Kodėl statybos sektorius labiau linkęs į korupciją?
Atsakymas vienareikšmis – statybos projektuose dalyvauja daug organizacijų, todėl egzistuojanti sudėtinga sutarčių sudarymo struktūra ir sistema, unikalūs, nestandartiniai darbai, didžiulės darbų apimtys sudaro palankią terpę plėtotis korupcijai. Be to, daugelį projektų įgyvendina vyriausybės, o valstybės pareigūnai dažniausia linkę imti kyšius. Privatizuotiems projektams irgi reikia vyriausybės sutikimo planavimo darbams. Kadangi statybas reguliuoja tiek vyriausybės, tiek vietos valdžios institucijos, dažnai reikia daugybės leidimų. Valstybėse, kuriose nepakanka vyriausybės pareigūnų elgesio kontroliavimo priemonių, jie piktnaudžiauja savo galia, o dėl projektų struktūrinio ir finansinio sudėtingumo gana lengvai gali išsireikalauti kyšių.
Palankios sąlygos korupcijai bujoti susidaro dėl vadinamų „paslėptų darbų“ įvertinimo. Pavyzdžiui, plieninius statybos elementus paslepia betonas, mūro darbus – tinkas, inžinerines komunikacijas – korpusai, o stogo elementus – apkala. Atliktų darbų kokybę vertina atitinkami pareigūnai. Kai darbas „paslėptas“, patikrinti, ar buvo laikomasi standartų, gali daug kainuoti arba būna sunku patikrinti. Deramai atliekamų darbų sąnaudos, o taip pat kylantys sunkumai, įvertinant atliktų darbų kokybę, skatina rangovus dirbti su defektais arba naudoti blogesnes medžiagas ir duoti kyšį atitinkamam pareigūnui, kad šis patvirtintų, jog darbai buvo atlikti pagal specifikacijas. Kitas korupcijos židinys – skaidrumo stoka. Statybų išlaidos neskelbiamos, netgi naudojant valstybės lėšas. Taigi, visuomenės interesas pralaimi prieš komercinį konfidencialumą. Buhalterinių dokumentų patikrinimai, kurie galėtų atskleisti neteisėtus veiksmus, paprastai nevykdomi. Nemažai lemia ir nusistovėję nacionaliniai interesai. Dažnai vietos ir nacionalinės bendrovės turi nusistovėjusias pozicijas savo rinkoje, kurios buvo įtvirtintos kyšiais. Tarptautinėms bendrovėms, norinčioms įeiti į šias rinkas ir nedavusioms kyšio, gali būti neįmanoma laimėti konkurso.
Sąžiningumo kaina
Kaip bebūtų keista, daugelis dirbančių statybos sektoriuje arba priima esamą padėtį, arba nededa jokių pastangų ją pakeisti. Kyšininkavimas ir melavimas yra taip įsišakniję, kad šis reiškinys dažnai priimamas kaip norma. Kyšis dažnai laikomas įprastomis verslo išlaidomis, ir daugelis bendrovių tikisi jas įtraukti į sutarties kainą. Kadangi dauguma statybos bendrovių moka kyšius arba meluoja, bet kuriai kitai bendrovei elgtis sąžiningai gali brangiai kainuoti, nes ji rizikuoja pralaimėti mažiau skrupulingiems konkurentams. Todėl daug bendrovių atsiduria užburtame rate, besigindamos nuo kitų bendrovių korupcinės veiklos, jos priverstos taip elgtis. Vis dėlto tam tikros verslo ir statybos pramonės asociacijos imasi priemonių padėčiai keisti.
Korupcijos statybos sektoriuje mechanizmai
Korumpuota veikla sutinkama kiekviename statybos projekto etape: planuojant ir projektuojant, konkursų ir statybos procese, baigus statybos darbus.
