LR Vyriausybei

LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijai 2020 04 06 Nr.NVK 04/06

DĖL DOKUMENTŲ SUSIJUSIŲ SU LR EKONOMIKOS IR INOVACIJŲ MINISTERIJOS RENGIAMO LR VYRIAUSYBĖS NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KANDIDATŲ Į EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO NARIUS ATRANKOS TVARKOS APRAŠO

- 2020 sausio 20 d. 14 val. LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau Ministerija) organizuoto „Tarpinstitucinio pasitarimo dėl ECOSOC narių atrankos (pastabų aptarimas)“susitikimo protokolas Nr.1.

- Nacionalinės vartotojų konfederacijos raštas („Pasiūlymai dėl kandidatų į Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą atrankos“), reg. Nr. 2-2267, 2020 02 28.

Praėjo mėnuo nuo dokumento užregistravimo LR Ekonomikos ir inovacijos ministerijoje, tačiau pastabos bei pasiūlymai nėra įtraukti į derinimo lentelę. Nacionalinė vartotojų konfederacija taip pat negavo atsakymo į oficialiai pateiktą raštą.

- LR Teisingumo ministerijos raštas („Dėl pasiūlymų dėl kandidatų į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą atrankos“), 2020 03 03, Nr.(1.18E) 7R-1371. Pastabos nesuderintos.

- LR Vyriausybės Socialinės grupės pažymoje minimas 2020 m. vasario 12 d. NVO tarybos posėdyje patvirtintas III tikslinės grupės „Įvairovės Europa“ kandidatų į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narius atrankos tvarkos aprašas, numatantis NVO tarybos siūlomų trijų kandidatų atranką ir pateikimą Vyriausybei.

- Kiti Ministerijos turimi dokumentai, susiję su šiuo klausimu.

2. Susipažinome su atliktu derinimu ir pastebėjome, kad jis atliktas nekvalifikuotai ir atmestinai:

Nacionalinė vartotojų konfederacija (toliau NVK) pirmą savo pasiūlymą teikė 2019 gruodžio 9 d. (raštas Nr. NVK12/09).

Pasiūlyme buvo akcentuojama, kad remiantis ES Ministrų Komiteto Rekomendacijomis valstybėms narėms Nr. CM/REC(2007)14, dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje, akcentuojama, kad (48 p.):

- „ Nevalstybinių organizacijų atstovų skyrimas, išrinkimas ar pakeitimas ir narių priėmimas ar šalinimas, turi būti atitinkamos NVO vidaus reikalas“.

https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/pdf/10286_rekomendacijos_nvo.pdf

https://www.pozicija.org/wp-content/uploads/2016/09/Rekomendacijos-del-NVO-aisk-memorandumas.pdf .

-„Nors NVO kaip ir visiems kitiems subjektams taikomi teisės aktai, nepriklausomybė nuo valdžios institucijų vadovavimo yra labai svarbi NVO kaip „nepavaldžios“ organizacijos pobūdžiui užtikrinti. Ši laisvė turėtų apimti ne tik sprendimą steigti NVO ir pasirinkti tikslus, bet ir jos valdymo būdą bei vykdomos veiklos sritis. Visų pirma valdžios institucijos jokiu būdu neturėtų mėginti padaryti NVO savo kontroliuojamomis agentūromis (žr. 1993 m. birželio 30 d. sprendimą dėl Europos konvencijos 11 straipsnio pažeidimo byloje Nr. 16130/90 Sigurdur A Sigurjönsson prieš Islandiją, kai buvo bandoma pasinaudoti taksi asociacija taksi paslaugoms administruoti) arba kištis NVO renkantis savo vadovąar atstovus(žr. 1999 m. gruodžio 14 d. sprendimą dėl religijos laisvės, kuri nustatyta Europos konvencijos 9 straipsnyje, pažeidimo, kuriuo nustatomas įpareigojimas, panašus į 11 straipsnyje nustatytą įpareigojimą, byloje Nr. 38178/97 Serif prieš Graikiją ir kt.

