Rinkos tyrimo programos tikslu buvo:

apmokyti partnerių organizacijas atlikti sunkų kainų ir prieinamumo tyrimą, suteikiant natūralius gebėjimus būtinus autoritetingoms diskusijoms ir sprendimams, skirtiems konkurencijai skatinti ir jos reikšmei vartotojams didinti;

atlikti konkrečių vartojimo produktų praktinę studiją, leidžiančią įvertinti tokių produktų rinkų efektyvumą bei rinkos dalyvių veiksmus, kurie gali būti reikalingi kovojant su iškylančiomis konkurencijos kliūtimis.

Tyrimo procesas

Tyrimą sudarė keturi etapai:

pirminė atranka:

mažmeninio sektoriaus kartografavimas,

produktų parinkimo analizė ir aptarimas,

pradinė 6 produktų rinkų atranka;

bandomasis kainų ir prieinamumo tyrimas;

pilnos apimties kainų ir prieinamumo tyrimas;

rezultatų analizė ir išvados.

Pirminė atranka

Pirminės bandomosios atrankos tikslas buvo surinkti išeities duomenis apie mažmeninės prekybos sektorių visose partnerių šalyse ir nustatyti, kuriose iš jų yra bendro pobūdžio rūpestį keliantys klausimai dėl konkurencijos. Tuo metu partneriai dirbo kartu, siekdami nustatyti produktus, kurie reikšmingai yra artimi numatomuose palyginimuose visose šalyse. Procedūros pradžiai buvo taikomas mažmeninio sektoriaus kartografavimas klausimyno pagalba, kurį lydėjo projekto produktų aptarimas ir parinkimas, ir, galop, pradinis produktų rinkų atrinkimas pagal tolimesnius klausimynus. Iš pradžių buvo apsistota ties šešiais parinktais produktais, iš kurių galutiniam pilnam tyrimui buvo palikti trys.

Panašių produktų, tinkamų palyginimui visose 14 valstybių, nustatymas tapo iššūkiu projekto dalyviams. Sprendimui buvo panaudotas pakopinis informacijos surinkimo būdas, pradedant nuo rinkos bendro pobūdžio informacijos ir ją toliau detalizuojant, tiksliai nustatant produktus, kuriuos visi projekto dalyviai būtų pajėgūs tirti. Projekte buvo taikyti tokie parinkimo kriterijai:

Parduodamas produktas privalėjo būti identiškoje arba labai panašioje formoje (gamintojo ženklas, specifikacija, pakuotės dydis ir pan.);

Produktas privalėjo užimti panašią padėtį rinkoje (panašūs vartojimas ir populiarumas);

Galimybės tyrėjams rinkti kainas kaip eiliniams pirkėjams;

Bent vienas produktas turėjo būti prieinamas vartotojams prekybos centre (turint galvoje koncentracijos atvejus); bent vienas produktas turėjo būti prieinamas pirkimui internetu; bent vienas produktas turėjo būti prieinamas pirkimui kertant sieną; ir bent vienas produktas turėjo sukurti atvejus dėl pirkėjų natūralaus priėjimo ribojimo, ypač vartotojams kaimo vietovėse; turėjo būti tam tikras motyvas įtarimams, kad yra konkurencijos problemų bent vienoje iš partnerių šalių.

Metodika: struktūros nustatymas

Rinkos bendro pobūdžio informacijos rinkimas

Nedideli produktų ar paslaugų kainų svyravimai patys savaime nerodo ar konkurencija veikia. Kuo didesnė konkurencija rinkos viduje, tuo stipresnė bus konkurencija kainomis. Ekonomikos teorija teigia, kad idealios konkurencijos rinkoje atvejais kainos judės kaip galima arčiau ribinių kaštų, artėdamos prie beveik harmonizuotų kainų. Bet ir rinka, valdoma kartelio, kuriame pasireiškia susimokymas dėl kainų fiksavimo, taip pat eis prie vieningų kainų. Dėl to vieninga kaina gali rodyti tiek idealią konkurenciją, tiek ir absoliutų konkurencijos nebuvimą. Tad vien tik kainų nagrinėjimas nėra efektyvus keliant uždavinį nustatyti – ar konkurencija veikia, rinka nagrinėjamu klausimu turi būti apibrėžta, o po to įvertinta.

Bandomajame pratime, skirtame gauti rinkos struktūros duomenis, dažnai kildavo problemų, kadangi duomenys apie lyderius gamintojus ir jų gaminių pavyzdžius bei pardavimų apimtis nėra viešai prieinami. Kai kuriais atvejais, mažmenininkai ir prekybos subjektai galėjo pateikti tik dalinę informaciją. Kai kurie tyrėjai nustatė, kad rinkos tyrimų kompanijų turimos informacijos įsigijimo kaštai netilpo į projekto sąmatą. Jei vartotojų patarėjai kelia sau uždavinį atlikti efektyvią rinkos analizę, priėjimas prie tikslios rinkos informacijos tampa būtina sąlyga; neturint tokios informacijos, jų patariamasis vaidmuo atsiduria pavojuje.

Požiūrio nuoseklumas

Didelei daliai vietinių tyrėjų iš 14 šalių, turinčių skirtingas realizavimo rinkas, skirtingas pakuotes, dydžius ir skirtingas valiutas, nuoseklus požiūris buvo būtinas tam, kad būtų galima surinkti palyginamus faktus. Svarbiu pasiruošimo uždaviniu tapo tikslus gamintojų ir specifikacijos, pagal kurią partneriai turėtų surinkti kainas, apibūdinimas; taip pat buvo pripažįstama, kad tyrėjai gali susidurti su nenumatytais pokyčiais tyrimo vietose.

