Genetiškai modifikuotų ryžių nustatymas „Aldi“ prekybos centruose padėjo „tašką“ ilgai trukusiam ginčui tarp genetiškai modifikuotų maisto produktų vartojimo šalininkų ir priešininkų Vokietijoje – 2006 m. pabaigoje Bundestagas priėmė įstatymą dėl genų technologijos. Taigi, pergalę švenčia genų inžinerijos priešininkai – nuo šiol genetiškai modifikuotų produktų gamintojai privalės atlyginti visus nuostolius, kuriuos patirs greta esančių fermų ir ūkių savininkai. Pavyzdžiui, jeigu genetiškai pakitusių augalų žiedadulkės atsitiktinai pateks į nemodifikuotų žemės ūkio kultūrų pasėlius ir pakis jų savybės.

Augink, bet nekenk
Bundestago priimtame įstatyme numatomos griežtos bausmės – net iki firmų, užsiimančių genų technologija likvidavimo. Genų technologijos ekspertė, Vokietijos gamtos ir ekologijos sąjungos bendradarbė Heike Moldenhauer teigia, kad tai didelis pasiekimas: „Įstatymas geras todėl, kad nuo šiol visi, siekiantys uždirbti augindami genetiškai modifikuotus augalus, bus atsakingi už pasekmes, – pažymi Moldenhauer. – Jeigu, pavyzdžiui, genetiškai transformuotų augalų žiedadulkės pateks į „švarius“ laukus, tai nukentėjusiojo ūkio savininkas bus priverstas atitinkamai pažymėti savo užaugintą produkciją. O tai – dideli pinigai. Tokiu atveju asmuo, užsiimantis genetiškai modifikuotų kultūrų auginimu, privalės padengti visus nuostolius“.
Ar nepabėgs genetikai į Ameriką?
Vokietijos ūkininkų sąjungos atstovo Helmuto Borno nuomone, naujasis įstatymas Vokietijos agroįmonėms faktiškai užkerta kelius taikyti genų technologijas.
„Tačiau įstatymas yra ir ne visai tobulas, nes nepasiekta tikslo, – įsitikinęs Helmut Born. – Reikėjo užtikrinti galimybes egzistuoti abiems ūkininkavimo formoms. Dabar užsiimančių genetiškai pakitusių augalų auginimu ūkių likimas nulemtas...“
Vokietijos ūkininkai supranta, kad šalyje nėra genetiškai modifikuotų produktų rinkos. Šalies gyventojai nusiteikę priešiškai prieš tokios krypties biologinius eksperimentus. Kita vertus, itin svarbu, kad moksliniai tyrimai genų inžinerijos srityje nenutrūktų. Priešingu atveju, vokiečių mokslininkai greitai atsiliks nuo užsienio, ir pirmiausia amerikiečių kolegų, pasiekimų.
Biologinių eksperimentų šalininkai ruošiasi Konstituciniam Teismui apskųsti įstatymo nuostatą dėl atsakomybės už patirtą žalą.
Informacija parengta pagalš Nepriklausomo vartotojų ekspertizių mokslinio tyrimo centro „TESTAS“ (Ukraina) leidinį „Vartotojo žinynas“
Post Scriptum: Apie genetiškai modifikuotus augalus
Pasaulyje auginama vis daugiau genetiškai modifikuotų augalų, kurių plotai nuolat didėja: nuo 1996 iki 2000 m. jų plotai padidėjo 26 kartus. Genetinės inžinerijos dėka sukurta daug naujų, savo rūšiai nebūdingomis savybėmis pasižyminčių augalų ir gyvūnų. Tai pasiekiama vieno organizmo geną įterpiant į kito organizmo ląsteles ir sukuriant joms anksčiau neturėtas savybes. Genetiškai tokie augalai buvo auginami tik laboratorijose, bet dabar paplito visame psaulyje ir skverbiasi į rinką. Šiuo metu pasaulyje 36 proc. sojos, 16 proc. medvilnės, 11 proc. rapsų, 10 proc. kukurūzų (2003 m. duomenys) yra genetiškai modifikuoti. Plinta genetiškai modifikuoti kviečiai, pomidorai, salotos ir kt., ypač grūdinės kultūros. Daugiausia jų auginama JAV, Kanadoje, Argentinoje.
Dabar pasaulis smarkiai sunerimęs, nežinodamas, kur nuves genetinė modifikacija. Kad ji smarkiai didina derlių, mato visi, bet kokios bus pakeitimo pasekmės – nežino niekas. Pasaulyje vyksta karšti ginčai, ar tai yra didžiulė mokslo pažanga, ar šokimas stačia galva į nežinomybės bedugnę. Sukruto ir Europos Sąjunga, kur genetiškai modifikuotų kultūrų auginimas ir genetiškai modifikuotų produktų patekimas į rinką yra griežtai kontroliuojami specialiai parengtomis taisyklėmis ir reglamentais. Tačiau iš genetiškai modifikuotų augalų pagamintas maistas nėra draudžiamas, nors netrūksta įvairių nuomonių, juolab kad 2004 m. Rusija priėmė nutarimą uždrausti įvežti modifikuotus kukurūzų grūdus iš JAV, Kanados ir Argentinos. Plinta genetiškai modifikuotos bulvės, pomidorai, braškės, salotos, kviečiai. Modifikuoti mikroorganizmai plačiai naudojami raugiant sūrius, jogurtą, alų, duoną ir kitus produktus. Šio metodo šalininkai mano, kad sukurtos labai atsparių, derlingų, gerokai maistingesnių augalų rūšys puikiai patenkina vis didėjančius žmonijos maisto poreikius.
Genetinio metodo priešininkai sako, kad nauji organizmai gali pradėti gaminti medžiagas (ksenobiotikus), kurių anksčiau žmogaus aplinkoje nebuvo. Be to, nauji produktai gali sukelti stiprias alergines ligas. Dabar sukurti virusams atsparūs transgeniniai augalai sudarys sąlygas naujoms virusinėms ligoms atsirasti. Nežinomas ir genetiškai modifikuotų produktų poveikis aplinkai. Kadangi genetiškai modifikuoti produktai pasaulio rinkoje pasirodė maždaug prieš dešimtmetį, galbūt tik po 30–50 metų paaiškės jų poveikis žmonių sveikatai, ar nesukels padarinių ateities kartoms bei aplinkai.
Apsispręsti, ar pirkti ir vartoti genetiškai modifikuotą maistą, gali padėti informacija.
Pagal teisės aktus informacija turi būti pateikiama gaminių etiketėse, o jeigu jie neįpakuoti – greta, matomoje vietoje. Etiketėje turi būti užrašas: „Genetiškai modifikuotas produktas“, „Šio produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų“, „Pagaminta iš genetiškai modifikuotų...“
Genetiškai modifikuotų organizmų galima aptikti kepiniuose, šokolade, kakavos gėrimuose, įvairiuose padažuose, sriubose, kukurūzų ir bulvių traškučiuose, netgi vitaminų preparatuose ir kūdikių maiste.