 2015 metų direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas – 2018 metų sausio 1 diena, tad šiuo metu tik rengiami atitinkamų teisės aktų projektai. Perkeliant nuostatas į nacionalinę teisę, bus keičiamas šiuo metu galiojantis Turizmo įstatymas bei Civilinio kodekso nuostatos, susijusios su turizmo paslaugų sudarymu“, – aiškino Ūkio ministerijos valdininkė. Skiriasi žodžiai ir darbai.

Tačiau Nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė abejojo, ar iš tiesų į Turizmo įstatymą jau perkeltos visos 1990 metų direktyvos nuostatos. Anot jos, tokiu atveju pinigus dėl kelionių organizatorių bankroto praradusiems turistams dabar reikėtų minti teismų slenksčius, mokėti advokatams už tai, kad šie padėtų išreikalauti iš valstybės tai, ką ši ir be jų privalėjo padaryti. „Dėl bendrovių bankrotų pinigus praradę turistai atgauna tik apie 26 proc. sumokėtos sumos, nors pagal ES direktyvą privalo atgauti visus 100 procentų. Dėl to Vilniaus apygardos administraciniame teisme jau laimėta ne viena byla“, – pabrėžė A. Armanavičienė.

ES direktyvoje „Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų“ pabrėžiama: kiekviena šalis privalo pasirinkti tokią apsaugos sistemą, kad kelionių organizatoriaus nemokumo atvejais turistams būtų grąžinti visi jų sumokėti pinigai. Ji, be kita ko, paminėjo, kad visos šios bylos kol kas yra įstrigusios Vyriausiajame administraciniame teisme. „Jei valstybė tikrai būtų gynusi turistų teises, jos institucijos nebūtų skundusios Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimų“, – taikliai pažymėjo Nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė.

Virginijus Sinkevičius: "Į Turizmo įstatymą bus perkeltos ir ES direktyvos nuostatos, ginančios turistų teisę atgauti visus pinigus. Tačiau vargu ar tai bus suspėta padaryti Seimo pavasario sesijoje.“ Romo Jurgaičio nuotrauka Žada taisyti įstatymą Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius „Lietuvos žinioms“ teigė, kad jo vadovaujamame parlamentiniame komitete jau aptartos galimybės keisti vos prieš pusantrų metų priimtą naujos redakcijos Turizmo įstatymą. Tiesa, jis sakė, kad komiteto posėdyje daugiausia dėmesio buvo skirta šių dienų aktualijai – dėl Portugalijos kelionių organizatoriaus „Qualispresenca“ atstovės – kelionių agentūros UAB „PegasusTour“ – veiksmų buvo atšauktos kelionės į Portugaliją ir nevykdomi įsipareigojimai Lietuvos turistams.

„Norėdamas užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir apsaugoti turistus, per Seimo pavasario sesiją Ekonomikos komitetas numato svarstyti ir tobulinti Turizmo įstatymą. Taip pat numatoma, kad į Turizmo įstatymą bus perkeltos ir visos ES direktyvos nuostatos“, – tvirtino parlamentaras. V. Sinkevičius pripažino, kad neturėtų taip būti, jog kompensacijas nukentėjusiems turistams mokėtų valstybė iš savo kišenės. Tačiau, anot jo, įstatymo pataisoms, kad jos iš ministerijų pasiektų Seimą, reikia laiko. Tad ir Turizmo įstatymo pataisos vargu ar bus priimtos Seimo pavasario sesijoje.