Tokios produkcijos vartotojai yra tik iš dalies teisūs. Pažymėtina, kad natūrinis ūkininkavimas – pati žemiausia, mažai naši ūkininkavimo forma. Nors šiuose ūkiuose nenaudojami pesticidai, mineralinės trąšos, cheminės augalų apsaugos priemonės, tai nereiškia, kad jie gamina tikrai ekologišką produkciją. Kadangi augalai neapsaugomi nuo kenkėjų poveikio, netaikomos augalų įvairove pagrįstos technologijos, todėl ir užaugintos produkcijos negalima vadinti ekologiška. Panašiai yra ir su auginamais paukščiais ir gyvuliais.
Ekologiška gamyba plėtojama pagal griežtai nustatytas taisykles ir normatyvus. Tokių produktų gamybai Lietuvoje galioja Europos Sąjungos reglamentas bei pagal jį patvirtintos ekologinio žemės ūkio taisyklės. Kaip laikomasi šių reikalavimų, mūsų šalyje nustato nepriklausoma sertifikavimo tarnyba „EKOagros“.
Ekologiniuose ūkiuose pagaminta produkcija ženklinama „Tatulos“ sukurtu ženkleliu „Ekologinis žemės ūkis“, kuriuo nuo 2008 m. bus privalomai ženklinama visa ekologiškai ūkininkaujančių ūkių produkcija. Tada vartotojas lengvai atpažins ekologišką produktą. Kadangi Lietuvoje kol kas nėra įstatymo, kuris draustų produktus vadinti ekologiškais, kai kurie gamintojai, siekdami greičiau ir brangiau parduoti savo produkciją, šiuo vardu piktnaudžiauja. „Tačiau mes, ekologinio ūkininkavimo entuziastai, dėl to dabar per daug nepykstame“, – sako A. Gutkauskas. – Juk tai ir yra įrodymas, kad ekologiškų produktų paklausa auga. O nuo kitų metų, kai tik ekologiniuose ūkiuose pagaminta produkcija bus žymima mūsų sukurtu ženkleliu, vartotojai nebus apgaudinėjami, baigsis spekuliacija vadinamais ekologiškais produktais“.
Praėjusių metų pabaigoje A. Gutkauskas stažavosi Prancūzijoje ir turėjo galimybę susipažinti su ekologinio ūkininkavimo tradicijomis šioje valstybėje. Kaip teigia „Tatulos“ programos direktorius, viščiukai auginami pagal griežtas auginimo ir sertifikavimo taisykles ir ženklinami „Label Rouge“ (Raudonas ženklas) ženklu. Tai nėra ekologiški, bet išskirtinės kokybės produktai (jų gamyboje yra leistina naudoti ir dirbtinus sintetinius pesticidus ir dirbtines sintetines trąšas). Įstatymas leidžia juos reklamuoti, kaip išskirtinės kokybės produktus. Didesnę paros dalį viščiukai laisvai vaikšto lauke, lesinami tik ekologiškais grūdais. Tokie viščiukai iki prekinės kondicijos auginami du kartus ilgiau (iki 81d.), jų mėsa nepalyginamai geresnės kokybės, nors ir kainuoja du kartus brangiau nei augintų uždarose patalpose. 60–80 proc. vartotojų perka tik tokią paukštieną. Šalyje vis labiau populiarėja sveikos mitybos piramidė, vadinama „Ferrari“ sistema – gyventojai vartoja tik ekologiškus produktus.
Šie pastebėjimai verčia daryti išvadą, kad Lietuvoje vėl pribrendo laikas svarstyti ekologinio žemės ūkio taisykles. Gerai žinome ES reglamentą 2092/91. Jis ES šalyse yra privalomas – jei ko nenumatėme nacionalinėse ekologinio žemės ūkio taisyklėse, viršenybę turi minėtas reglamentas. Bet ne vienoje ES valstybėje, nacionalinėmis ekologinio žemės ūkio taisyklėmis ekologinei gamybai kartelė yra pakelta aukščiau nei tai numato ES reglamentas. Ir tai nėra draudžiama. Pavyzdžiui, kai kuriose Vokietijos žemėse ekologinė gamyba sertifikuojama tik tuomet, kai visas ūkis yra ekologinės gamybos. Tokio reikalavimo nėra minėtame ES reglamente, bet yra kai kurių Vokietijos žemių ekologinio žemės ūkio taisyklėse, taip pat Prancūzijoje. Vadinasi ten (kai kuriose Vokietijos žemėse, Prancūzijoje ir kitur) mūsų lietuviški ekologiški produktai jau nebėra ekologiški, nors ir užauginti, pagaminti griežtai pagal ES reglamentą 2092/91. Taigi, reikalavimai ekologiškai produkcijai mūsų šalyje turi augti.