Rinkos struktūra

Projekto dalyviai surinko informaciją apie rinkos struktūrą kiekvieno produkto zonoje. Tai buvo svarbu nustatant populiariausius gamintojus; iš kokių prekybos taškų (įskaitant internetą) žmonės perka; pardavimų būdus; konkurentų skaičių ir jų rinkos dalis; ar yra koks nors valstybės kišimasis į rinkos santykius, kitus reguliavimus ar įstatymus, ypač kur tai galėjo paveikti importą ar darė kliūtis tiekėjams įeiti į rinką. Ši informacija buvo esminė apibrėžiant pilnos apimties kainų parinkimo pavyzdžius pratimui. Nustatyta, kad kai kurie prekybos taškų ir pardavimo būdų tipai, svarbūs vienose šalyse, tačiau neegzistuoja kitose šalyse (pavyzdžiui, rašalinių spausdintuvų kasečių pardavimas internete, ar paracetamolio pardavimas prekybos centruose). Buvo svarbu, kad parduotuvių ir kitų prekybos vietų parinkimas kuo plačiau atstovautų tipiškai rinkai, būdingai visiems partneriams, ir neišeliminuotų svarbių vietinių rinkų.

Prekių gamintojų ženklų rūšys

Specifiniai paracetamolio ir rašalinių spausdintuvų gamintojų ženklai buvo pasirinkti dėl jų tinkamumo ir populiarumo visose 14 šalių. HP ir Canon kasetės yra plačiai pardavinėjamos visose šalyse. Panadolis buvo lengvai prieinamas daugelyje šalių; tačiau tyrimo eigoje paaiškėjo, kad Vokietijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje gali būti tiriami ir kiti gamintojai, kadangi Panadolis buvo prieinamas nepakankamame skaičiuje prekybos taškų. Benzinui individualūs gamintojų ženklai pagal nacionalinius variantus nebuvo nustatyti, kadangi tyrimas nekėlė sau uždavinio palyginti gamintojus. Vietoj to, partneriai buvo prašomi parinkti kainas tiek pagrindiniams prekių ženklams, tiek ir smulkesniems prekių ženklams.

Geografinė vieta

Benzinui buvo be galo svarbu ištirti rinką pagal kaip galima platesnį geografinį vietovių pasiskirstymą (miesto, priemiesčių, kaimo, greitkelių ir netoli nacionalinių pasienių). Paracetamolio tyrimas apėmė galimus skirtumus tarp produkto prieinamumo ir kainų miestuose ir kaimuose. Vietovės tipas neturėjo didelės reikšmės spausdintuvų kasečių rinkoms.

Prekyba internetu

Rašalinių spausdintuvų ir paracetamolio rinkų turinys skirtingose šalyse buvo labai nevienodas. Todėl tyrime buvo numatyta internetinių parduotuvių atranka ir, kur tai buvo įmanoma, pilnai įvykdyta.

Metodika: būdingi produktai

Paracetamolis

Nacionalines rinkas buvo galima padalinti į dvi pagrindines grupes: šalys, kuriose paracetamolio pardavimas buvo leidžiamas tik vaistinėse (daugumai dalyvių) ir šalys, kuriose paracetamolį be vaistinių papildomai buvo galima įsigyti ir kituose prekybos taškuose, kaip prekybos centruose, mini-prekybos parduotuvėse ar kioskuose. Šių skirtumų pasekmėje partneriai, projektuodami atskirą pavyzdžių sandarą kiekvienai rinkos struktūrai, pasiskirstė į dvi grupes. Abejais atvejais tyrimo objektu buvo 20 tablečių dydžio Panadolio (ar pirmaujančio pagal populiarumą ir plačiausiai prieinamo rūšinio paracetamolio) pakuotės kainų ir prieinamumo palyginimas su nerūšinio (generic) tokio pat poveikio cheminės kompozicijos 500 mg1 pakuotės kainomis ir prieinamumu.

Šalyse, kuriose paracetamolio pardavimas buvo leidžiamas tik vaistinėse, kainos buvo renkamos vaistinių tinkluose ir nepriklausomose vaistinėse miestuose, priemiesčiuose ir kaimuose, bei internete, kur tai buvo įmanoma, tiek Panadoliui (ar kitam patentuotam lyderiui), tiek ir nerūšiniams pakaitalams. Jei paracetamolis galėjo būti įsigyjamas keliuose prekybos taškuose, kainos buvo renkamos iš farmacinių tinklų, nepriklausomų vaistinių, prekybos centrų ir vietinių parduotuvių miestuose, priemiesčiuose, provincijoje bei internetu, kur tai buvo įmanoma.

Rašaliniai spausdintuvai

Buvo tiriami Hewlett Packard - HP45 ir Canon - BCI24 spausdintuvų gamintojų savos gamybos juodo rašalo kasečių kainos ir kasečių prieinamumas lyginant su alternatyvinėmis juodo rašalo kasetėmis, parduodamomis su kitais prekiniais ženklais, ar nefirminėmis kasetėmis. Kainos buvo parenkamos abiems spausdintuvų prekiniams ženklams ar alternatyvoms kompiuterių bei elektros prietaisų parduotuvėse, prekybos centruose, ofisų įrangos parduotuvėse, internete (kur tai buvo įmanoma) ir specializuotose rašalo kasečių parduotuvėse (kur tokios egzistavo).

Benzinas

Kainos buvo renkamos be švino, 95 oktaninio skaičiaus benzinui įvairaus pobūdžio vietovėse. Paprastai kiekvienoje vietovėje buvo parenkamos penkios kainos, nors kai kuriose vietovėse tai buvo neįmanoma dėl pernelyg mažo degalinių skaičiaus. Tokiais atvejais buvo tiriama tiek, kiek įmanoma. Kainos buvo parenkamos iš kiekvienos šalies dviejų pagrindinių benzino degalinių tinklų, dviejų mažesnių tinklų benzino degalinių ir prekybos centrų kiemų miestuose, priemiesčiuose ir kaimų vietovėse, greitkeliuose, šalių pasieniuose (jei tai buvo aktualu).