- Derinimo lentelėje Ministerijos atstovai nepažymėjo esminės Nacionalinės vartotojų konfederacijos (toliau NVK) pastabos, kad remiantis nevyriausybinių organizacijų (šiame dokumente visos ne valstybinės organizacijos vadinamos nevyriausybinėmis) nepriklausomumo principu, kuris yra nustatytas ES dokumentuose, valstybės institucijos negali kištis į nevyriausybinių organizacijų vidaus reikalus, pvz., atrenkant organizacijų atstovus.

- Ministerija NVK pasiūlymą, laikytis nepriklausomumo principo, skiriant kandidatus, praignoravo, parašydama, kad „Siūlomas reguliavimas yra suderinamas su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 302 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią kandidatus skiria valstybė narė“.

Atkreipiame dėmesį, jog Valstybę plačiąja prasme, Konstitucijos teismo išaiškinimu, sudaro ne tik valstybinės institucijos, bet ir nevalstybinės/nevyriausybinės institucijos. ES šalių Vyriausybės tik organizuoja kandidatų parinkimo procesą. Ši tvarka neturėtų pažeisti organizacijų nepriklausomumo principus. Daugelyje ES šalių yra Ekonominės-socialinės tarybos, todėl jose atrankos procesą organizuoja šios tarybos. Lietuvoje nėra analogiškos institucijos, nors jos įstatymo projektas tada dirbusios Vyriausybės yra parengtas dar prieš 10 metų.

3. Siūloma atrankos tvarka rodo Ministerijos nepasitikėjimą organizacijų kompetencijomis. Darome tokią išvadą, nes pagal siūlomą atrankos tvarką, bet kuri, kad ir pati didžiausia asociacija, profesinė sąjunga ar kita nevyriausybinė organizacija Lietuvoje yra nekompetentinga pati atrinkti tinkamiausią savo atstovą, o tai geriausia gali padaryti tik ministerijų atstovų komisija? Mes manome, kad atvirkščiai -didžiausios asociacijos, profesinės sąjungos ir kitos nevyriausybinės organizacijos turi sukaupusios didžiulę kompetenciją ir patirtį.

Ši tvarka niekuo nesiskiria nuo anksčiau buvusių, tik dar labiau neskaidri, nepaisanti organizacijų „laimėjimų“, t. y., nevertinama jų veikla, tačiau padidinanti reikalavimus pačiam organizacijos atstovui (anglų kalbos žinios ne mažiau nei B2 lygis ir t.t.).

4. Ministerija derinimo lentelėje 2.1.p. į NVK pateiktą pasiūlymą: „Pareigūnų skyrimas, išrinkimas ar pakeitimas ir naujų priėmimas ir šalinimas, turėtų būti atitinkamos NVO vidaus reikalas“, atsakė, kad nepritaria:

„Pažymėtina, kad Lietuvoje yra daugiau nei viena organizacija, priskiriama tikslinėms grupėms, todėl turi būti užtikrinama aiški ir nediskriminacinė jų siūlomų atstovų atrankos tvarka. Tuo tikslu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 52 straipsniu, yra sudarytaLietuvos Respublikos kandidatų į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narius atrankos vertinimo komisija (toliau – Vertinimo komisija), kurios pagrindinė funkcija – užtikrinti nešališką atskirų organizacijų pasiūlytų atstovų atranką“.

Mūsų nuomone, Ministerijos pasiūlyta atrankos vertinimo tvarka, atvirkščiai nei čia rašoma, yra neaiški ir neskaidri.

5. Tai liudija ir LR Specialiųjų tyrimų tarnybos savo iniciatyva (toliau STT) atliktas antikorupcinis vertinimas, 2020 m.. kovo 17 d. Nr. 4-01- 2158, kurio išvados perduotos Ministerijai.

