2014-05-21 trečiadienis 15:25:50

Atsakė Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos teisininkas praktikantas Marius Česiulis.
Jeigu pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų, tokiu atveju tai ne vartotojų teisės objektas. Vartojimo sutarties samprata įtvirtinta CK 6.350 str. 1d.
Teisiniai ginčai tarp dviejų ūkio subjektų sprendžiami civilinio proceso tvarka kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą. Tokių ginčų sprendimo pagrindas – tarp ūkio subjektų sudaryta sutartis, kurioje turi būti numatyti atvejai kaip turi elgtis šalys vienokiu ar kitokiu atveju. Bet kokiu atveju sprendžiant ginčus teismine tvarka, galioja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. CK 6.4 str. yra teigiama, jog tiek skolininkas tiek kreditorius privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai vykdydami prievolę.
„Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais.“(CK 6.38 str. 1d.) Skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės. Prievolė laikoma įvykdyta tik tokiu atveju jeigu kreditorius sutinka priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu. (CK 6.39 str.)

Jeigu sutartis buvo sudaryta (pirkimo - pardavimo kvitas yra šio fakto įrodymas) tiesiogiai tarp kliento ir Bemsistos tuomet tai būtų vartojimo sutarties požymis, tokiu atveju pirkėjas turėtų pareikšti savo reikalavimus pardavėjui ir negavus tenkinančio atsakymo, gali kreiptis dėl ginčų nagrinėjimo neteismine tvarka į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją.

Atsakė Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos teisininkas praktikantas Marius Česiulis.