Tyrimo laikas

Paracetamolio ir rašalinių spausdintuvų kainos buvo parenkamos dviejų savaičių laikotarpyje nuo 2006 m. rugsėjo 25 d., pirmadienio, iki spalio 8 d., sekmadienio. Turint galvoje, kad benzino kainos kinta labai greitai, visos kainos buvo surinktos per vieną dieną, 2006 m. spalio 9 d., tarp 12:00 ir 18:00 valandos.

Pagrindinės išvados

Paracetamolis

Paracetamolis yra vienas iš pagrindinių produktų, kuriuos dauguma vartotojų gali pirkti visiškai atsitiktinai. Tyrimas buvo skirtas nustatyti ar priėjimas prie vaistų ir/ar jų kainos tarpusavyje skiriasi miestuose ir kaimo vietovėse. Nors paracetamolis visose dalyvavusiose tyrimuose šalyse yra parduodamas be receptų, kai kuriose jo prieinamumas buvo įmanomas tik vaistinėse, kai tuo tarpu kitose jo prieinamumas papildomai buvo galimas įvairiuose mažmeninės prekybos taškuose, įskaitant prekybos centrus. Skirtingos mažmeninės prekybos struktūros ir reguliavimo aplinka (pagal nereceptinių vaistų pardavimus, vaistinių licencijavimą, prekybą internetu) gali veikti tiek prieinamumą, tiek ir kainas.

Nerūšinis (generic) paracetamolis yra pigesnis, nei rūšinis (patentuotas), tačiau vartotojai yra linkę pirkti rūšinius produktus

Tyrimu nustatyta, kad aštuoniose šalyse iš keturiolikos nerūšinio paracetamolio kaina tesudarė pusę panadolio kainos, o kai kuriais atvejais sutaupymai galėtų būti dar didesni. Nežiūrint šių reikšmingų kainų skirtumų, vartotojai nebūtinai perka nerūšinį vaistą, kurio aktyviosios dedamosios yra tokios pat kaip ir rūšinio. Tik Olandija ir Vokietija buvo tos šalys, iš kurių buvo galima gauti rinkos duomenis, pagal kuriuos buvo nustatyta, kad nerūšinių vaistų dalis rinkoje buvo didesnė nei tokių pat rūšinių vaistų. Tai iškėlė klausimus, kaip būtų galima pasiekti nerūšinių vaistų pardavimo dalies augimą kitose šalyse.

Pažymėtina, kad farmacinės kompanijos nerodė noro pateikti informaciją nevyriausybinėms organizacijoms arba tokios informacijos gavimas buvo neįmanomas be nepriimtinų kaštų.

Tarp miesto ir kaimo vietovių nebuvo nustatyta esminių skirtumų paracetamolio kainose ir prieinamume.

Bendroji rinka ?

Tyrimas parodė, kad paracetamolio rinkos daugumoje yra nacionalinės. Rinkos struktūros žymiai kinta pagal vartotojų įpročius (pavyzdžiui, Lenkijoje labai paplitęs „savarankiškas“ gydimasis, todėl vaistų betarpiškas pirkimas yra stipriai išreikštas; tuo tarpu Prancūzijoje labai mažai paracetamolio parduodama be gydytojų receptų). Vartotojų elgesys taip pat gali būti sąlygojamas visuomenine sveikatos sistema ir valstybės parama. Vaistų prekyba pasieniuose yra nereikšminga – vaistų, kurie paprastai nėra dažni pirkiniai, santykinai žemos kainos lemia, kad pirkimai kertant sieną neturės pranašumų, atsižvelgiant į vienkartinio jų pervežimo kaštus. Skirtumai tarp šalių pagal tai, kaip yra prekiaujama paracetamoliu, turi didesnį poveikį, nei pasienio prekybos atvejai.

Nacionalinio reguliavimo skirtumų įtaka rinkai

Pradiniame bendrų klausimų tyrimo etape beveik visi projekto dalyviai pažymėjo apie susirūpinimą rinkų sąžiningumu. Nors visumoje paracetamolis buvo prieinamas labai panašiais pavidalais (aktyvūs ingredientai, stiprumas, tirpus/netirpus, pakuotės dydis) partnerių šalyse buvo identifikuoti įvairūs prekybos metodai.

Svarbiausi skirtumai buvo nustatyti tarp šalių, kuriose paracetamolis buvo prieinamas tik vaistinėse, ir šalių, kuriose jis buvo papildomai prieinamas parduotuvėse, tokiose, kaip prekybos centrai, mažos krautuvėlės ir kioskai.

Lentelė 1

Paracetamolio pardavimo metodai

	Paracetamolis parduodamas tik vaistinėse	Apribojimai pardavimams ne vaistinėse	Kainų kontrolė?
Kipras		Tik Panadoliui	Nėra
Čekija	Taip		Maks kaina fiksuota, didelė konkurencija
Danija		Tik10-pakuotei	Taip vaistinėse
Prancūzija	Taip		taip
Vokietija	Taip		Ne
Graikija		Tik receptiniams	Taip vaistinėse
Italija		Tik esant kvalifikuotam vaistininkui	Kai kuriais atvejais
Lietuva	Taip		Ne
Malta	Taip		Ne
Olandija		Tik mažoms pakuotėms
Lenkija		Tik iki 12-pakuotei	Ne
Portugalija		Tik įgaliotos parduotuvės	Ne
Slovėnija	Taip		Taip
Ispanija	Taip		Ne

Kai kuriose šalyse paracetamolio pardavimų kontrolė neseniai buvo sumažinta ar tokie pardavimų pasikeitimai yra numatomi taikymui netrukus. Nereceptinių vaistų rinkos liberalizacija yra svarbi išdava vartotojams. Tačiau šio tyrimo dalyviai pranešė, kad nors ir daug interesų grupių buvo įtrauktos į vaistų politikos svarstymus, vartotojų perspektyva nebuvo pakankamai atstovauta. Derybose dėl aktualių pakeitimų vaistų prekybos reguliavime dažniausiai dominuojanti būdavo farmacijos pramonė. Pavyzdžiui:

Slovėnijoje farmacininkai įnirtingai pasipriešino nereceptinių vaistų prekybos išplėtimui ne vaistinėse. Nacionalinės vaistų agentūros paruoštas 230 vaistų sąrašas pardavimams kituose prekybos taškuose buvo sumažintas iki 17 specialios komisijos sprendimu (ši diskusija nebuvo vieša). Nei vienas iš sąrašinių 17 vaistų neliečia paracetamolio. Pažymėtina, kad buvo pasiūlymų uždrausti net vaistažolių arbatų pardavimą už vaistinių ribų.