STT pasiūlymai:

5.1. „Iš Projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokia tvarka bus vertinamas atstovų tinkamumas (ar šią funkciją atliks sudaryta komisija, ar tam tikro ministerijos padalinio tarnautojai, ar kt.), kokiais atvejais gali būti kreipiamasi į ekspertus, kokie subjektai gali atlikti nepriklausomo eksperto funkciją ir pan.

Siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, aiškumo, skaidrumo bei atsparumo korupcijai, siūlome patikslinti Projektą, pašalinant minėtus neaiškumus.

5.2. Projekto 28 punkte siūloma įtvirtinti, kad vertinimo komisijos nariai kiekvieną atstovą vertina dešimties balų sistemoje.

Iš Projekto nuostatų neaišku:

- ar Komisijos nariai vertins pretendentą atskirai ir vėliau balai bus sumuojami, ar Komisijos nariai sprendimą priims kita tvarka;

- neaišku, ar bus atskirai vertinama kiekviena iš atrankos pokalbio dalių (pretendentų žinios apie ES, jos institucijas ir Komitetą; 5 metų planuojamos veiklos krypties pristatymas užsienio kalba (anglų, prancūzų ar vokiečių), kt., ar bus skiriamas tiesiog bendras balas – tokiu atveju nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis bus skiriami atitinkami balai.

Atsižvelgdami į aukščiau pateiktas pastabas, siūlome Projekto nuostatas patikslinti.

5.3. Projekto 30 punkte siūloma numatyti, kad vertinimo komisijos sprendimai dėl pagrindinių ir papildomų sąrašų sudarymo įforminami posėdžio protokolu.

Pažymėtina, kad Projekte nėra numatyta daryti garso ir / ar vaizdo įrašo, su kuriuo pretendentas, turėdamas pretenzijų dėl Komisijos sprendimo, galėtų susipažinti ir panaudoti skundo nagrinėjimo metu. Todėl siūlome detalizuoti skundų dėl Komisijos sprendimo nagrinėjimo tvarką“. (Citatos iš STT rašto pabaiga).

6. Manome, kad Ministerijos atsakingiems darbuotojams, prieš rengiant „pagerintą“ atrankos tvarką, reikėjo atidžiau susipažinti su Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto misija – tai yra būti „tiltu tarp visuomenės ir valdžios institucijų“.

6.1. «Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas atstovauja įvairioms organizuotos pilietinės visuomenės ekonominėms ir socialinėms grupėms. Turėdamas patariamosios institucijos statusą, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas sudaro sąlygas savo nariams, taigi ir jų atstovaujamoms organizacijoms, dalyvauti priimant Europos Sąjungos sprendimus».

6.2. Šioje pastraipoje yra paaiškinta, kad Komitetas sudarytas iš pilietinės visuomenės organizacijų (grupių) atstovų. Taigi, ne bet kokie gerai anglų kalbą mokantys fiziniai asmenys, bet tie, kuriuos deleguoja pilietinės visuomenės organizacijos, priklausančios visų pirma svarbiausioms ekonominėms ir socialinėms grupėms.

7. «Komitetas užtikrina, kad būtų laikomasi lyčių lygybės ir nediskriminavimo principo, kaip apibrėžta Europos Sąjungos teisėje, visose savo politikos srityse. Komitetas užtikrina, kad visuose Komiteto organuose moterų dalis bus didesnė nei asamblėjoje». Taigi, tvarkoje turi būti paminėtas ir šis principas ir organizacijos skatinamos susitarti, kad Lietuvos sąrašas būtų sudarytas laikantis ir šio principo.

