Prekybos centruose mums siūlo fasuotas, švariai nuplautas morkas, burokėlius, bulves. Nacionalinė vartotojų federacija išsiaiškino, jog prieš fasuojant, tokios daržovės apdorojamos dezinfekuojančiomis medžiagomis, kad nesiveistų pelėsiai ir daržovės ilgiau negestų. Obuoliai gali būti apdoroti vaškais.
Parduotuvėse gausu atvežtinių obuolių ir citrusinių vaisių. Ar mes žinome, kaip visos daržovės ir vaisiai apdorojami, kad ilgiau laikytųsi ir gražiai atrodytų? Ne vienas kulinarinis receptas siūlo pasigaminti produktų, panaudojant apelsinų ar citrinos žieveles. Jeigu mes žinotume, kuo tie vaisiai buvo apdoroti, kažin ar kiltų noras pasinaudoti kulinarų siūlomais receptais...
Prekybos centruose neteko matyti informacijos, kaip ir kokiomis cheminėmis medžiagomis daržovės bei vaisiai buvo apdoroti prieš pateikiant vartotojui. Tačiau specialistams žinoma, kad citrusiniai vaisiai apdorojami imazalilu, tiabendazoliu, ortofenoliu ir kitais preparatais. Higienos norma HN 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ numato fasuotų vaisių ženklinime nurodyti apdorojimo būdus, tačiau didieji prekybos centrai leidžia sau nesivarginti ir šios normos reikalavimų nevykdo. Kita vertus, jei ant fasuotų vaisių ir daržovių bus nurodyta, kokiomis medžiagomis apdorota, o greta parduodamų nefasuotų – nenurodyta, vartotojai bus klaidinami: susidarys įspūdis, kad nefasuoti produktai neapdorojami chemikalais.
Kaip mus informavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, Lietuvos teisės aktuose ir standartuose nei iš gamintojų, nei iš prekybininkų nereikalaujama nurodyti sveriamų vaisių ir daržovių apdorojimo būdų. Tai patvirtina ir „Importuojamų, eksportuojamų ir teikiamų į vidaus rinką šviežių vaisių ir daržovių atitikties prekybos standartams tikrinimo“ taisyklės. Lietuvoje išaugintų šviežių vaisių, daržovių, uogų bei bulvių atitikties deklaracijoje irgi nereikalaujama nurodyti naudotų medžiagų likučių, kuriomis šie produktai buvo apdoroti, kad negestų. Todėl Valstybinio mitybos centro specialistai pataria obuolius nulupti, kad pašalinti šį apsauginį sluoksnį. Tačiau esmė kitur – kas apie galimą žalingą poveikį informavo vartotojus, jeigu jie įsitikinę, kad daugiausia vitaminų kaip tik obuolių žievėje?
Nacionalinės vartotojų federacijos nuomone, gamintojai, prekybininkai ir kiti maisto gamybos grandies dalyviai privalo tinkamai informuoti vartotojus apie jiems teikiamų produktų saugą, kokybę ir naudojimo būdus. O Valstybinės vartotojų teises ir interesus ginančios institucijos turėtų inicijuoti atitinkamų teisės aktų priėmimą, kad vartotojai rastų informaciją apie vaisių, daržovių ir uogų apdorojimo būdus ir medžiagų likučius.
Panašių problemų yra ir su kitais maisto produktais, ypač su mėsos ir konditerijos produktais. Apie tai Nacionalinė vartotojų federacija ne vieną kartą rašė spaudoje.
Higienos normoje „Maisto produktų ženklinimas“ yra vartotojui daug nesuprantamų nuostatų, o gamintojui – laisvai pasirenkamų ženklinimo variantų. Tai pripažįsta maisto produktus rinkoje kontroliuojanti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Nacionalinė vartotojų federacija yra susirūpinusi, kad šalyje pažeidžiamos vartotojų teisės – pirkėjai negauna išsamios ir sveikatai svarbios informacijos apie maisto produktus. Pavyzdžiui, nusipirkus sveriamų mėsos gaminių – vyniotinių, dešrelių ar dešrų ne visada žinome, ką valgome. Nes dabartiniai šalies teisės aktai leidžia nenurodyti kai kurių sudėtinių maisto produktų dalių, net tada, kai jos gali būti žalingos sveikatai. Pažymėtina, kad pagal galiojančias higienos normas sudedamosiomis maisto produkto dalimis nelaikomos tos, kurios gamybos procese yra laikinai atskiriamos, o vėliau vėl sudedamos, neviršijant pradinės masės. Taigi, paruoštame parduoti gaminyje leidžiama nenurodyti, kad, pavyzdžiui, į dešras, vyniotinius, dešreles sudedama nuo kiaulienos ar paukštienos atskirtos odos padaryta tyrė. Juk Lietuvoje nė vienam kaimiečiui neateitų į galvą mintis kartu su mėsa sumalti kiaulės odą ir sudėti į dešras.
Žinoma, kad paukštienos odelėje kaupiasi cholesterolis, o visuomenėje vyrauja nuomonė, kad pirkdami dešreles, šlapias dešras, įsigyjame lengvą ir sveiką maistą. Nacionalinė vartotojų federacija kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) ir siūlė inicijuoti tokių higienos normų pakeitimus, kad jos atitiktų sveikatos ir higienos reikalavimus. VMVT patikino, jog ieškos galimybių atsižvelgti į šiuos teisėtus vartotojų interesus.
VMVT direktoriaus pavaduotojas negyvūninio maisto klausimams Zenonas Stanevičius „Lietuvos žinioms“ teigė, kad vartotojas turi žinoti tiesą. „Ką gamintojas deda į gaminamą produktą, turi būti išvardyta etiketėje ir netgi nurodyta, kokią procentinę dalį sudaro kiekviena sudėtinė dalis“. Paklaustas, kodėl higienos normos leidžia gamintojams nenurodyti tam tikrų sudedamųjų dalių, Z. Stanevičius sako, jog minėtą higienos normą rengia Sveikatos apsaugos ministerija. „Jeigu yra konkretūs nusiskundimai ir jie viršija oficialaus teisės akto reikalavimus, vartotojai turi teisę kreiptis į šių dokumentų autorius. O autoriai yra Sveikatos apsaugos ministerija“, – akcentuoja Z. Stanevičius.
Vartotojus džiugina, kad Lietuvoje vis plačiau pradedamos taikyti maisto kokybės valdymo sistemos, prekybos centrai reklamuoja, kad taiko „Geros praktikos taisykles“ ir maistą tvarko pagal individualios rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų sistemą, parengtą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento nuostatas.
Tačiau jokios taisyklės ir sistemos nepadės, jei nebus dirbama skaidriai ir civilizuotai. Vartotojams kelia nusistebėjimą ir net siaubą informacija pateikta Valstybinės maisto ir veterinarijos tinklalapyje, kad didžiuosiuose prekybos tinkluose prekiaujama mėsos gaminiais, kurių realizavimo terminas pasibaigęs, produktų galiojimo terminai savavališkai pratęsiami, maistas laikomas pažeidžiant higienos reikalavimus.