Vokietijoje farmacininkai panaudojo įvairias teisines priemones, kas sutrukdytų sprendimui leisti Doc Morris, Olandijoje registruotam vaistų tinklui, atidaryti parduotuves. Doc Morris ketino siūlyti iki 30 proc. mažesnes kainas, lyginant su tradiciniais Vokietijos vaistininkais.

Čekijos Respublikoje Vaistininkų Rūmai 2006 m. buvo nubausti dėl antikonkurencinių nuostatų, kuriomis stengėsi išvengti nereceptinių vaistų reklamos nurodant kainas, įtraukimo į savo profesinį kodeksą.

Lenkijoje farmacininkai naudojo lobizmą dėl draudimo vaistų pardavimui internete ir, be to, ribojant vaistinių skaičių, veikiančių konkrečiame rajone.

Maltoje vyriausybė neseniai nusprendė nedidinti ribojimų farmacijos licencijoms, nors tokiam sprendimui viešai pasipriešino vartotojų organizacijos.

Kitas nereceptinių vaistų rinkos reguliavimo rūpestis yra pardavimai internete. Vaistai internetu yra leidžiami Maltoje, Olandijoje, Lenkijoje, Danijoje, Vokietijoje ir Slovėnijoje. Vokietijoje paracetamolio pardavimai yra galimi tik vaistinėse ir gali būti nusiperkami per vaistinių tinklalapius tuo iššaukiant kai kuriuos pradinius prieštaravimus. Visose kitose projekte dalyvavusiose šalyse pardavimai per šalyse registruotus tinklapius yra neleidžiami.

Lentelė 2

Paracetamolio pirkimo internete galimybės
Kipras	Nėra
Čekija	Nėra
Danija	Yra
Prancūzija	Nėra
Vokietija	Yra
Graikija	Nėra
Italija	Nėra
Lietuva	Nėra
Malta	Yra
Olandija	Yra
Lenkija	Yra
Portugalija	Nėra
Slovėnija	Yra
Ispanija	Nėra

Vartotojų pasirinkimas

Kyla klausimas, kodėl nefirminis paracetamolis nėra populiarus tarp vartotojų? Tyrimas perša išvadą, kad esminė tiekimo rinkos (konkurencijos) problema yra ta, kad pasirinkimas yra ribojamas paracetamolio parodymo būdu ir prieinamo sąlygų nustatymu.

Prancūzijoje nereceptiniai vaistai nėra išdėliojami lentynose, o laikomi už prekystalio. Vaistininkas stengiasi daryti pasiūlymus ir vartotojas nėra tikras, kad yra pigesnė nefirminių vaistų alternatyva. Nefirminis paracetamolis nefigūruoja nefirminių vaistų sąraše (t.y. sąraše vaistų, kurie tenkina patentinio paracetamolio poveikio formulę), kadangi jis neturi patento. Tai gali veikti vartotojo supratimą apie pakaitalus kaip nepripažįstamus gamintojų su prekiniais ženklais. Taip pat dalis vartotojų paracetamolį gali įsigyti pagal receptus, todėl gydytojas turi lemiamą įtaką pasirenkant prekės ženklą. Kadangi priėjimas prie pakaitalų yra ribojamas dar ir tuo, kad jie nerodomi ar dėl ribojimo juos parduoti už vaistinės ribų, lieka nedaug būdų sušvelninti tokio poveikio galimą įtaką.

Maltoje gydytojų rekomendacijos, neskatinančios ieškoti pigesnių alternatyvų daro, didelę įtaką vartotojams. Be to, išskyrus vaistines, vartotojai neturi prieigos paracetamoliui kituose prekybos taškuose.

Vokietijoje paracetamolis laikomas už prekystalio. Vartotojai negali matyti pasiūlos pasirinkimo ar kainų. Todėl vaistininkas daro pasirinkimą vartotojo vardu, išskyrus atvejus, kai vartotojas prašo žinomo prekinio ženklo vaistų.

Lietuvoje vaistų kainos vaistinėse nėra atvirai skelbiamos.

Kipre panadolis yra vienintelis prekinis ženklas, parduodamas vaistinėse. Prekybos centrai ir savitarnos parduotuvės/kioskai tapo populiariomis paracetamolio pirkimo vietomis, dėl to nieko nėra stebėtino, kad panadolis dominuoja rinkoje.

Graikijoje vienintelis prekinis ženklas, kuris gali būti parduotas vaistinėse, yra tik Depon.

Apribojimai bei įvairi vaistų importo politika taip pat gali daryti įtaką nefirminių vaistų įėjimui į rinką. Pavyzdžiui, Maltoje importuojamų vaistų registravimo kaštai dėl reikalavimų suderinti su ES reikalavimais gali atbaidyti tiekėjus nuo nefirminių produktų pristatymo.