8. NVK taip pat siūlė, jog organizacijų atrankai neužtenka tik vieno Tvarkoje numatyto vertinti kokybinio kriterijaus – „skėtiškumo“, tačiau būtina numatyti ir kiekybinius kriterijus. Pavyzdys gali būti LR Socialinių reikalų ir darbo ministerijos organizuojami rėmimo konkursai taip vadinamoms „skėtinėms“ organizacijoms. Konkurse gali dalyvauti tik tos organizacijos, kurios atitinka šiuos minimalius kokybinius reikalavimus, t. y.:

„Dokumentai įrodantys, kad organizacijos atstovas (-ai) per pastaruosius trejus metus (2017–2019 m.) dalyvavo bent trijų valstybės institucijų patvirtintos sudėties tarybų, komitetų, komisijų, darbo grupių veikloje ir raštu pateikė (inicijavo) bent septynis pasiūlymus (iniciatyvas) kompetentingai (-oms) valstybės ar savivaldybės institucijai (-oms) ir (arba) įstaigai (-oms) dėl viešojo valdymo sprendimo (-ų);

Dokumentai įrodantys, kad organizacija 2017–2019 m. yra įgyvendinusi bent vieną ne mažesnės kaip 30 000 (trisdešimt tūkstančių) Eur vertės projektą; Pastaba: skaičiai yra orientaciniai ir gali būti didesni.

Viešai internete paskelbusiems 2017 ar 2018 metų metinį finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą ir pateikia aktyvią (-ias) nuorodą (-as), leidžiančią (-ias) susipažinti su viešai paskelbtu (-ais) dokumentu (-ais) internete)“.

Deja, Ministerija į ši svarbų pasiūlymą neatsižvelgė parašius:

„Projekto tikslas yra atsisakyti perteklinio organizacijų vertinimo, paliekant minimalius objektyviais kriterijais grindžiamus praeinamumo kriterijus“.

Ministerija vienašališkai, neįsiklaususi į organizacijų pasiūlymus, nusprendė, kad organizacijų veiklą(„laimėjimų“) Lietuvoje netikslinga vertinti ir jos vertinimas „yra perteklinis“. Matome, kad Ministerijai susidarė nuomonė, kad jei organizacijų atstovai dalyvauja komisijose, komitetuose, teikia pasiūlymus teisės aktams, dažniausiai nemokamai, tai šią veiklą ir Tvarkoje nusprendė nevertinti.

Tačiau šios Tvarkos esmė ir yra ta, jog turi būti atrinkti geriausiai savo narius atstovaujančios organizacijos, pasiekusios geriausius rezultatus Lietuvoje ir būtent jas deleguoti į Europos instituciją.

9. Ministerija nusprendė, kad teisinio reguliavimo poveikio vertinimo nereikia atlikti, ir kodėl ji taip nusprendė nėra jokio paaiškinimo. Mes manome, kad Lietuvos atstovų atranka į Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetą, kuris yra minimas ES Sutartyje, yra ypatingos svarbos dokumentas tiek nacionaliniu, tiek ir Europos mastu. Joje turi būti nustatyti aiškūs ir skaidrūs kriterijai kiekvienai nacionalinio lygmens organizacijai, norinčiai savo narių interesus atstovauti ne tik nacionalinėse institucijose, bet ir Europinėje institucijoje.

10. Taip pat teigiame, kad pagal numatytą atrankos tvarką nebus užtikrintas nešališkumo ir nediskriminavimo principas. Tvarkos projekte numatyta konsultuotis su NVO taryba dėl trečiai grupei priklausančių organizacijų. Atkreipiame dėmesį, kad NVO tarybai nepriklauso visos „skėtinės“ organizacijos. Yra nemažai stiprių/aktyvių „skėtinių“ organizacijų neįeinančių į NVO tarybos sudėtį.

11. Lietuvos verslo konfederacija pateikė pasiūlymą su kuriuo mes sutinkame, bet Ministerija nesutiko“:

„Atsižvelgus į tai, jog Tvarkos aprašo projekto 27 punktas nustato reikalavimą pokalbio metu atstovams pristatyti savo 5 metų planuojamos veiklos komitete kryptis užsienio kalba (anglų prancūzų arba vokiečių), LVK nuomone, 13.10 punkto reikalavimas pateikti dokumentus, pagrindžiančius vienos iš užsienio kalbos mokėjimą yra perteklinis. Akivaizdu, jog užsienio kalbą mokantys asmenys kas 3 metus iš naujo nelaiko tarptautinių egzaminų, tad šis reikalavimas tik sukurtų papildomą administracinę ir mokestinę naštą kandidatams.

