Tyrimo rezultatai parodė, kad 2004 m. vartotojų teisių pažeidimus patyrė (nusipirko / gavo nekokybišką prekę / paslaugą arba netinkamą jų kiekį) 32,7 proc. respondentų (beveik kas trečias šalies gyventojas!). Lyginant: 1996 m. dėl pirkinių ar paslaugų kokybės ir kiekybės teigė buvę apgauti 27,8 proc. respondentų. Skirtumas – 4,9 proc. – nėra didelis. Manytina, kad didesnis nukentėjusiųjų vartotojų skaičius 2004 m. galėtų būti siejamas ne su padidėjusiu vartotojų teisių pažeidinėjimu, o su didesniu suvokimu apie savo, kaip vartotojo teises, tų teisių pažeidimų identifikavimu, švietimu, su valstybine vartotojų teisių apsaugos politika. Išaugusiam vartotojų teisių procentui turėjo įtakos 1996¬¬–2004 m. įstatymų bazės sukūrimas ir tobulinimas, institucinės vartotojų teisių apsaugos sistemos sukūrimas, nevyriausybinių organizacijų darbas švietimo srityje bei Vyriausybės svarbiausių vartotojų teisių apsaugos programų patvirtinimas ir įgyvendinimas. Taigi, Lietuvoje formuojasi vartotojiška kultūra ir vartotojai vis labiau pradeda domėtis savo teisėmis bei galimybėmis jas apginti, kyla žmonių teisinės kultūros lygis.
2004 m. daugiausia nukentėjusiųjų buvo nuo 30 iki 59 m. amžiaus – šioje amžiaus grupėje pažeidimus patyrė 56,5 proc. respondentų. Manytina, kad šios amžiaus grupės atstovai yra aktyviausi prekių ir paslaugų vartotojai, todėl dažniausiai nukenčia (pvz., 63 ir vyresnius asmenis aprūpina jų vaikai, anūkai, socialiniai darbuotojai). Apklausos rezultatai parodė, kad vartotojų teisių pažeidimus dažniau patiria, kitaip tariant, suvokia ir pastebi, aukštąjį bei aukštesnįjį išsilavinimą turintys asmenys, kurių bendros pajamos per mėnesį yra vidutinės (apie 1000 Lt). Apklausa parodė, kad daugiausiai dėl vartotojų teisių pažeidimų patyrė didmiesčių gyventojai (kauniečiai, klaipėdiečiai, panevėžiečiai ir šiauliečiai). Reikia pažymėti, kad iš visų apklaustųjų vilniečių net 41,4 proc. respondentų jautėsi apgauti kaip vartotojai. Atitinkamai taip jautėsi 36,9 proc. kauniečių, klaipėdiečių, šiauliečių ir panevėžiečių, 31,9 proc. – kitų miestų gyventojų, 30 proc. – rajonų centrų gyventojų ir 26,7 proc. kaimo gyventojų. Taigi sostinės ir didžiųjų miestų gyventojai dažniau susiduria su netinkama prekių ir paslaugų kokybe.
Valstybės socialinė politika plėtojama priartinimo prie visuomenės narių gyvenimo kryptimi. Kaip rodo Phare projekto Nr. 2003/004–341.06.01.02 „Nacionalinių vartotojų teisių apsaugos tarybos administracinių gebėjimų stiprinimas bei visuomeninių vartotojų organizacijų veiklos skatinimas“ apklausos rezultatai, net 65,5 proc. apklaustųjų socialinės politikos priartinimą prie visuomenės vertina teigiamai, tačiau dar nejaučia šios politikos priartėjimo. Darytina išvada, kad ypač Lietuvos kaimo gyventojams trūksta informacijos apie vartotojų teisių gynybos būdus, kuriais jie gali pasinaudoti ir apginti savo pažeistas teises.
Viktimologinio tyrimo rezultatai atskleidžia, jog vartotojai daugiausia teisių pažeidimų patiria parduotuvėse. Tai patvirtino 63 proc. (1996 m.) ir 76,6 proc. (2004 m.) respondentų. Parduotuvėse moterys, kaip vartotojos, patiria daugiau teisių pažeidimų negu vyrai (2004 m. apklausos duomenimis – 60,7 proc. moterų ir 39,3 proc. vyrų). Tai, kad moterys labiau nei vyrai nukenčia parduotuvėse, būtų galima paaiškinti tuo, kad jos yra reiklesnės prekių kokybei ir turi daugiau informacijos apie teisinės pagalbos galimybes bei dažniau jomis pasinaudoja.
Lyginant 2004 m. apklausos rezultatus su 1996 m., matyti, jog vartotojų teisių pažeidimų gerokai išaugo statybos ar remonto darbų srityje (4,4 proc.). Lietuvoje atsiradus didesnei galimybei juridiniams ir fiziniams asmenims skolintis iš bankų, stipriai suaktyvėjo statybų verslas, kartu padaugėjo ir nekokybiškų statybos darbų bei vartotojų skundų. Darytina išvada, kad šioje srityje valstybinės institucijos daugiau dėmesio turi skirti statinių priežiūros kontrolei.
Kita veiklos sritis, kurioje vartotojai patiria teisės pažeidimų, yra autoserviso darbai (1996 m. jais skundėsi 6,1 proc. respondentų, 2004 m. – 4,9 proc.).
Viešbučių, restoranų, kavinių ir klubų teikiamos paslaugos 1996–2004 m. pagerėjo 3,9 proc. Būtų galima įvardyti vieną iš tokių rezultatų priežasčių: didėjant turistų srautui Lietuvoje, o ir vietiniams gyventojams daugiau keliaujant po respubliką, kyla svečių apgyvendinimo bei maitinimo įmonių veiklos kokybė: šia veikla užsiimantys verslininkai nori pritraukti kuo daugiau lankytojų, gauti didesnį pelną ir stabiliai išsilaikyti vidinėje konkurencinėje kovoje. Taigi Lietuvos visuomenėje ryškėja šiuolaikinės visuomenės kokybiško gyvenimo poreikis, kuris yra susijęs ir su aukšto lygio maitinimo bei apgyvendinimo paslaugomis.
Dinamiškai vystantis naujoms informacinėms technologijoms, kuriasi skaitmeninė visuomenė, keičiasi jos, kaip vartotojos, lūkesčiai ir poreikiai. Apsipirkimas internete ir sukčiavimas kreditine kortele sudaro mažiausią procentą tarp kitų veiklos sričių, kuriose vartotojai patiria teisės pažeidimų. Tai būtų galima sieti su šių veiklų nedideliu vartotojų skaičiumi, t. y. šiomis paslaugomis naudojasi tik tam tikra, nedidelė visuomenės dalis. Statistikos departamento prie Vyriausybės duomenimis, 2004 m. naudojimasis elektronine prekyba asmeniniais tikslais pasiskirstė taip: 16–24 m. asmenys – 2,3 proc., 25–34 m. – 2,2 proc., 25–44 m. – 1,5 proc., 45–54 m. – 3 proc. Vyresni asmenys elektronine prekyba iš viso nesinaudojo. Taigi didžioji dalis gyventojų (ypač vyresnio amžiaus, kaime gyvenantys žmonės) nemoka naudotis kredito kortele, neturi apsipirkimo internete įgūdžių. Kita vertus, tenka pripažinti, kad šalyje šių veiklų infrastruktūra nelabai išplėtota, elektroninės komercijos plėtrą stabdo perdėtas vartotojų nepasitikėjimas šia veiklos sritimi.