Vartotojų supratimas apie paracetamolio su prekiniu ženklu ir jam alternatyvaus paracetamolio skirtumus yra svarbus, siekiant pasitarnauti jų pirkinio pagrįstam pasirinkimui. Kai kurie iš aukščiau aptartų faktorių yra reikšmingi formuojant vartotojų nuomones ir lūkesčius. Šalyse, kuriose paracetamolis yra ribojamas pardavimu tik vaistinėse, ir kuriose prekės nėra rodomos pirkėjui, vartotojai gali būti daugiau linkę ieškoti ar sekti vaistininko bei gydytojo rekomendacijomis. Šių profesionalų įprastos rekomendacijos, skirtos produktams su vardiniais prekiniais ženklais, gali sumažinti pasitikėjimą pigesnių alternatyvų kokybe, net jei jos yra identiškos praktiniams poreikiams ir toliau pakurstyti ‘numatytam’ pirkimui tokio pat rūšinio nereceptinio vaisto. Dar daugiau, dauguma rūšinių nereceptinių vaistų yra plačiai reklamuojami, kai tuo tarpu nerūšiniai – ne; nesant kitokių efektyvių rekomendacinių šaltinių tai turi reikšmingą įtaką vartotojų pasirinkimui dėl pirkinių.

Spausdintuvų rašalas

Buvo tiriamos rašalą išpurškiančių spausdintuvų kasečių rinkos, kadangi parengiamasis tyrimas iškėlė rūpimus klausimus dėl produktų galimo pririšimo (t.y. spausdintuvų gamintojų siekis susaistyti pirkėją naudoti tik jų kasetes). Tyrimas siekė nustatyti kitų rūšinių kasečių (ir nerūšinių produktų) prieinamumą per įvairiausius paskirstymo kanalus (specializuotos kasečių parduotuvės, prekybos centrai, internetas), o taip pat kainų skirtumus.

Rinkos dalis

Daugelyje šalių projekto dalyviai nustatė, kad neįmanoma gauti informacijos apie rašalinių spausdintuvų kasečių rinkos struktūrą. Gamintojai nerodė noro pateikti tokią informaciją ir, be to, ji nebuvo prieinama kur nors kitur, net nežiūrint energingų paieškų. Tai išryškina svarbią bendrą vartotojų organizacijų problemą stebint konkurenciją, nustatant rinkas, kurios netarnauja vartotojų interesams, ir siekiant atitinkamų veiksmų iš konkurencijos tarnybų.

Lenkijos duomenys remiasi skaičiavimais

Rašalinių spausdintuvų kasečių pardavimai nėra suvaržyti ir pradiniu tyrimu nustatyta, kad jų buvo galima įsigyti įvairiuose prekybos taškuose, įskaitant kompiuterių parduotuves, ofisų aprūpinimo parduotuves, prekybos centrus ir populiarėjančiose specializuotose kasečių parduotuvėse. Pažymėtina, kad Hewlett Packard (HP) ir Canon nuosavų kasečių alternatyvas lengvai galima rasti beveik visose šalyse.

Pakaitalai, kaip taisyklė, kaštuoja mažiau nei pačių spausdintuvų gamintojų kasetės.

Rinkos analizė visose 14-oje šalių nustatė pagrindinius kainų skirtumus. Tiek HP ir Canon kasečių alternatyvos dažniausiai buvo pigesnės perpus. Paveiksluose 5 ir 6 lyginamos spausdintuvų gamintojų ir joms alternatyvių kasečių vidutinės kainos.

Vidutiniai sutaupymai buvo tarp 10 ir 14 Eurų perkant vieną HP kasetę ir tarp 3 bei 6 Eurų perkant vieną Canon kasetę. (HP kasetės tūris yra 42 ml, kai Canon yra 8 ml.) Alternatyvių kasečių rašalo tūris daugiausia buvo toks pat, nors Lenkijoje ir Prancūzijoje tūris galėjo būti skirtingas. Darant prielaidą, kad per metus sunaudojama dvi HP kasetės ir rašalo tūrį ekvivalentiniu 5,25 Canon kasečių tipui, sutaupymai dėl alternatyvių kasečių naudojimo galėtų būti 20-28 Eurai HP kasetėms ir 31-63 Eurai Canon kasetėms per metus. Neseniai D.Britanijoje atliktoje Which? Studijoje /Rašalo kasetės, Which?, 2006, vasaris/ apskaičiuota, kad spausdinant su Canon spausdintuvu vieną fotonuotrauką ir keturis teksto puslapius per savaitę per tris metus naudojant Canon nuosavų kasečių alternatyvas sutaupymai gali siekti 121 Britų svarų (180 Eurų).

Ar kaina atspindi kokybę ?

Šioje studijoje nagrinėtose paracetamolio ir benzino rinkose konkuruojančių produktų kokybės klausimai nekėlė rūpesčio, nes praktiniame naudojame tokie produktai yra lygiaverčiai. Bet vartotojai gali turėti priežasčių rūpintis kokybės skirtumais dėl rašalinių spausdintuvų kasečių. Kai kurių vartotojų organizacijų atlikti bandymai ir apklausos pateikė kokybės skirtumus rodančius rezultatus. Which? /Rašalo kasetės, Which?, 2006, vasaris/ D.Britanijoje nustatė, kad spausdintuvų gamintojų rūšinės kasetės dirbo puikiai; daug alternatyvių kasečių veikė beveik taip pat puikiai, tik su šiek tiek prastesniais rezultatais. Altroconsumo Italijoje ir kolegos Portugalijoje, Ispanijoje bei Belgijoje apklausė 2000 vartotojų keturiose šalyse ir nustatė, kad tik 37 proc. iš apklaustųjų savo spausdintuvų gamintojų kasetėms panaudojo alternatyvias, tačiau du trečdaliai iš jų buvo patenkinti spausdinimo kokybe /Altroconsumo Leidinys 196, 2006 rugsėjis/. Siftung Warentest Vokietijoje /Bandymai, 2006 birželis/ nustatė, kad nors alternatyvios kasetės gali kainuoti iki trečdalio originalių kasečių kainos, alternatyvių kasečių darbas dažnai nėra be trūkumų.

