Todėl prieš vartotojų teises ginančias organizacijas atsiveria platūs veiklos horizontai, ypač vartotojų švietimo ir jų konsultavimo dėl iškilusių problemų teikiamų ar suteiktų paslaugų srityje.
Besikeičiantis gyvenimo būdas, spartus gyvenimo tempas ir judriojo radijo ryšio operatorių pasiūlyta galimybė būti pasiekiamam bet kur ir bet kuriuo metu skatina vartotojų paklausą mobiliems produktams ir paslaugoms. Tai akivaizdžiai rodo pastaruoju metu ypač išaugęs judriojo telefono ryšio ir interneto paslaugų naudotojų skaičius. Judriojo telefono ryšio skverbtis 2006 m. 3-iojo ketvirčio duomenimis buvo apie 134 proc., o interneto – apie 45 proc. Prie interneto prisijungusių viešojo judriojo radijo ryšio tinklu abonentų skaičius išaugo iki 1,136 mln., jų skverbtis pasiekė 33 proc.
Nors mobiliojo interneto paslauga yra skirta tiems, kurie daug keliauja, tačiau vis daugiau vartotojų šia paslauga naudojasi namuose kaip fiksuoto interneto alternatyvą. Todėl reikalavimai mobiliajam internetui yra tokie patys, kaip ir internetui, teikiamam per fiksuoto ryšio linijas. Išaugęs mobiliojo interneto paslaugų vartotojų skaičius sąlygoja ir nusiskundimų dėl šių paslaugų kokybės skaičiaus augimą. Daugiausia nusiskundimų Ryšių reguliavimo tarnyba gauna dėl interneto greitaveikos, ypač dėl mobiliojo interneto.
Nors paslaugų teikėjai reklamuoja, kad mobiliojo interneto sparta yra keli megabitai per sekundę, tačiau realybė rodo ką kitą.
Vartotojai neinformuojami apie minimalią interneto ryšio spartą, dažnai nurodoma tik didžiausia teorinė sparta. Mobilusis internetas yra teikiamas GPRS (General Packet Radio Service), EDGE (Enhanced Data rate GSM evoliution) ir trečios kartos judriojo ryšio 3G tinklais. Teorinė maksimali duomenų perdavimo sparta GPRS technologija yra 85,6 Kbps, EDGE – iki 236 kbps, o 3G tinkle gali būti pasiekiama iki 1,8–3,6 Mbps. Tačiau šį maksimalų duomenų perdavimo greitį galima pasiekti tik esant idealioms sąlygoms. Realiai, vartotojo gaunamai spartai, įtakos turi tuo metu prisijungusių vartotojų skaičius vienos bazinės stoties aprėpties teritorijoje, signalo stiprumas bei atstumas iki bazinės stoties, pašaliniai elektros ar radijo trukdžiai, oro sąlygos (giedra ar lyja), geografiniai vietovės veiksniai ir pan. Be to, ne visose Lietuvos vietose veikia visi mano paminėti tinklai – didžiojoje Lietuvos teritorijoje veikia GPRS tinklas, tuo tarpu EDGE ir 3G – ne visur. Trečios kartos judrusis ryšys veikia tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tam tikrose miestų teritorijų dalyse. Todėl vartotojai, prieš pasirašydami sutartį su paslaugų teikėjų dėl interneto prieigos, neturėtų pasikliauti vien reklama, o turėtų klausti paslaugos teikėjo konsultantų, ar konkrečioje vietovėje, t. y. ten, kur bus jungiamasi prie interneto, yra GPRS, EGDE ar 3G tinklas. Tinkamas vartotojų informavimas apie paslaugas padėtų išvengti nesusipratimų ateityje.
Tradicinių elektroninių ryšių paslaugų – balso telefonijos – atveju vartotojas, kuriam buvo suteikta nekokybiška paslauga, turi keletą pasirinkimų:
- pasinaudoti numerio perkeliamumo paslauga ir pereiti pas kitą paslaugų teikėją;
- pasirinkti kitą technologiją – fiksuotą telefoniją pakeisti judriuoju ryšiu ir atvirkščiai;
- naudotis internetinės telefonijos paslauga.
Tačiau interneto paslaugų atveju situacija yra sudėtingesnė. Dažnai vartotojas, pirkdamas interneto paslaugas, kartu įsigyja ir kompiuterį ar modemą už minimalią vieno lito kainą, sutartimi įsipareigoja naudotis konkretaus paslaugų teikėjo paslaugomis artimiausius dvejus ar trejus metus. Susiklosto paradoksali situacija – vartotojas turi kompiuterį, tačiau neturi tinkamos spartos interneto, o pakeisti interneto paslaugų teikėją yra sudėtinga, nes už paslaugų teikimo sutarties nutraukimą vartotojas turi mokėti netesybų mokestį (baudą).
Šiuos klausimus Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) jau ėmėsi spręsti. 2005 m. pabaigoje RRT direktoriaus įsakymu patvirtintos Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės papildytos nuostata, įpareigojančia duomenų perdavimo ir interneto prieigos paslaugų teikėjus paslaugų teikimo sutartyse nurodyti minimalią užtikrinamą duomenų perdavimo ir priėmimo spartą vartotojui suteiktos prieigos teikėjo tinkle. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (Žin., 2004, Nr. 69-2382) 34-ojo straipsnio 3 dalimi viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, suteikdamas paslaugų gavėjui telefono aparatą nemokamai ar siūlydamas jį įsigyti žemesne kaina nei telefono aparato savikaina, privalo elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyje nurodyti telefono aparato pardavimo su paslaugų teikimo sutartimi ir be jos kainų skirtumą, periodą ir būdą šį skirtumą kompensuoti.
RRT, suprasdama vartotojų švietimo reikšmę vartotojų teisių apsaugai, 2005 m. savo interneto tinklalapyje atidarė naują skiltį „Informacija ryšių paslaugų vartotojams“. RRT šioje skiltyje vartotojams pateikia naudingą informaciją apie jų teises, operatorių teikiamas paslaugas, trumpus interneto technologijų aprašymus, atsakymus į aktualiausius klausimus, taip pat galima sužinoti, kokias procedūras reikėtų atlikti, iškilus ginčams su operatoriais dėl teikiamų paslaugų.