I. Pagerinti konkurencijos aplinką

Vyriausybės ir nacionalinės konkurencijos tarnybos turėtų:

Suteikti vartotojų organizacijoms didesnę prieigą dalyvavimui vartotojų gynime:

• Formaliai pripažinti reprezentacines vartotojų organizacijas kaip teisėtą interesų grupę (t.y. kaip proceso šalį su “teisiniu interesu”) konkurencijos tarnybos procedūrose ir teisinėje sistemoje. Vartotojų organizacijos turėtų būti įtrauktos į tokios interesų grupės pripažinimo kriterijų nustatymą.
• Įvesti efektyvius kolektyvinio atsiteisimo mechanizmus tokius, kaip atstovavimą tolimesnio pažeidėjų persekiojimo prašymams ir savarankiškus skundus. Kolektyviniai veiksmai neturėtų reikalauti didelės grupės pavienių vartotojų tiesioginio dalyvavimo - turėtų būti taikomas “atsisakymo dalyvauti” būdas. Kolektyvinis atsiteisimas neturėtų būti ribojimas siekiant kompensacijų atsiradus pažeidimams ir apimti priemones, siekiančias sustabdyti vykstančius pažeidimus (draudimo priemonė).
• Užtikrinti, kad vartotojų organizacijos galėtų pateikti apeliaciją konkurencijos tarnybos priimtiems sprendimams.
• Užtikrinti, kad vartotojų organizacijos vaidintų reikšmingą ir prasmingą vaidmenį teisinių procesų konsultacinėse procedūrose ex-ante stadijoje.
• Nustatyti “viršesnio skundo” mechanizmą, tokį, kaip yra nustatyta D.Britanijos Įmonės įstatyme 2002, suteikiant priskirtoms vartotojų organizacijoms teisę teikti formalius skundus dėl bendrų žalingų požymių ar praktikos rinkoje ir dėl konkrečių konkurencijos taisyklių įtariamų pažeidimų. Tai suteiktų joms įstatyminį vaidmenį formuojant konkurencijos tarnybos darbotvarkę jei, kaip tai yra D.Britanijoje, egzistuoja įpareigojimas atsakyti į skundą per nustatytą laikotarpį.
• Įpareigoti aktyviai palaikyti nevyriausybines vartotojų gynimo ir konkurencijos priežiūros tarnybų bendradarbiavimą, pavyzdžiui įkuriant vartotojų elgsenos ir vartotojų skundų tyrimo bendrosios informacijos šaltinius.
• Sustiprinti institucinį įpareigojimą užtikrinti, kad vartotojų perspektyva priimama dėmesin. Mechanizmai turėtų apimti formalius susitarimus (t.y. supratimo memorandumus) su vartotojų organizacijomis, pasiskirstant abiejų pusių lūkesčius, ir konkurencijos tarnyboje paskiriant vartotojų ryšių tarnautoją su atitinkamais resursais, galinčio veikti kaip savarankiško ryšio punkto vartotojams ir vartotojų organizacijoms.

Pašalinti kliūtis vartotojų organizacijų efektyviam dalyvavimui vartotojų gynime

• Nustatyti, kad konsultacijoms, skundų nagrinėjimui ir kitoms procedūroms skiriamas laikas pripažįsta vartotojų organizacijų disponuojamų resursų ribotumą.
• Suteikti galimybes vartotojų organizacijoms įgyti finansinių išteklių savo veiklai konkurencijos srityse, pavyzdžiui, per baudas, gaunamas iš konkurencijos pažeidimų, padengiant pačios vartotojų organizacijos išlaidas per teisinius procesus, tokius kaip teisinė parama ir sąlygas gauti atsilyginimą laimėjus bylą.

• Nustatyti, kad konkurencijos įstatymas ir tyrimų struktūra būtų konkrečiai orientuota į bendrąjį poveikį rinkos vartojimo pusės veikimui ir, atskirai, galutiniam vartotojui, siekiant išvengti tendencingumo per tiekimo pusę ar tarpininkus.

Palaikyti ir paskatinti veiksmus skirtus padidinti visuomenės pasitikėjimą konkurencijos klausimais, aktyvią vartotojų veiklą, skirtą jų pirkimų pasirinkimui ir teisėms, jei jie yra ribojimų veiksmų aukos.

• Skatinti žiniasklaidos supratimą ir susidomėjimą konkurencijos principais ir individais
• Įtraukti vartotojų organizacijas į Konkurencijos bylų procesus.