Yra ir kitų faktorių, darančių įtaką spausdinimo kokybei, kaip spausdintuvo tipas (modelis kiekvienos rūšies viduje) ir spausdintuve naudojamo valdiklio tipas. Pavyzdžiui, jei kokia nors HP kasetė yra naudojama dviejuose skirtingų modelių HP spausdintuvuose, panašu, kad naudojamas rašalas bus skirtingas. Spausdintuvo valdiklio skirtumai gali turėti tokį pat poveikį. Šie faktoriai labai apsunkina vartotoją, priimant sprendimą apie lyginamąją pinigų vertę už daiktą.

Standartizuotos informacijos apie puslapio atspausdinimo kainą suteikimas galėtų pasitarnauti vartotojų geresniam pasirinkimui, bet tokia informacija turėtų būti idealiai pateikta kiekvienam spausdintuvo modeliui ir programinės įrangos, kurią konkretus spausdintuvas gali naudoti, visumai. Tarptautiniu mastu priimtinos įvertinimo metodikos yra prieinamos rašalui (ISO/IEC 24711:2006). Tarptautiniai Vartotojai norėtų matyti kasečių gamintojų įpareigojimus pateikti rašalo naudojimo rodiklius pagal šį dokumentą.

Standartai pateikia ‘pagal kokybę perskaičiuotus’ naudojimo kaštus, bet juose nėra įtraukta spausdinimo kokybės įvertinimas puslapio atžvilgiu. Akivaizdu, kad vis dar sunku rasti kelius vartotojams rūpimiems atsakymams apie galimą nurodytų skirtumų įtaka spausdinimo kokybei, kaip ir pačių kasečių ilgalaikio poveikio spausdintuvams aspektams. Reklama ir kita rinkodaros informacija retai yra neutrali ir objektyvi. Tai, kad reikia paskatinti vartotojų domėjimąsi apie alternatyvias kasetes nėra spausdintuvų gamintojų bei, gal būt, kai kurių mažmenininkų, interesuose. Vartotojų organizacijos skelbia periodinius bandymais paremtus vertinimus, ką taip pat daro ir dauguma komercinių žurnalų (nors pagal vėliausiai skelbtas apklausas, jų objektyvumas yra abejotinas).

Šiandien faktai teigia, kad daug vartotojų išvis nežino ar negalvoja apie pakaitalų spausdintuvų gamintojų kasetėms pirkimą. Be to, alternatyvios kasetės nėra plačiai prieinamos vartotojams. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, tyrėjai turėjo sunkumų ieškodami alternatyvių kasečių parduotuvėse, nors specializuoti ir internetiniai prekybos taškai plečiasi.

Danijos vartotojų taryba apklausė 692 vartotojus reprezentaciniuose vartotojų viešos nuomonės tyrimuose 2007 m. sausį ir nustatė, kad beveik pusė tų, kurie neperka alternatyvių kasečių, niekada apie jas nėra galvoję (Danijos vartotojų tarybos vidinis pranešimas). Kitos alternatyvių kasečių nepirkimo priežastys yra nurodytos Paveiksle 7, žemiau:

Kliūtys konkurencijai

Tyrimas nustatė visą eilę galimų kliūčių konkurencijai atbaidančių vartotojus nuo alternatyvių kasečių pirkimo. Kai kurios iš jų atrodo sąmoningu spausdintuvų gamintojų mėginimu apriboti konkurenciją savo turimoje rinkoje. Tokiais antikonkurencinių veiksmų požymiais galima nurodyti:

Į spausdintuvus ir/ar kasetes įmontuojami technologiniai įrenginiai – valdikliai (lustai), padarantys alternatyvių kasečių gamybą ar naudojimą apsunkinta bei brangia. Tai gali pažeisti 2002 metų Europos Parlamento sprendimą, draudžiantį tokių techninių kliūčių taikymą; Consumentenbond (Olandijos vartotojų organizacija, dalyvaujanti tyrime) numato iškelti šį atvejį Olandijos konkurencijos tarnyboje.

Spausdintuvų garantijų sąlygos, kuriose įtraukiama nuoroda, kad kitų gamintojų kasečių padaryta žala nebus atlyginama. Žalos rizika gali būti nereikšminga, bet garantijos straipsnis gali padaryti neįmanomu pasirinkimo bandymus ne tik garantijos laikotarpiu, bet ir ilgai po jo.

Benzinas

Benzino tyrimas buvo atliktas dėl dalies vartotojų organizacijų susirūpinimo dėl konkurencijos suvaržymų, vykstančios rinkos koncentracijos, dominuojančios padėties piktnaudžiavimų ir/ar atviro kainų fiksavimo susitarimų ar numanomo sąmokslo. Čia buvo kai kurie susirūpinimai dėl kainų ir konkurencijos greitkeliuose stygiaus ir apie tai, kaip (ir kaip greitai) žalios naftos kainų pokyčiai yra matomi degalinėse.

Iš esmės benzino rinka savo prigimtimi yra pažeidžiama slaptais susitarimais – dėl vienalyčio produkto, skaidrių kainų, kurias lengva pritaikyti, panašių kompanijų ir didelių įėjimo į rinką kliūčių.

Projekto dalyvių šalyse buvo atlikta daug konkurencijos tyrimų benzino rinkoje (pavyzdžiui, įrodant antikonkurencinį elgesį Lietuvoje, Čekijos Respublikoje, Danijoje ir Kipre). Šis projektas vykdė palyginus nesudėtingą tyrimą, siekdamas momentinės kainų skirtumų nuotraukos konkrečią dieną, atsižvelgiant į kainų skirtumus nedidelėse apylinkėse ir tarp vietovės tipo (miesto, kaimo ir pan.). Kur tai buvo įmanoma, buvo atsižvelgiama į kainas greitkelių ir pasienių vietoves.