Ministerija neatsižvelgė teigdama, kad „Siekiant užtikrinti kompetentingą deleguotų atstovų dalyvavimą Komiteto posėdžiuose ir už jo ribų, Projekto rengėjų nuomone, tikslinga reikalauti, kad atstovas mokėtų tam tikrą kalbą. Galimybė atstovui pateikti dokumentus, įrodančius jo kalbos mokėjimą, užkirstų kelią subjektyviam kalbos lygio vertinimui pokalbio metu“.

Mes nesutinkame su Ministerijos pozicija, nes manome, kad tai perteklinis reikalavimas, didinantis administracinę naštą ir kad nėra duomenų, kad esami Komiteto nariai nepakankamai gerai dirbo vien todėl, kad nepakankamai gerai mokėjo „tam tikrą kalbą“. Pagal Ministerijos Tvarką susidarome įspūdį, jog lietuvių kalba neturi tokio statuso, kaip turi kitų ES šalių kalbos, todėl prašome pridėti dokumentą, jog Europos institucijos (Europos Taryba ar EESRK) pageidauja, kad nariai mokėtų tam tikras ES kalbas. Nesant tokio dokumento, mes manome, kad Ministerijos reikalavimas tam tikrų kalbų konkretaus lygio mokėjimo yra perteklinis. Tuo pačiu Ministerija oficialiai įteisina lietuvių kalbos, kaip nepilnavertės ES kalbos statusą. Tokio reikalavimo nėra analogiškai dirbantiems Regiono komiteto nariams, kuriame vykdomas analogiškas kalbinis rėžimas.

12. Ministerija taip pat neatsižvelgė į Profesinės organizacijos „Sandrauga“ pateiktą pasiūlymą:

„Taip pat turime pastabų dėl minėtame projekte numatomos pačios atrankos tvarkos. Atstovus „vertinimo komisija“ taip pat, kaip ir organizacijas, turėtų vertinti balais. Vertinimo komisija įvertintų atstovų tinkamumą pirmenybę teikiant atstovams turintiems darbo ar visuomeninės patirties nacionaliniu ir tarptautiniu mastu atstovaujant tikslinės grupės interesus.

Atrenkant atstovus vertinami asmens gebėjimai atlikti Komiteto nario funkcijas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą mokėti dirbti su dažniausiai naudojama taikomąja programine įranga, turėti patirties bei bendrauti užsienio kalba“.

Ministerija neatsižvelgė teigdama, kad „Projektu tikslingai yra atsisakyta organizacijų vertinimo balais, siekiant sumažinti joms tenkančią administracinę naštą.“

Tačiau mes įsitikinę, kad tai labai teisingas pasiūlymas, todėl nesutinkame su Ministerijos nuomone.

13. „Sandrauga“ pateikė pasiūlymą:

„Taip pat perteklinis ir neprotingas reikalavimas yra parengti 5 metų veiklos Komitete kryptis.

Ką praktiškai demonstruotų deklaracijų, tezių ir prognozių rinkinys apie įvairiausias ekonomines ir socialines tendencijas Europos kontekste, kurį pavadintume planuojamos veiklos kryptimis Komitete? Manome, jog tai yra perteklinis, nieko bendro su Komiteto darbu neturintis reikalavimas“.

Ministerija neatsižvelgė:

„Projekto rengėjų nuomone, kandidatų parengtos veiklos Komitete kryptys parodo ne tik asmens žinias apie patį Komitetą, bet ir jo pasirengimą dirbti Komitete“.

