Euro miražas išnyko
Euras ne priartėjo, bet nutolo... Dar neseniai tikėjomės eurą įsivesti kartu su Slovėnija nuo šių metų pradžios. Dabar jau netgi nebekalbama apie galimas euro įsivedimo datas. Ką išlošėme ir ką praradome? Daug kas nuogastavo, kad įvedus eurą kainos šoktelės iki europinių. Pasižvalgę po parduotuves Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje ar Italijoje matome, kad daugelio prekių kainos nesiskiria.
Tačiau viena prekė mūsų šalyje net keletą kartų pigesnė. Tai darbo jėga. Vieninga valiuta – akivaizdi nauda keliautojams. Turbūt ne visi žino, kad Europos Sąjungos teisės aktai nustato didžiausią leidžiamą pinigų pervedimo kainą tarp sąskaitų eurais euro zonoje. Todėl įsivedus eurą, palengvėtų užsienyje uždirbtų pinigų kelias į Lietuvą, o ir Europos šalių rinkos mūsų gamintojams būtų lengviau pasiekiamos.
Kažkas gąsdino, esą įvedus eurą viskas brangs. Įsitikinome, kad ir neįvedus euro viskas brangsta. Darbdaviai pagaliau atsitokėjo ir ėmė didinti specialistų atlyginimus. Džiaugiamės, kad jo didenybė „vidutinis atlyginimas“ didėja. Iš paskos didėja ir kainos. Tačiau atlyginimai didėja greičiau, negu kainos, todėl „vidutinis lietuvis“ gyvena vis geriau. Bet yra kita medalio pusė – tūkstančiai sunkiai besiverčiančių lietuvių gyvena vis blogiau. Galime pasiguosti tik tuo, kad ekonomikos augimą pajuto ne tik turtingiausi, bet ir vidutiniokai. Palengva atsiranda „vidurinioji klasė“, o pensininkai su siaubu žiūri į brangstančią kasdienybę.
Pokyčiai keliuose
Kelių eismo taisykles papildė kelios naujos nuostatos. Apžvelkime svarbiausius pokyčius. Šviesiu paros metu motorinių transporto priemonių ir mopedų vairuotojai privalo važiuoti su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis. Vieni – piktinasi, kiti – sveikina šį sprendimą, nes saugumas keliuose bent jau nepablogės. Nemažai vairuotojų taip elgėsi ir kol tai nebuvo privaloma.
Papildytas sąrašas ką turime vežiotis automobilyje. Motorinėje transporto priemonėje (išskyrus motociklą be šoninės priekabos) turi būti avarinio sustojimo ženklas, gesintuvas ir pirmosios pagalbos rinkinys, ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais arba atšvaitais. Tamsiu paros metu kelyje, išskyrus stovėti skirtas vietas, priverstinai sustojęs motorinės transporto priemonės vairuotojas, išlipdamas iš motorinės transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę arba būti prisisegęs prie drabužių atšvaitą.
Jau seniai reikalaujama, kad visi keleiviai būtų užsisegę saugos diržus. Diržai privalomi netgi tarpmiestiniuose autobusuose. Vairuotojai jau įprato užsisegti diržus. Kai kuriuos keleivius laikytis šios taisyklės paskatino Lietuvos televizijos nuolat transliuojami sulėtinti kadrai – į kliūtį atsitrenkiantis 90 km/val. greičiu lekiantis automobilis su keleiviais.
Ne! – „dujų kameroms“
Pagaliau uždrausta rūkyti kavinėse. Tad kavinėse vis dažniau apsilanko ir šeimos su vaikais. Asmenys, priklausomi nuo nikotino, leidžia dūmus prie kavinių durų. Nemažai rūkančiųjų irgi sveikina šią tvarką: anksčiau vis pritrūkdavo valios atsispirti cigaretei, o dabar jie tingi eiti į lauką ir kuo puikiausiai leidžia laiką kavinėje be dūmo.
Vis aktyvesnės viešos diskusijos ir dėl kitų apribojimų rūkantiesiems. Draudimas rūkyti kavinėse įsigaliojo ar greitai įsigalios daugelyje valstybių. Praeis ne vieneri metai, kol visoje Europoje bus uždrausta viešai rūkyti, bet įvairios valstybės palaipsniui įveda vienus ar kitus apribojimus. Vokiečiai svarsto apie draudimą rūkyti automobiliuose, kai kurios šalys, tarp jų ir Lietuva, dabar diskutuoja apie draudimą rūkyti šalia įėjimų į patalpas. Prancūzai didžiuojasi tuo, kad uždraudė rūkyti netgi Eifelio bokšte.
Kai kurie rūkantieji tikisi, kad jiems bus lengviau grįžti iš parduotuvės be cigarečių pakelio, kai jos nebebus pardavinėjamos prie kasų. Laukiame ir įstatymo, kuris įpareigotų ant cigarečių pakelių spausdinti vaizdinę antireklamą. Pasitaiko atvejų, kad Lietuvoje rūkęs asmuo iš užsienio grįžta nerūkantis: padėjo ir cigarečių kainos, ir efektyvi antireklama.
Tarptautiniai informacinių technologijų pasiekimai
Tarptautinė standartizacijos organizacija ISO patvirtino dokumento formato standartą „OpenDocument“ (ISE/IEC 26300:2006). Įrašydamas duomenis standartiniu formatu, vartotojas tampa nepriklausomas nuo programinės įrangos. Tai ypač aktualu apsikeičiant duomenimis ir kaupiant archyvus, kadangi po kelerių metų galime nebeturėti programos, kuria naudojomės kurdami archyvą.
