LNVF / Naujienos / 2005-08-17 DRAUDIMO PRIEŽIŪROS KOMISIJOS „BANKROTAS“

2005-08-17 DRAUDIMO PRIEŽIŪROS KOMISIJOS „BANKROTAS“

Europos Sąjungos 4-osios Direktyvos nustatyta tvarka bei remiantis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės įstatymu, Lietuvoje veikia draudikus jungianti institucija, pavadinta Biuru , kurio pareiga, bankrutavus Biuro nariui, perimti žalos išmokų tretiesiems asmenims prievolę. Įstatymo 17 straipsnis teigia, kad Biuras moka išmoką dėl LR įvykusių eismo įvykių nukentėjusiam trečiajam asmeniui tais atvejais, jei kaltininkas, kurio tapatybė nustatyta, žalos padarymo momentu yra apsidraudęs TP valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau atsakingam draudikui iškelta bankroto byla. Taigi, toliau galima būtų ir nesigilinti, bet pažiūrėkime į kitus įstatymo niuansus.

7 straipsnis. Draudimo sutarties nutraukimas ir pasibaigimas:

Sutarties nutrūkimas dėl bankroto nėra įrašytas į nutrūkstančių ar nutraukiamų sutarčių sąrašą.

6 straipsnis. Draudimo sutarties sudarymas:

Valdytojas neturi teisės sudaryti tos pačios TP atžvilgiu kelių TP valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių, galiojančių vienu metu. Jeigu yra sudarytos kelios draudimo sutartys, įsigaliojus naujai sudarytai draudimo sutarčiai, prieš tai tos pačios TP atžvilgiu sudaryta sutartis pasibaigia. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu draudikas negali sudaryti tokią pat draudimo apsaugą suteikiančią draudimo sutartį tam pačiam ar dalinai sutampančiam laikotarpiui.

Kuo tai gresia vairuotojui šioje situacijoje?

Kas paklus Draudimo priežiūros tarnybos raginimams sudaryti sutartis kitose draudimo bendrovėse, tiems ankstesniosios nustos galiojusios, Biurui nebereikės jų perimti, padengti trečiųjų asmenų patirtą žalą. Bendrovės, sudariusios naujas sutartis su 100 tūkstančių vairuotojų, bus pažeidusios įstatymą. Žalų, aišku savaime, nemokės, nes dviejų sutarčių sudaryti negalima – įstatymas neleidžia.

Mūsų nuomone “ Ingo Baltic” bendrovės bankrotas yra tyčinis - susitarus didžiausioms privalomojo draudimo įmonėms. Draudimo priežiūros komisijos vaidmuo „prižiūrint“ rinką čia buvo ne paskutinis.

Tikslas aiškus: padidinti draudimosi įmokas šios paslaugos vartotojams. Tai tipinė poveikio rinkai priemonė; panašios draudimo rinką monopolizavusių draudikų “akcijos” buvo surengtos ir kitose šalyse: surinkti klijentų pinigai išplaunami, firma ”bankrutuoja”, po to įrodinėjama neva įmokos per mažos.

Pastarųjų metų skaičiai rodo, kad privalomasis draudimas Lietuvoje itin pelningas.

2004 metais Lietuvoje surinkta 240 milijono, išmokėta 80 milijono litų. Gi “Ingo Baltic” (tuomet Baltik Garant) 2002-2003 metais surinkusi 3,11 milijono teišmokejo 11,91 %. Tuo tarpu, visoje Lietuvoje per du metus surinkta virš 425,6 milijonų, o išmokėta tik 22,3%. Lietuvos rinka užsienietiškoms draudimo bendrovėms buvo atiduota už dyką.

Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, svarstant įstatymo projektą, buvo pateikusi Seimo komitetams aibę pasiūlymų, ginančių šios paslaugos vartotojus, t.y.: apsidrausti biznio riziką, įvertinti Lietuvos rinką pelningumo požiūriu, atsisveikinti tai bendrovei, kurios nebetenkina įkainiai ir išeiti į tas šalis, kur įmokos yra didesnės ir pan., tačiau į juos nebuvo atsižvelgta.

Vartotojų federacija mano, jog Vyriausybė privertusi vairuotojus pirkti paslaugas iš draudimo bendrovių, turi padaryti viską, kad būtų apgintos draudimo paslaugų vartotojų teisės

Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė

Pirm Antr Treč Ketv Penk Sat Sekm
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31