Atkreipiame Ministerijos dėmesį, Komitetas yra ne įstatymus leidžiančioji, bet patariamoji institucija, ir ne Komiteto nariai nustato Komiteto darbo kryptis, bet Europos Parlamentas, Europos Taryba, Europos Komisija. Komitetas tik teikia nuomones dėl Europos Sąjungos institucijų teisės aktų projektų, todėl Ministerijos nuomone, jog kandidatai turi parengti darbo Komitete kryptis, yra prieštaraujančios Komiteto, kaip patariamosios institucijos statusui.

14. Nuomonė „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo projekto teikimo“

Ministerijos nuomonė - „Nutarimo projekto tikslas – tobulinti Lietuvos Respublikos kandidatų į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (toliau – Komitetas) narius tvarką“.

Mūsų nuomonė – blogai suformuluotas tikslas. Mums atrodo, kad tvarka yra nepatobulinta, o atrankos tikslas visai nesuformuluotas arba Ministerija turėjo kitus neįvardintus tikslus, todėl ji ir pateikė, jos požiūriu patobulintą tvarką. Mums gi atrodo priešingai, kad ji padaryta dar netobulesnė.

Taip pat nepritariame, kaip Ministerija įvardino „ Sprendžiamą problemą“.

Mūsų nuomone, turėtų būti įvardinta, jog būtina nustatyti skaidrius, aiškius ir paprastus organizacijų atrankos mechanizmus.

Mums nežinoma ar buvo nustatyta problema, jog dėl nepakankamo anglų ar vokiečių bei prancūzų kalbos žinojimo, dabartinės kadencijos Lietuvos atstovai Komitete nepakankamai efektyviai dirbo, todėl buvo nuspręsta pradėti reikalauti ne mažesnio nei B2 kalbos lygio? Ši, dabartinės kadencijos, narių problema nebuvo nustatyta jokiame dokumente, todėl nesuprantamas Ministerijos noras padidinti reikalavimus atstovams, taip padidinant administracinę naštą. Be to Komiteto prezidento rašte nėra prašoma, kad kandidatai mokėtų ir tam tikras ES kalbas, nes šiuo metu visos ES kalbos yra vienodo statuso.

Ministerijos „Siūlomų priemonių“ įvardinimas mūsų taip pat netenkina. Ministerijai organizacijos (organizacijų raštai, Trišalės tarybos posėdžiai) ne kartą akcentavo, kokios priemonės šioje atrankoje turėtų būti numatytos. Ministerija, numačiusi nevertinti „organizacijų laimėjimų“, o akcentuoti į pačio kandidato kuo geresnį kalbėjimą anglų kalba. Šis Ministerijos nusistatytas tikslas yra visiškai netinkamas. Komitetas visų pirma yra pilietinių organizacijų forumas. Lietuvai skirtos tik 9 vietos, o organizacijų yra tūkstančiai. Taigi, Lietuvą Komitete turi atstovauti didžiausios bei aktyviausios visų pirma Lietuvoje pilietinės visuomenės organizacijos.

Priemonių kaštai taip pat blogai įvertinti. Pagal šiuo metu Ministerijos siūlomą tvarką administracinė našta perkeliama ant organizacijų siūlomų kandidatų, mažinant pačių organizacijų indėlį, tačiau klaidinga atskirti organizacijai tenkančią administracinę naštą ir atskirai jos atstovui tenkančią administracinę naštą. Turime kalbėti apie administracinę naštą tenkančią tik organizacijai, nes atstovą ji parenka savo vidinių kaštų sąskaitą. Ministerija kiekvieną kartą, prieš kandidatų atranką, parengia tokias Tvarkas (Ministerija tokias atrankas organizuoja jau trečią kartą), kurios sukelia nepasitikėjimą neskaidria „egzaminavimo eiga“ ir jos rezultatais. Šiuo metu taip parengta neskaidri tvarka ir tai liudija pastabos, kurias pateikė LR STT savo Antikorupcinio vertinimo pažymoje.

Naudos visuomenei Ministerija nemato, nes jos paaiškinimai visai nesusiję su atsakymu, kokia bus nauda visuomenei.

