Vartotojų visuomenei formuoti reikalingos gerai informuotos, sugebančios priimti apgalvotus sprendimus, sutelktos ir planuojamos valstybės ir nevyriausybinių organizacijų pastangos. Viena iš priemonių šiam tikslui pasiekti yra vartotojų švietimas ir prekių bei paslaugų kokybės lyginamųjų testų sistemos sukūrimas. Produktų lyginamieji testai, kaip viena iš vartotojų švietimo, ugdymo ir informavimo priemonių, yra reikšmingi ir veiksmingi kuriant žinių visuomenę. Prekių ir paslaugų lyginamieji testai yra kokybės vadybos spendžiamų klausimų sistemos sudedamoji dalis (1 pav.)
Kokybė yra į laiko rėmus netelpanti koncepcija. Žmogiškasis kokybės suvokimas slypi neįžvelgiamoje praeityje, gal net daugiau kaip prieš milijoną metų žmonijai pradėjus gaminti pirmuosius įrankius. Kokybė kelis tūkstantmečius buvo sudedamoji viso pasaulio kultūrų dalis:
• Apie 1.000.000 m. pr. Kr. – kokybės kontrolės dar nėra, nors jau gaminami pirmieji įrankiai;
• Apie 300.000 m. pr. Kr. – paprasčiausios kokybės kontrolės užuomazgos;
• Apie 8.000 m. pr. Kr. – pirmieji detalių suderinimo ir tikslumo užtikrinimo metodai;
• Apie 1 760 m. pr. Kr. – veiklos be klaidų (angl. zero defects) siekimo užuomazgos (Babilonijos karaliaus Hammurabi Kodeksas: „...Jeigu statybininkas pastatys blogos kokybės namą, dėl to žus to namo šeimininkas, tai ir namo statytojas turi būti nužudomas... Jeigu dėl prastos namo kokybės bus sužalotas jo savininko sūnus, tai ir namo statytojo sūnus turi būti atitinkamai sužalojamas...“);
• 1549 m. – pradinės mokslinės kokybės studijos, kai Paduvos universitete (Italija) įsteigiama pirmoji pasaulyje prekių kokybės mokslo (ital. merceologia) katedra;
• 1575 m. – išleistas pirmasis Rytų Europoje prekių kokybės vadovėlis („Prekių knyga“, Rusija);
• 1787 m. – detalių ir mazgų tarpusavio pakeičiamumo diegimo pradžia;
• Nuo 1840 m. – paprasčiausių detalių tikslumo tolerancijų diegimo pradžia;
• Nuo 1870 m. – detalių tikslumo tolerancijos sudėtingesnių priemonių diegimas;
• Nuo 1910 m. – kokybės inspekcija, siekiant eliminuoti netinkamos kokybės produkciją;
• Nuo 1924 m. – kokybės valdymas (kokybė užtikrinama, naudojant rašytines instrukcijas, standartus, matavimus, grafinius kokybės valdymo metodus);
• Nuo 1931 m. – statistiniai kokybės valdymo metodai;
• 1934 m. – prekių kokybės studijų Lietuvoje pradžia (prekių mokslas pradedamas dėstyti Klaipėdos prekybos institute);
• 1937 m. – išleistas pirmasis lietuviškas prekių mokslo vadovėlis (autorius J. Acus–Acukas);
• 1940 m. – sisteminių kokybės studijų Lietuvoje pradžia (Vilniaus universitete įkuriama Prekių mokslo katedra);
• Nuo 1950 m. – kokybės vadyba (šis raidos etapas apima dviejų ankstesnių etapų priemones, statistinius ir kitus kokybės vadybos metodus, kokybės sistemas, modelius ir priemones, dedant pastangas tenkinti vartotojų poreikius ir pasiekti jų pasitikėjimo lygį);
• 1959 m. – pirmasis kokybės vadybos sistemos modelis (JAV Gynybos departamento kokybės valdymo programa MIL – Q – 9858);
• Nuo 1961 m. – veiklos, produktų be klaidų (angl. zero defects) koncepcija;
• 1979 m. – pirmasis kokybės vadybos sistemos modelis civiliniam sektoriui (Didžiosios Britanijos standartas BS 5750);
• Nuo 1987 m. – tarptautinis kokybės vadybos sistemos modelis (ISO 9001: 1987);
• Nuo 1980 m. – visuotinės kokybės vadybos doktrinos (angl. Total Quality Management) susiformavimas;
• Nuo 1995 iki 2005 m. – kokybės vadybos sampratos išplėtimas nuo produktų kokybės link
• socialinės kokybės, verslo tobulumo, gyvenimo kokybės, partnerystės, ekonomikos valdymo kokybės ir kitų aspektų (1 pav.).