Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos valstybiniai inspektoriai, nagrinėdami vartotojų skundus dėl baldų kokybės, pastebi, kad vartotojai jau suprato, jog visada reikia turėti ir saugoti prekių pirkimo dokumentus, dažnas, pasirašęs sutartį su pardavėju ar gamintoju, pareikalauja kvito už sumokėtą avansą.
Tačiau reikia pripažinti, kad vartotojai dažnai nekreipia dėmesio į pirkimo- pardavimo sutarties turinį. Jie lengvai pasirašo pardavėjo iš anksto paruoštą sutartį, kurioje dažniausiai aptariami tik piniginiai įsipareigojimai ir pristatymo terminai, o apie baldų kokybę ir saugą neužsimenama. Teko matyti sutartį, kur įrašyta, kad pretenzijos dėl baldų kokybės priimamos tik jų pristatymo dieną. Tai reiškia, kad vartotojas nepasiteiravo apie garantijos terminą baldams ir jau iš anksto sutiko su visais galimais baldų defektais. Pirkimo-pardavimo sutartyje turėtų būti nurodomas deklaruojamo normatyvinio dokumento, kurio reikalavimus atitiks pagaminti baldai, žymuo arba aptarti baldų kokybiniai reikalavimai: kokios bus panaudotos baldinės medžiagos, jų spalva, faktūra ir furnitūra.
Atkreipkite dėmesį į baldų matmenis, nepamirškite, kad pardavėjo (gamintojo) su vartotoju suderinti baldų brėžiniai turėtų būti sutarties priede. Pardavėjo informaciją apie išsirinktų baldų privalumus, jų kokybės garantijos terminus, baldų surinkimo, naudojimo ir priežiūros instrukciją pirkėjas turi gauti raštu valstybine kalba. Jeigu baldus užsakote pagal pateiktus pavyzdžius, gerai apžiūrėkite juos. Balduose neturi būti atvirų medienos drožlių plokštės paviršių ar briaunų. Drožlių (smulkinių) plokštė balduose naudojama laminuota sintetinėmis plėvelėmis, faneruota natūraliu medienos lukštu ar padengta apsaugine danga, kad neišsiskirtų kenksmingos sveikatai cheminės medžiagos. Formaldehido emisija iš baldų neturi viršyti 0,01 mg/m3. Įsitikinkite, ar jums patikę baldai turi ne maisto prekės higieninį pažymėjimą.
Nuo 2001-06-01 baldams panaikintas privalomas sertifikavimas, jei baldai privalomai buvo tikrinami pagal saugos, pastovumo, ilgaamžiškumo ir nekenksmingumo reikalavimus ir turi Baldų sertifikavimo centro išduotą kokybės pažymėjimą. Lietuvoje baldams nėra jų saugą reglamentuojančio teisės akto, išskyrus aukščiau minėtą privalomą baldų higieninį įvertinimą. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas (Žin., 2001, Nr.64-2324) nustato, kad produktas laikomas saugiu, jei jis atitinka Lietuvos standartus, perimančius Europos standartus, o jei jų nėra – Lietuvos standartus ar technines specifikacijas. Šiuo metu kai kurie gamintojai (pardavėjai) laisvanoriškai sertifikuoja baldus ir minėtas kokybės pažymėjimas vartotojui galėtų būti garantas, kad baldai saugūs ir atitinka paskirtį. Gamintojo deklaruojamą gaminio kokybės lygį patvirtina įmonės kokybės valdymo sertifikatas, kai gamintojas turi kokybės valdymo sistemą, atitinkančią ISO 9000 serijos standarto reikalavimus.
Jeigu nusprendėte įsigyti minkštų baldų komplektą arba sofą-lovą, atsiminkite, kad šie baldai skirti sėdėti ir ilsėtis, o ne nuolat miegoti. Tam skirtos lovos ir tachtos. Nuolatos eksploatuojamos sofos-lovos tarnavimo laikas neišvengiamai trumpesnis, greičiau susidėvi minkštoji dalis bei transformacijos mechanizmas. Labai svarbus šių baldų transformacijos ar pertvarkomasis mechanizmas. Jei baldai yra su skyriais patalynei laikyti, jų konstrukcija turi užtikrinti patogų priėjimą prie patalynės ir jos vėdinimą, o minkštosios dalys turi fiksuotis, kai yra pakeltoje padėtyje. Pasirinkite jums patogiausią variantą, patys išbandydami pertvarkyti baldus iš vienos padėties į kitą. Pertvarkomosios baldo dalys turi judėti lengvai, be kliuvimų, tarp jų neturi būti didelių tarpų ir įdubimų gulimoje padėtyje, kurie gali trukdyti patogiam poilsiui.