Korupcija planavimo ir projektavimo etapuose gali sudaryti salygas pradėti įgyvendinti projektus, kurių tinkamumo naudoti terminas arba kainos neteisingai paskaičiuotos. Kitais atvejais projektai sustabdomi planavimo etape dėl „kritiško poveikio aplinkai“, nes nebuvo duotas kyšis. Daugelio projektų tvirtinimas priklauso nuo vieno arba dviejų valstybės pareigūnų. Ir vykdytojai arba rangovai, siekdami gauti leidimą planuoti, gali duoti kyšius. Valstybinių statybos projektų tvirtinimas taip pat gali priklausyti nuo paramos išrinktiems politikams nacionaliniu arba vietiniu mastu. Tokiais atvejais vykdytojai ir rangovai turi galimybę nusipirkti paramą savo projektui, skirdami lėšas politikams arba jų partijoms.
Korupcija konkursuose
Kyšininkavimas norint laimėti konkursą – akivaizdžiausia korupcijos forma, ypač esant stambių darbų sutartims.
Rangovas paprastai moka užsakovo atstovui tam tikra mokestį, kad su juo būtų pasirašyta sutartis. Kartais rangovas duoda kyšį konsultuojančiam inžinieriui, kad šis patartų užsakovui, jog davusiojo kyšį pasiūlymas yra geriausias. Kyšis tiek užsakovui, tiek konsultuojančiam inžinieriui gali būti duodamas tiesiogiai, nors dažnai, siekiant užslėpti tapatybę ir tikslą, tai daroma per tarpininkus. Daugeliu atveju rangovas nenorėtų duoti kyšio, bet užsakovo atstovas arba agentas praneša, kad be kyšio konkurso nelaimės. Kartais tai vadinama turto prievartavimu. Kitais atvejais pats rangovas inicijuoja kyšio davimą. Rangovas gali prieiti prie užsakovo arba vyriausybės atstovo ir paprašyti suteikti teisę derėtis dėl sutarties be konkurencijos už duotą kyšį.
Korupcija projekto eksploatavimo ir aptarnavimo metu
Užbaigus projektą, jį reikia eksploatuoti ir aptarnauti. Pavyzdžiui, reikia tiekti kurą ir žaliavas, remontuoti kelius, o pramonės gamykloms reikalinga nuolatinė priežiūra, remontas ir atnaujinimas. Šiame etape yra tiek pat galimybių kyšininkavimui ir apgaulei, kaip ir konkurso arba statybos metu. Kyšiai gali būti duodami siekiant laimėti eksploatavimo ir aptarnavimo sutartis, o apgaulė gali išpūsti kainas. Daugelio projektų eksploatavimo ir aptarnavimo kaina viršija faktines statybos kainas. Todėl galima dar didesnė galimybė kyšininkauti.
Kartais tie patys rangovai, kurie statė gamyklą, ją eksploatuoja ir aptarnauja, todėl kyšis, duotas siekiant pasirašyti pagrindinę sutartį, gali apimti ir eksploatavimą bei aptarnavimą.
Aukštų technologijų projektuose rangovas gali būti vienintelė organizacija, galinti jį aptarnauti. Tai suteikia monopoliją aptarnavimo laikotarpiu, kainas palyginti yra sunku, be to, padidėja galimybės paslėpti kyšius ir išpūsti reikalavimus.
Kova su kyšininkavimu
Statybos sektorius yra sudėtingas, įvairus ir fragmentiškas, todėl neįmanoma nustatyti vienodus sąžiningumo reikalavimus bei efektyvią kontrolę. Dėl sudėtingos sutarčių sudarymo struktūros susidaro galimybės korupcijai. Tad kyšininkavimas ir apgaulė yra įprasti šios veiklos sektoriui, daugelis dalyvių susitaiko su šia padėtimi ir nesistengia keisti situacijos. Tačiau tam tikrus dalykus galima pakeisti. Pasaulio ekonomikos forumo grupė priėmė veiklos principus kovai prieš kyšininkavimą. „Transparency International“ 2003 m. sausio mėn. Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) kasmetiniame susitikime Šveicarijoje, Davose keletas pirmaujančių inžinerijos ir statybos bendrovių sudarė PEF Inžinerijos ir statybos grupę šio sektoriaus korupcijos problemoms spręsti. 2003 m. ši grupė susitiko su 19 pirmaujančių tarptautinių bendrovių iš 15 šalių, kurių bendros metinės pajamos viršija 70 mlrd. JAV dolerių, o 2004 m. sausio mėn. PEF susitikimo Davose metu pasirašė „Veiklos principus kovai su kyšininkavimu inžinerijos ir statybos sektoriuje“. Organizacija, priėmusi šios veiklos principus, įsipareigoja:
•įgyvendinti priemones, pagal kurias bet koks kyšininkavimas būtų uždraustas;
•įgyvendinti valdymo programą, kurios metu būtų įgyvendinta kovos prieš kyšininkavimą politika.