Mūsų nuomone, Nutarimo projektas neatitinka Vyriausybės programos nuostatų, t. y., konstatuojame, kad šis Nutarimo projektas prieštarauja Septynioliktosios LR Vyriausybės programai, nes joje: (181.4. p.) yra „pripažįstama, kad egzistuoja neefektyvios ir fragmentiškos, profesinių sąjungų ir verslo asociacijų sistemos. Politikoje vyrauja trumpalaikiai ir grupiniai interesai, neturintys nieko bendra su ilgalaikiais valstybės ekonominės ir socialinės plėtros poreikiais ir piliečių interesų atstovavimu“; (241 p.) Vyriausybė įsipareigoja dėti visas pastangas tam, kad pakeistų šią padėtį. Politinės sistemos tobulėjimą siejame su viešojo intereso turinio ir svarbos išryškinimu. Todėl įsipareigojame vykdyti skaidrią, atvirą politiką tam, kad sugrąžintume piliečių pasitikėjimą savo pačių galiomis, taip pat savo valstybe“.

Ministerija nusprendė, kad teisinio reguliavimo poveikio vertinimo nereikia atlikti, o kodėl ji taip nusprendė nepateikė jokio paaiškinimo. Mes manome, kad Lietuvos atstovų atranka į ypatingai svarbią instituciją - Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetą, kurio statusas yra apibrėžtas ES Sutartyje, yra svarbus dokumentas ir svarbus procesas visam Lietuvos ir Europos Sąjungos pilietiniam/nevyriausybiniam sektoriui, todėl jam buvo būtina atlikti teisinio reguliavimo poveikio vertinimą.

Derinimo eilutėje Ministerija, aprašydama, kokios organizacijos pritaria ir kokios nepritaria Ministerijos parengtai tvarkai nepaminėjo Nacionalinės vartotojų konfederacijos, nepriklausančios jokiai iš paminėtų tarybų ar organizacijų, savo rašte 2019 12 09 Nr. NVK12/09, atkreipė dėmesį, jog Vyriausybė, per sudarytą valstybės tarnautojų komisiją, atrinkinėdama organizacijų atstovus, pažeidžia organizacijų nepriklausomumo principą, todėl tokia atranka turi būti pripažinta neteisėtu ir nepriimamu veiksmu demokratinėje santvarkoje, kurioje turi galioti valdžių atskyrimo principai.

Trišalėje taryboje įvyko pirmasis atrankos Tvarkos aptarimo posėdis ir Trišalė taryba, pritardama Nacionalinės vartotojų konfederacijos raštiškam pasiūlymui, nusprendė į I -ą ir II -ą grupę, tiesiogiai LR Vyriausybei teikti savo atstovus.

Nacionalinė vartotojų konfederacija 2020 02 28 Reg. Nr. 2-2267 Ministerijai pateikė antrą pasiūlymą, kaip, išlaikant organizacijų nepriklausomumo principą, spręsti kandidatų į III-ią grupę atrankos klausimus, tačiau derinimo eilutėje Ministerija nesureagavo į antra raštą bei nederino ir nepaviešino LR Teisingumo ministerijos gauto rašto - 2020 03 03, Nr.(1.18E) 7R-1371.

15. Nuomonė apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Kanceliarijos Socialinės politikos grupės parengtą pažymą „Dėl Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. Nutarimo Nr. 326 „Dėl LR Kandidatų į Europos Ekonomikos Ir Socialinių Reikalų Komiteto narius atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo (TAP – 19 -2061) (TAIS -19 – 14298(2)).

Šioje pažymoje tikslai, esama situacija, esmė, numatoma nauda visuomenei yra identiškai aprašyta kaip ir Ministerijos Nutarimo projekte. Taip pat joje pažymima, kad „projektas nesusijęs su Vyriausybės programos įgyvendinimu“!