Vartotojai dažnai skundžiasi dėl nepatogių minkštųjų baldų. Būtinai atkreipkite dėmesį į kampą tarp sėdimosios dalies ir atlošo, jis neturi būti status ir tuo labiau smailas. Sėdimoji plokštuma turėtų būti keliais laipsniais pakelta priekinėje dalyje. Tokia konstrukcija patogesnė kūnui ir neleidžia slinkti į priekį, ypač kai ji suformuota iš atskirų elementų. Patarčiau nesižavėti labai dideliu baldų minkštumu. Mažo tankio paklotinės medžiagos greičiau praranda pirminę formą ir susidėvi, be to, ir medikai rekomenduoja gulėti ant kietesnio pagrindo. Paklotinių medžiagų – porolono ar putintos gumos tankis neturėtų būti mažesnis kaip 25–30 kg/m3. Dalis vartotojų renkasi minkštuosius baldus su visiems įprastu konstrukcijos variantu – spyruoklių bloku, turinčiu savų privalumų ir trūkumų. Jeigu spyruoklės netinkamai sujungtos, ar po jų bloku nebus patiestas sluoksnis pamušalinės medžiagos, baldai gali girgždėti. Jie gali pradėti girgždėti ir po tam tikro laiko, jeigu buvo pagaminti iš nepakankamai išdžiovintos medienos. Baldų gamyboje turi būti naudojama 6–10 proc. drėgnio mediena.
Renkantis apmušalinę medžiagą iš pardavėjo pateikto nedidelių atraižų rinkinio, nelengva įsivaizduoti jau pagamintus baldus. Jeigu minkštosios dalys turės daug dekoratyvinių siūlių ar klosčių, patarčiau rinktis lygią vienspalvę apmušalinę medžiagą. Siūlės ir klostės išderins gėlėtos ir dar labiau languotos medžiagos simetriją bei vientisumą, suderinti piešinį reikės gerokai daugiau medžiagos, ir tai įtakos gaminio kainą. Minkštosios dalys, suformuotos iš atskirų elementų dažnai turi užtrauktukus. Jų privalumas akivaizdus: galima pamatyti, iš kokių paklotinių medžiagų pagaminti minkštieji elementai, prireikus, išvalyti ar pakeisti apmušalinę medžiagą.
Nemaža dalis pardavėjų siūlo baldus užsisakyti iš užsienio katalogų. Jeigu nusprendėte įsigyti tokius baldus, įdėmiai perskaitykite sutartį, pareikalaukite, kad būtų surašyti tie svarbūs dalykai, kuriuos aptarėte su pardavėju, pavyzdžiui, baldų matmenys, sudedamųjų dalių pavadinimai, kiekis bei tikslus jų sutartinis žymėjimas. Jeigu ekspozicijoje nėra lygiai tokių Jus dominančių baldų, pasistenkite apžiūrėti tos firmos kitus baldus, pasiteiraukite apie jų saugą ir kokybę patvirtinančius dokumentus. Taip galėsite spręsti apie firmos gaminamų baldų bendrą kokybės lygį.
Jei pirkimo-pardavimo sutartyje neaptarti jokie prekės kokybės reikalavimai ir nenustatytas garantijos terminas, vartotojas turi galimybę apginti savo teises, jeigu jam buvo parduota netinkamos kokybės prekė. Ne maisto prekių grąžinimo ir keitimo ypatumai išdėstyti „Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėse“ (Žin., 2001, Nr.58-2105). Vartotojų teises nustato, taip pat reglamentuoja vartotojų ir prekių pardavėjų, gamintojų bei paslaugų teikėjų santykius „Vartotojų teisių gynimo įstatymas“ (Žin., 2000, Nr.85-2581). Nuo 2001-07-01 pirkėjo ir pardavėjo teises ir pareigas reglamentuoja Civilinio kodekso šeštosios knygos IV dalies XXIII skyriaus pirmojo, antrojo, trečiojo ir ketvirtojo skirsnių nuostatos.