Daugelyje šalių buvo nustatyta nežymi vietinė kainų konkurencija. Kiekvienos šalies rinkoje dominuoja nuo vienos iki penkių pagrindinių kompanijų. Yra požymių apie nereikšmingus nacionalinių kainų skirtumus, bet konkurencija pasireiškia tik vietinėse apylinkėse. Benzino pardavimas hyper ir super prekybos centruose, atrodo, turi teigiamą efektą vietinei konkurencijai – kainos dažniausiai buvo žemesnės esant betarpiškai prekybos centrų kaimynystei. Kai kuriose šalyse prekybos centrai tik dar įžengia į naftos produktų rinką, tačiau ilgalaikiu aspektu tai gali turėti panašų poveikį.

Greitkeliuose benzino kainos, dažniausiai, yra didžiausios. Tai gali būti dėl to, kad vartotojai yra ‘prirakinami’ ir neturi pasirinkimo pasukti iš greitkelio ieškant pigesnio benzino pirkimo. Galimi ir licenzija grindžiami degalinių greitkeliuose apribojimai, kurie gali pakelti įprastus – ir taip jau aukštus – įėjimo į rinką kaštus, o toliau sąmoningai riboti pardavimo taškų kiekį, dėl ko greitkeliai turi būti traktuojami kaip atskira rinka antimonopoliniu požiūriu.

Vieninga rinka?

Tyrimas nekėlė sau uždavinio nušviesti ES benzino rinkas. Nacionaliniai kainų skirtumai labiausiai sąlygojami skirtumų mokesčiuose, todėl kompleksiniai mažmeninės kainos skaičiavimai reikalauja gilios analizės.

Vartotojas dėl benzino prigimties negali jo įsigyti per atstumą ir negali lengvai transportuoti dideliais kiekiais. Dėl to, panašu, kad mažmeninė pasienio prekyba bus ribojama nedidelėmis vietovėmis, esančiomis prie pat nacionalinių sienų. Tyrimas pateikė įrodymus dėl šiokios tokios pasienio prekybos, kur vietinės kainos tai patvirtino.

Susirūpinimas dėl pasienio prekybos rinkų iškilo Prancūzijoje (kur aukšti mokesčiai ir tuo pačiu aukštos mažmeninės kainos skatina pirkimą užsienyje) ir Lietuvoje, kurioje, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, aukštos kainos tapo pasekme piktnaudžiavimo dominuojančia rinkos padėtimi – dėl to naftos kompanijai Konkurencijos tarybos buvo skirta bauda.

Vidutinės benzino kainos (Eurai/10 už litrą, be švino 95 oktaninio skaičiaus)

8 pav.

Konkurencijos naftos sektoriuje skatinimas

Rinkos struktūros poveikio konkurencijai pripažinimas šiame sektoriuje pastūmėjo Olandijos vyriausybę įvesti naujas taisykles, reikalaujančias, kad kas 15 metų visos benzino degalinės būtų perparduodamos aukcionuose. Dėl to didelės naftos kompanijos bus priverstos atsisakyti pusės jų valdomų degalinių. Šios reformos liudija mėginimus įveikti konkurencijos problemas, kylančias iš rinkos koncentracijos ir tiekėjų bei mažmenininkų vertikalios integracijos. Consumentenbond tyrimas siūlo, kad vyktų tam tikras Olandijos rinkos atvėrimas, įtraukiant sėkmingus rinkos ateivius, tačiau didžiosios naftos kompanijos vis dar dominuoja. Kitas galimas kelias konkurencijos paskatinimui yra nacionalinio priežiūros rėžimo peržiūrėjimas ir, jei tai būtina, atpalaiduoti licencijų (leidimų) išdavimą siekiant palengvinti naujų žaidėjų įėjimą į rinką.

Nacionaliniai benzino kainų tyrimo rezultatai parodo nacionalinių rinkos struktūrų įvairovę.

Kipras: Labai maža rinka - tik keturios benzino kompanijos. Kainų skirtumų beveik nėra. Tos pačios dienos tyrimas rado vienodas kainas šešiose miesto, priemiesčių ir kaimo vietovėse. Benzino kompanijos, kaip matyti, veikia kartu, nedelsiant keldamos kainas, kai pasaulinės naftos kainos kyla, ir vėluodamos jas sumažinti, kai pasaulinės naftos kainos nukrinta. Kipro vartotojų asociacija pateikė užklausimą Konkurencijos apsaugos komisijai dėl slaptų susitarimų, kurių tyrimas šiuo metu dar vyksta.

Čekijos Respublika: Rinkoje dominuoja didelės kompanijos, daugelis iš kurių nėra vietinės, siekdamos įsigyti geografiškai geriausiai išsidėstytas degalines. Prekybos centrai neseniai įėjo į rinką ir sėkmingai konkuruoja. Pagrindiniai kainų skirtumai buvo tarp greitkelių (brangiausias) ir vietovių su prekybos centrais (pigiausias) degalinių.

Danija: Turi mažai šaliai santykinai didelį benzino degalinių skaičių. Todėl daugelis vartotojų gyvena 5 km atstumu viena nuo kitos išsidėstytų degalinių ir nėra linkę dėl benzino toli keliauti. Tyrimas parodė, kad benzino kainos kinta nežymiai; tačiau dvi didžiausios kompanijos sumažino savo kainas degalinėse, esančiose netoli kitų, pigesnių tinklų. Tai įrodo, kad konkurencija egzistuoja, bet vietiniu lygmeniu. Rinka yra apibūdinama ‘perkainavimo” praktika pagal rekomenduojamą kainų sąrašą kartą ar du per savaitę, tuo dalinai neutralizuojant konkurenciją. Tuomet konkurencija prasideda ir yra nuožmi kol kainos yra perstatomos vėl. Ši praktika buvo ištirta Danijos konkurencijos tarnybos.

