Lietuvos nacionalinė vartotojų konfederacija, Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, Buitinių vartotojų sąjunga, Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacija, Lietuvos žaliųjų judėjimas, Nacionalinė dujų, elektros, šilumos vartotojų gynimo lyga, Nekilnojamojo turto vystytojų asociacija, Vilniaus miesto daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacija surengė forumą daugiabučių namų atnaujinimo klausimais. Verslui atstovavo UAB „Hronas“, UAB „Megrame“, UAB „Paroc“.

Teisingumo ministras Petras Baguška susitiko su nevyriausybinėmis vartotojų teises ginančių asociacijų atstovais. Pasak ministro, šio susitikimo tikslas stiprinti vartotojų teises ginančių asociacijų vaidmenį vartotojų teisių apsaugos sistemoje, užtikrinti jų ir valstybinių institucijų efektyvesnį bendradarbiavimą, sudaryti galimybę išreikšti vieningą nuomonę, rengiant ir vertinant teisės aktų projektus, gerinti vartotojų interesų atstovavimą bei didinti šių asociacijų indėlį, kuriant pilietinę visuomenę.

Žaisdami vaikai turi būti saugūs. Todėl tėvų pareiga – parinkti atitinkančius vaiko amžių ir išsivystymą žaislus. Pasirinkti žaislą turi padėti ženklinimo etiketė. Joje lietuvių kalba turi būti nurodyta: gamintojas, importuotojas ir jo adresas, kilmės šalis, jeigu gamintojo adresas nesutampa su šalimi, kurioje žaislas pagamintas. Jeigu jis pateikiamas su naudojimo instrukcija, ji turi būti lietuvių kalba. Žaislų, kurie pagal savo funkcijas, matmenis, charakteristikas ir savybes gali būti pavojingi vaikams iki 3-jų metų, ženklinime turi būti nurodytas amžiaus grupės įspėjamasis ženklas ir apibūdintas pavojus, kuris gali kilti žaidžiant. Nuo 2003 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojus Žaislų saugos techniniam reglamentui, žaislų ženklinime privalo būti CE ženklas.

Šilumos ūkio įstatymas, vos pasirodęs 2003 m., ir ypač jį sekę Ūkio ministerijos poįstatyminiai teisės aktai, vartotojų buvo sutikti nepalankiai. Įstatymas nesprendė problemų, tik „nufotografavo“ tuo metu Lietuvos šilumos ūkio teisiniame reglamentavime buvusią netvarką, o naujieji poįstatyminiai teisės aktai šį reglamentavimą dar labiau supainiojo.

Esama vartotojų teisių apsaugos padėtis šalyje akivaizdžiai nepatenkinama. Vartotojų skundų skaičius didėja, vartotojų teises ginančios valstybės institucijos nespėja jų išnagrinėti, žiniasklaida stebisi, kodėl visuose didžiausiuose prekybos centruose tvarka ir pirkėjų aptarnavimo kokybė blogėja. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija akivaizdžiai nesusitvarko su savo funkcijomis ir desperatiškai blaškosi iš vieno krašto į kitą. Toks vaizdas susidaro apibendrinant 2006 m. vartotojų teisių būklę Lietuvoje.