Vartotojų ypač vertinamas laisvai platinamas biuro programų paketas „OpenOffice.org“ yra tik viena iš kelių dešimčių programų, kurios jau pritaikytos dirbti su „OpenDocument“. Per praėjusius metus pasikeitė ir korporacijos „Microsoft“ pozicija. Metų pradžioje aukštas „Microsoft“ atstovas konferencijoje LR Seime teigė, esą „Microsoft“ programos niekada nebus pritaikytos darbui su „OpenDocument“, tačiau nepraėjus nė pusmečiui sužinome apie numatomą įskiepį, kuris leistų „Microsoft Office“ paketui dirbti su „OpenDocument“.
Specialistai dar diskutuoja, kada „OpenOffice.org“ užims didesnę rinkos dalį už šiuo metu paplitusius jų nuosavybinius konkurentus, o rinkoje pasirodo dar viena vartotojui patraukli biuro programų alternatyva, kuri gali išstumti ir vienus, ir kitus. Tai „Google Docs & Spreadsheets“, trumpiau vadinama „Google Office“. Dabar dokumentus ir skaičiuoklės lenteles galime kurti, prisijungę prie interneto ir teturėdami naršyklę. Kuklių redagavimo galimybių pakaks daugeliui vartotojų. Failai saugomi „Google“ serveryje, todėl patogu su tais pačiais dokumentais dirbti ir namie, ir darbe, ir bet kur, prisijungus prie interneto. Sistema leidžia įsirašyti dokumento kopiją savo kompiuteryje vienu iš paplitusių failų formatų. Tarp jų – minėtu „OpenDocument“.
Būsto burbulas nesprogo
Būstas nebrangsta: kai kurių ekspertų prognozuoto sprogimo nesulaukėme, bet ir yra daugumai vartotojų nepasiekiamuose padebesiuose. Pigesnių butų neatsirado. Tik vartotojai, kurie įrodė, kad sugebės daug metų kas mėnesį grąžinti bankui pakankamą sumą, gali neskubėdami rinktis butą. Pasiūlą turėtų papildyti butai, kuriuos ketinta parduoti brangiau po to, kai bus įvestas euras. Bet dabar euro įvedimo perspektyva tapo miglota.
Pripratome prie pigių skrydžių
Lietuvos vartotojams pigieji skrydžiai pagaliau prieinami ne tik iš Rygos, bet ir iš Karmėlavos: pigiųjų skrydžių bendrovės veiklai sukako vieneri metai. Per metus mūsų vartotojai priprato prie galimybės nuskristi į savo svajonių miestą, kuris iki tol atrodė nepasiekiamas. Juk skrydis sudaro nedidelę kelionės išlaidų dalį. Pavyzdžiui, bilietą į Stokholmą ir atgal perkame už 120 litų su visais mokesčiais, o išsvajotą Mažylio ir Karlsono miestą pasiekiame už 140 Lt.
Valdžia tikėjosi papildyti biudžetą iš užsienio turistų antplūdžio, tačiau teko nusivilti – naujuosius reisus užpildo Lietuvą lankantys emigrantai ir užsieniečiams nebelieka bilietų. Tarsi mūsų emigrantai būtų mažiau laukiami, negu „tikri“ užsieniečiai. Dėl emigrantų turėtume dar labiau stengtis, kadangi jie atsiveža ne tik pinigų. Svarbūs ir asmeniniai ryšiai su jais.
Sveikintini pokyčiai rinkoje: pamename nesenus laikus, kai krapštydavome pinigus kelionei autobusu, ir kraudavomės į kuprines maistą, kad tik nereikėtų išlaidauti nuvykus. Konkurencijos spaudžiami, piginti bilietus priverstos ir kitos oro kompanijos: nebrangūs bilietai ir tų oro kompanijų, kurios nepriskiriamos pigių skrydžių kategorijai.
Kaitrinių lempučių eros pabaiga
Šiemet sukako 100 metų, kai kaitrinėse lemputėse naudojamas volframo siūlelis. Siūlelis taip įkaista, kad ima švytėti. Pirmąją kaitrinę lemputę dar XIX a. užpatentavo JAV mokslininkas ir išradėjas Tomas Edisonas. Visas amžius praėjo tokių lempučių šviesoje.
Laikai keičiasi. Brangstant elektros energijai apsižiūrėjome, kad senosios gerosios Edisono lemputės išskiria daug šilumos ir tik mažiau nei penktadalį elektros energijos paverčia šviesa. Liuminescencinė „dienos šviesos“ lempa išrasta prieš 70 metų. Ši technologija pagrįsta dujų švytėjimu, o ne kūno įkaitimu, todėl didesnė sunaudotos elektros energijos dalis paverčiama į šviesą. Šių lempų skleidžiamos šviesos atspalvis nemalonus, be to, jos beveik nepastebimai, tačiau nemaloniai mirga. Tik neseniai technologijos taip ištobulėjo, kad modernios liuminescencinės „taupiosios“ lemputės ir šviečia maloniau, ir kaina tapo prieinama kiekvienam vartotojui.
Nedaugelis vartotojų gali pasigirti kiekvieną vakarą užsidegantys „taupiąsias“ lemputes už kurias prieš dešimtmetį mokėjo daugiau nei po 10 litų. Deja, senąsias lemputes naujosios išstumia labai palengva. Pažymėtina, kad tokius pokyčius vis aktyviau palaiko „iš viršaus“. Pavyzdžiui, Australijos įstatymų leidėjai draudžia pardavinėti senas „geras“ netaupias kaitrines lemputes.