Vartotojų atstovai ir kai kurie Seimo nariai teikė siūlymus Įstatymui tobulinti. Todėl 2005 m. kovo 25 d. sprendimu Seimo valdyba sudarė darbo grupę Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymui parengti. Darbo grupę sudarė: Seimo nariai, Seimo Kanceliarijos Teisės departamento teisininkai, autoritetingų Valstybės institucijų (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Konkurencijos tarybos, Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos, Ūkio ir Aplinkos ministerijų), Savivaldybių asociacijos, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Laisvosios rinkos instituto, energijos resursų (šilumos, elektros, dujų) tiekėjų asociacijų, Lietuvos butų ūkio asociacijos, LR daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos ir kitų organizacijų atstovai. Darbo grupės pusės metų darbo rezultatas – Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kurį kaip oficialų dokumentą – projektą XP-804 – 2005-09-21 įregistravo Seimo narių grupė. 2005 m. rudens sesijoje Seimas po pateikimo pritarė projektui. Tačiau tolesnis jo svarstymas sustojo.
Pradžioje Vyriausybė neigiamai atsiliepė apie projektą (2005-11-24 Vyriausybės nutarimas Nr.1272), tačiau esminių prieštaravimų projekto nuostatoms nepateikė. Seimo valdybos 2006-01-18 prašymu Vyriausybei pavesta pakartotinai projektui ruošti konkrečias pastabas. Pastabos ruošiamos jau 14 mėnesių. Seimo 2006 m. pavasario sesijos darbotvarkėje buvo numatyta projektą svarstyti gegužės mėnesį, o 2006 m. rudens sesijos darbotvarkėje – spalio mėnesį. Projektas XP-804 dūlėja kažkur Seime.
Ką tai reiškia vartotojams? Vartotojams, ypač daugiabučių namų gyventojams, tai reiškia, kad esama netvarka šilumos ūkyje išlieka ir toliau. Esamas teisinis reglamentavimas prieštaringas, o atskirais atvejais absurdiškas. Kad ir paruošusi prieštaringus poįstatyminius teisės aktus, Ūkio ministerija neįstengė panaikinti dar 1997 m. priimto Vyriausybės nutarimo, kuriuo numatyta tiekėjo prievolė savo lėšomis įrengti, eksploatuoti, metrologiškai tikrinti, sugedus remontuoti arba pakeisti naujais karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus. Šis nutarimo punktas netobulas: nenumatytas nuostatos įgyvendinimo ekonominis mechanizmas, netinkamai paskirstyta atsakomybė dėl nuostatos nevykdymo. Jeigu tiekėjas nevykdo įstatyme nurodytos prievolės, ekonomiškai baudžiamas vartotojas. Ar ne todėl tiekėjai beveik 10 metų nevykdo šios prievolės? Tokių absurdiško reglamentavimo pavyzdžių yra ir daugiau („Ar užkonservuosime esamą netvarką“, „Vartotojo naujienos“ 2006 m. Nr. 1). Kad Lietuvos šilumos ūkyje ne viskas gerai, rodo ir periodiškai pasikartojančios avarijos, kurios ne visada sėkmingai likviduojamos.
Todėl mes klausiame LR Seimo valdybos, Ekonomikos komiteto, Seimo frakcijų, Seimo narių: kur dingo naujojo šilumos ūkio įstatymo projektas? Jeigu Vyriausybė nepateikia konkrečių pasiūlymų šiam projektui, gal jų neturi ir todėl netikslinga laukti? Gal atėjo metas svarstyti ir priimti Įstatymą, kad 2007 m. nesikartotų 2006 m. situacija, kai Seimas visus metus laukė Vyriausybės pasiūlymų, o Vyriausybė ir nesiruošė jų pateikti?
Gal kažkam Vyriausybėje toks neveikimas yra parankus. Tačiau vartotojai laukia šilumos ūkio klausimų sprendimo, nes paruoštas projektas atitinka jų lūkesčius.