2014-05-21 trečiadienis 15:22:48

Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog įstaigų atitikimą higienos normų reikalavimams vertina ir priežiūrą atlieka Sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Tokiu atveju, jeigu Jūsų teisės buvo pažeistos arba įtariate, jog įstaiga neatitinka higienos normų reikalavimo derėtų kreiptis į šią instituciją. Prieiga internetu: http://sena.sam.lt/lt/main/struktura_ir_kontakt/kontaktai
Jeigu įstaiga neišduoda čekio, kuris yra vienintelis įrodymas, jog ši įstaiga su vartotoju sudarė prekių ar paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį, tuomet reikėtų kreiptis į VMI ( www.vmi.lt , arba trumpuoju numeriu 1882)
Civilinio kodekso 6.353 str. 1d. numatoma pardavėjo (šiuo atveju paslaugų teikėjo) pareiga tinkamai informuoti pirkėją dėl įsigyjamos prekės ar paslaugos savybių, tokių kaip: jų kaina (įskaitant visus mokesčius), kokybė, vartojimo būdas ir saugumas, kokybės garantijos terminas, tinkamumo naudoti terminas bei kitos daiktų ir jų naudojimo savybės, atsižvelgiant į daiktų pobūdį, jų paskirtį, vartotojo asmenį bei mažmeninės prekybos reikalavimus. Pardavėjas, pažeidęs šią pareigą, turi atlyginti dėl to pirkėjo patirtus nuostolius. Tokiu atveju kreipiantis į vartotojų teises ginančią instituciją, kuriai atlikus tyrimą ir paaiškėjus, jog naudojamos priemonės buvo netinkamos naudojimui kokybės ar savybių (pasibaigęs galiojimo laikas, nėra daikto ar cheminės priemonės saugumą ir kokybę patvirtinančių dokumentų ar institucijų leidimų ir t.t.), turite realią galimybę sėkmingai pasinaudoti teise į nuostolių atlyginimą (CK 6.292 str. 1d.). Civilinio kodekso 6.294 str. 1d. taip pat apibrėžta aiški netinkamos kokybės samprata: Produktas (paslaugos) yra netinkamos kokybės, jeigu jis neatitinka saugos reikalavimų, kurių protingai gali tikėtis vartotojas. Ar produktas (paslaugos) yra tinkamos ar netinkamos kokybės, nustatoma atsižvelgiant į:
1) nurodomas produkto (paslaugų) savybes (reklamą);
2) tai, ar produktą (paslaugas) galima naudoti tam, kam tikimasi jį naudoti;
3) laiką, kai produktas (paslaugos) buvo išleistas į apyvartą;
4) produkto (paslaugų) konstrukcinius, receptinius ar kitokius trūkumus;
5) kitas aplinkybes.
Žala atlyginama, jeigu nukentėjęs asmuo įrodo, kad žalos padaryta, kad produktas (paslauga) yra netinkamos kokybės ir kad egzistuoja priežastinis netinkamos kokybės ir nuostolių ryšys. (CK 6.295 str.) Kaip jau ir minėta aukščiau kasos kvitas – svarbiausias įrodymas, kad tarp pardavėjo ir pirkėjo susiklostė LR įstatymų reguliuojami civiliniai teisiniai santykiai. Be šio neginčijamo įrodymo, įrodinėjimo procesas tampa labai sudėtingas, ypač neteisminio pobūdžio ginčų nagrinėjimo procese.

Jeigu Jūsų tikslas susigrąžinti už paslaugą sumokėtus pinigus, pardavėjas galbūt be didesnio vargo juos gražintų ir savo noru (ypač jei tai nedidelė suma), bet kokiu atveju pardavėjas yra įpareigotas atsakyti į Jūsų pateiktus reikalavimus raštu per 10 dienų. Jeigu gautas atsakymas Jūsų netenkins arba apskritai negausite jokio atsakymo galite kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją (www.inspekcija.lt)

Šioje situacijoje galima įžvelgti ir nesąžiningos komercinės veiklos požymių. Tuomet kreiptis derėtų į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. (www.vvtat.lt)

Jeigu tikslas - susigrąžinti visus patirtus nuostolius, tuomet kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą neišvengiamas. Tačiau šiuo konkrečiu atveju tai būtų ko gero efektyviausias būdas, kadangi yra pagrindo manyti, jog įmonė savo vykdoma veikla kone visapusiškai pažeidžia LR įstatymus. Tiek vartotojų, tiek mokesčių, tiek ir reikalavimų sveikatai teisės srityse.

Atsakė Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos teisininkas praktikantas Marius Česiulis.