Europos Komisija turėtų:

Paskatinti Šalis Nares pripažinti vartotojų organizacijų “teisinius interesus” konkurencijos reguliavime ir pritaikyti nacionalines priemones atitinkančias aukščiau paminėtoms rekomendacijoms.

Pritaikyti panašias priemones skirtas konkurencijos reguliavimui ES lygmenyje:

• Nustatyti kolektyvinio atsiteisimo mechanizmus ir pašalinti kliūtis efektyviam vartotojų dalyvavimui juridinėse procedūrose.
• Įsteigti “viršesnio skundo” mechanizmą.
• Palaikyti ES vartotojų gynimo organizacijų ir konkurencijos tarnybų kooperaciją, pavyzdžiui
  • Sukuriant bendrus vartotojų elgesio ir vartotojų skundų informacijos išteklius.
  • Suteikiant vartotojų organizacijoms formalų vaidmenį vystant konkurencijos politiką, pavyzdžiui per skaidrias konsultacijų procedūras.
  • Konkurencijos tarnyboje paskirti tarnautoją ryšiams su vartotojais, suteikiant atitinkamus resursus konkurencijai ir vartotojų gynimui, pilnai integruojant šią poziciją į tarnybos politikos formavimą.

Finansiniu aprūpinimu paskatinti ir palaikyti nacionalines vartotojų mokymo ir informavimo programas, siekiant padidinti pasitikėjimą konkurencijos dalykais ir jų supratimą.

Vartotojų organizacijos turėtų:

• Išvystyti žiniasklaidos strategijas, siekiant pagerinti vartotojų pasitikėjimą konkurencijos taisyklių buvimu ir jų turiniu, bei jų svarbos iškėlimui kasdieninėse vartotojų situacijose, ir tuo paskatinti konkurencijos tarnybas veikti vartotojų interesų naudai.
• Sukurti konstruktyvius formalius ir neformalius santykius su konkurencijos tarnybomis, pabrėžiant tokios kooperacijos vartotojų advokatavime bei vartotojų mokymo kampanijose abipusę naudą.
• Palaikyti ir paskatinti vartotojų informuoto pasirinkimo rinkoje praktiką ir remti juos, pereinant prie geresnio tiekėjo.

II. Pagerinti konkrečias rinkas

• Paracetamolis

Vyriausybės ir konkurencijos tarnybos turėtų pergalvoti paracetamolio (ir kitų bereceptinių vaistų) pardavimo ribojimų poreikį ir jų pasekmes, atkreipdami pilną dėmesį į vartotojų organizacijų rekomendacijas adekvačiai kitų suinteresuotų šalių rekomendacijoms.

Vartotojų organizacijos turėtų paskatinti nepatentuoto paracetamolio vartojimą, keldamos vartotojų pasitikėjimą - per žiniasklaidą ir kitas jiems prieinamas priemones – kaip tiesioginiu patentuotų produktų ekvivalentu, pagamintu pagal tarptautiniu mastu pripažįstamą formulę ir kokybės standartus.

• Spausdintuvų rašalo kasetės

Vartotojų organizacijos turėtų tęsti savo reguliarius kasečių bandymus ir palyginimus, ir ieškoti maksimalaus rezultatų viešinimo būdų.

Vyriausybės, vartotojų gynimo ir konkurencijos tarnybos turėtų toliau skatinti kasečių gamintojus teikti palyginamąją informaciją, išdėstytą pagal tarptautiniu mastu priimtus vertinimo metodus (t.y. formuluojamus pagal Tarptautinės standartų organizacijos –ISO) ant pakuočių ir reklamose. Jei gamintojas nedaro to savanoriškai, tai turėtų būti privalomas reikalavimas nacionaliniame ir/ar ES lygmenyje, sekant precedentais, nustatytais, pavyzdžiui, energijos suvartojimo žymėjimams, maisto žymėjimams, automobilio kuro sąnaudų duomenims, tikrosioms palūkanų normoms.

• Benzinas

Vyriausybės ir konkurencijos tarnybos turėtų stebėti benzino rinką daug atidžiau, kadangi daugumos šalių benzino paskirstyme dominuoja nedidelis pagrindinių kompanijų skaičius.

Jie turėtų taip pat peržiūrėti greitkeliuose esančių degalinių licencijų pagrindus ir laisvę, kurią tiekėjai naudoja nustatant aukštas kainas jose.

Vyriausybės, konkurencijos tarnybos ir vartotojų organizacijos turėtų palaikyti ir skelbti vartotojų informacijos naujus šaltinius apie benzino kainas, tokias kaip internetiniai tinklalapiai, nurodantys kainų sąrašą nuo „kiemo iki kiemo“.