Veiklos principuose numatytos praktinės rekomendacijos, susijusios su kovos prieš kyšininkavimą programos apimtimi ir įgyvendinimu.
2004 m. ši grupė taip pat rengė pasitarimus. Juose pagrindinis dėmesys buvo skiriamas šiems klausimams:
•kaip padidinti tarptautinių statybos bendrovių, priėmusių Veiklos principus, skaičių. Pritarta nuomonei, jog siekiant realiai mažinti korupciją, dauguma sektoriaus bendrovių turi įsipareigoti laikytis veiksmingos kovos prieš korupciją politikos. Kiekvienas organizacijos narys įsipareigojo dėti pastangas, kad šiuos principus pasirašytų bendrovės, esančios jų teritorijose ar sektoriuose.
•kaip užtikrinti, kad pasirašiusios Veiklos principus bendrovės faktiškai igyvendintų kovos prieš korupciją programą. Vienas iš siūlomų būdų – būtina nepriklausoma bendrovės kovos prieš korupciją programos akreditacija. Organizacijos nariai turi stengtis šią idėją įgyvendinti.
•kaip užtikrinti, kad nenukentėtų bendrovės, įgyvendinančios kovos prieš korupciją programą. Jei keletas bendrovių taikys kovos prieš korupcijos programą, o kitos ne, tai duodančios kyšius gali ir toliau laimėti konkursus, o atsisakančios duoti kyšius patirs nuostolių. Vienas iš būdų, kad su korupcija kovojančios bendrovės nenukentėtų, prašyti tarptautinių finansinių institucijų, pavyzdžiui, Pasaulio banko ir viešojo sektoriaus užsakovų priimti pasiūlymus tik iš tų bendrovių, kurios pasirašė „Veiklos principus kovai su kyšininkavimu inžinerijos ir statybos sektoriuje“. Sukūrus nepriklausomą Veiklos principų akreditavimo sistemą, tik gavusios šią akreditaciją bendrovės turėtų būti įtrauktos į konkursų dalyvių sarašus.
Grupė šiuo klausimu pradėjo diskusijas su Pasaulio banku. Sutarta, jog Pasaulio bankas ateityje reikalaus, kad paskolos gavėjais dideliems projektams būtų tvirtinamos tos bendrovės, kurios nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra susijusios su kyšininkavimu.
Kitas aktualus klausimas, kokius projektų tikrinimo mechanizmus įgyvendinti, kad būtų užtikrinta, jog bendrovės neduoda kyšių.
Kaip ir visais savanoriškais atvejais, skeptikai abejoja „Veiklos principus kovai su kyšininkavimu inžinerijos ir statybos sektoriuje“ pasirašiusiųjų bendrovių ketinimų tikrumu. Nes kai kurios bendrovės Veiklos principus gali priimti vien dėl to, kad patektų į šį sarašą, bet ir toliau užsiimtų kyšininkavimu. Tai gali padaryti žalos bendrovėms, kurios laikosi kovos prieš kyšininkavimą politikos. Todėl šios bendrovės yra suinteresuotos, kad būtų įgyvendinti tinkami bendrovių veiklos tikrinimo ir susitarimo vykdymo mechanizmai.
Priimtas „Transparency International“ pasiūlytas tikrinimo ir vykdymo mechanizmas.