Prancūzija: Hyper- ir super- prekybos centrai yra labai svarbūs, turintys 55 proc. rinkos dalį (2004 ir 2005 metais). Rinkoje vyksta arši konkurencija tarp naftos kompanijų ir prekybos centrų degalinių. 2006 metų pabaigoje Ekonomikos ministerija atidarė tinklalapį, kuris leidžia vartotojams palyginti kainas visose Prancūzijos benzino degalinėse. Vieninteliu spręstinu klausimu konkurencijos požiūriu yra greitkelių degalinių tinklas. Visumoje benzino kainos buvo žemiausios ten, kur veikė prekybos centrai. Bet jos buvo didžiausios greitkeliuose, kur prekybos centrai turi nedidelę įtaką, ir Paryžiuje, kur prekybos centrai iš viso nėra leidžiami.

Vokietija: Rinkoje dominuoja dideli tinklai; didžiausi trys užima net virš 50 proc. rinkos. Tyrimas parodė, kad kainos yra skirtingos tarp kaimo vietovių regionų.

Graikija: Pastaruosius keletą metų pastebimi įvairūs oficialūs benzino rinkos tyrimai, iš kurių vėliausias (vykdomas Graikijos konkurencijos komisijos) tebevyksta. Trys didelės naftos kompanijos dominuoja rinkoje. Tyrimas aptiko kainų skirtumus iš dalies kaimo vietovėse ir pasienio salose.

Italija: Viena didelė grupė (ENI) dominuoja rinkoje, kuri pasižymi vertikalia integracija. Nepriklausomi mažmenininkai yra labai ribojami. Italijos antimonopolinė tarnyba neseniai (2007 m. sausis) pareikalavo pašalinti kliūtis konkurencijai. Tai turėtų atverti rinką prekybos centrams ir kitiems žaidėjams. Antimonopolinė tarnyba taip pat tiria devynias naftos kompanijas, įtariamas galimais antikonkurenciniais kainodaros susitarimais.

Lietuva: Kainos yra elastingos ir greitai reaguoja į pasaulines naftos kainas. Visi pagrindiniai benzino tinklai turi internetines svetaines, kuriose kasdien skelbia benzino kainas. Skiriantysis Lietuvos rinkos bruožas yra benzino degalinių šalia prekybos centrų trūkumas; tik viena tokia yra numatoma įrengti.

Malta: Benzino kainos yra nustatomos Maltos vyriausybės paskirto komiteto. Šis komitetas parengė skaičiavimų priklausomybę, susiejančią benzino kainą su naftos kaina; benzino kaina yra paskelbiama kiekvieno mėnesio pradžioje. Pagal Maltos ir ES Stojimo Sutartį kuro importas vidiniam vartojimui turėjo būti pilnai liberalizuotas nuo 2006 m. sausio. Po ES perspėjimų šios sąlygos įvykdymas buvo pažadėtas nuo 2007 m. antro pusmečio.

Olandija: Penkios didelės naftos kompanijos dominuoja rinkoje. Jų nuosavybėje yra visos degalinės, ypač greitkeliuose, kur padaroma 25 proc. benzino pardavimų. Tyrimas parodė, kad greitkelių kainos yra apie 5 proc. aukštesnės, nei kitose vietose (1,33 Euro už litrą lyginant su 1,27-1,29 Euro už litrą). Greitkeliuose kainų skirtumai degalinėse buvo labai maži.

Lenkija: Benzino kainos yra aukštos lyginant su atlyginimais. Netoli Baltarusijos daug žmonių kerta sieną benzino pirkimui. Kompanija PKN Orlen dominuoja rinkoje. Prekybos centrai turi tendenciją siūlyti žemiausias kainas. Kai kuriose vietovėse kainos skiriasi iki 7 proc.

Portugalija: Čia vyksta konkurencija tarp vertikaliai integruotos naftos kompanijos nuosavybėje esančių, nepriklausomų ir prekybos centrų degalinių. Aukščiausios kainos buvo rastos greitkeliuose, žemiausios – degalinėse šalia komercinių vietovių, tokių kaip prekybos centrai. Prekybos centrų buvimas, atrodo, didina vietinę kainų konkurenciją. Susirūpinimą kelia tiekimo koncentracija (virš 90 proc. kuro ateina iš GALP). Reaguodami į aukštas kainas vartotojai stengiasi benziną (95) pakeisti į žemesnio oktaninio skaičiaus.

Ispanija: Trys didelės kompanijos dominuoja ir jų rinkos dalys mažai kito per pastaruosius keletą metų. Joms buvo skiriamos įvairios baudos už mokėjimų fiksuotomis kainomis taikymą. Europos Teisingumo teismo 2006 m. gruodžio sprendimas leisti prekybos centrams atidaryti benzino degalines gali turėti įtakos rinkai. Tyrimas rado keletą kainų skirtumų.

Slovėnija: Tiekime dominuoja valstybinė kompanija Petrol, užimanti 68 proc. mažmeninės prekybos rinkos dalį. Ji yra savininkė daugumos degalinių ir turi visas degalines geografiškai geriausiose vietose. Tik vienas prekybos centrų tinklas yra nusprendęs pardavinėti benziną. Mažmenininkai retai nukrypsta nuo rekomenduojamų mažmeninių kainų. Kainos yra sąlygojamos vyriausybinės ‘modelinės formulės’, įtraukiančios standartinę mažmenininkų maržą; tik keletas mažmenininkų rinkosi kitokį skaičiavimo būdą.

1 Kainos buvo parinktos 20 tablečių dydžio paracetamolio pakuotėms. Šalyse, kuriose toks pakuotės dydis nebuvo prieinamas, nurodančios kainos šioje ataskaitoje buvo perskaičiuojamos dėl šalių tarpusavio palyginimo.