Prašome patobulinti pažymą, atsižvelgiant į aukščiau pateiktus pasiūlymus, nes tai leistų „projektą susieti su Vyriausybės programos įgyvendinimu“. Mes įsitikinę, kad mūsų organizacijų veikla padeda LR Vyriausybei įgyvendinti jos programą. Gaila, kad kai kurie Vyriausybėje dirbantys valstybės tarnautojai to nemato.

16. Nuomonė, kaip efektyviai ir skaidriai Vyriausybė galėtų organizuoti Lietuvos kandidatų sąrašo pasiūlymą Europos Tarybai

Atsižvelgiant į Europos Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto prezidento Luka Jahier raštą Nr.11 02 20 000059 (Dira – GREF) (2020) D/5130, Brussels, kuriame yra prašoma:

- kandidatų sąrašą pateikti iki 2020 06 01;

- atstovus skirti iš darbuotojų, darbdavių, ekonominių-socialinių, pilietinių ir kultūros organizacijų atstovų;

- laikytis lyčių lygybės principo;

- taip pat įvertindami, jog Karantinas yra numatytas iki balandžio 13 d. su tikėtinu pratęsimu.

17. SIŪLOME:

1. Atstovus į I -ą ir II – ą grupę, po vieną iš organizacijos, pasiūlo Trišalei tarybai priklausančios organizacijos. Viso 3+3=6 nariai.

2. Tris (3) atstovus į III grupę, taip, kaip ir prašo Komiteto Prezidentas, turi atstovauti :

- vienas/a vartotojų skėtinės NVO pasiūlytas atstovas. (Vartotojų organizacijos priklauso ekonominiam – socialiniam sektoriui, Komitete turi Vartotojų pogrupį, kuriam priklauso 23 ES vartotojų organizacijos. Taip pat šios organizacijos savo veikla apima daugiausiai Komitete svarstomų klausimų dėl maisto, energetikos iki vartotojų/piliečių interesų. Paskutines dvi kadencijas Lietuvos delegacijoje nebuvo vartotojų organizacijų atstovo. LR Teisingumo ministerija pateikė prašymą Ministerijai, kad Komitete dirbtų vartotojų organizacijos atstovas).

- vienas/a pilietinės visuomenės skėtinės NVO pasiūlytas atstovas,

- vienas/a kultūros sektoriaus skėtinės NVO pasiūlytas atstovas.

PATVIRTINIMO EIGA:

Organizacijos, priklausančios I -ai ir II – ai grupėms bei Trišalei tarybai bei bet kuri «skėtinė NVO» dirbanti vartotojų, pilietinėje, kultūrinėje srityse, pateikia LR Vyriausybei šiuos dokumentus:

1. Motyvacinį raštą, kuriame būtų aprašyta, kaip organizacija savo veikla prisidėjo ir planuoja prisidėti prie LR Vyriausybės programąos įgyvendinimo.

2. Užpildytą anketą apie organizacijos atitikimą nustatytiems kokybiniams ir kiekybiniams vertinimo kriterijams.

Pagrindiniai kriterijai – organizacijų pateikti pasiūlymai valstybės institucijoms, dalyvavimas komisijų, tarybų, veikloje tiek nacionaliniu, tiek ir Europos Sąjungos lygiu, bendradarbiavimas su valstybinėmis institucijomis, atlikti ir įgyvendinami atitinkami projektai.

3. Pridėti organizacijos deleguojamo kandidato gyvenimo aprašymą.

4. Atsižvelgti į lyčių lygybės principą, t.y. siekti, kad Lietuvos delegacijoje būtų daugiau nei 4-ios moterys.

PRIDEDAMA:

1. PRIEDAS NR.1. «Organizacijų, priklausančių III grupei, tinkamumo vertinimas».

2. PRIEDAS NR.2. «Organizacijų bendrieji duomenys».

3. PRIEDAS NR.3. «Paraiškos forma».

Nacionalinės vartotojų konfederacijos tarybos prezidentė

Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė

Administracinės naštos mažinimo komisijos narė

Alvita Armanavičienė