| Pirm | Antr | Treč | Ketv | Penk | Sat | Sekm |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | |||||
| 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |
| 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 |
| 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 |
| 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
| 31 |
2006 04 25 EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO PIRMININKĖS ANEE-MARIE SIGMUND VIZITAS LIETUVOJE
EESRK pirmininkės Anee-Marie Sigmund vizitas Lietuvoje pirmasis Baltijos šalyse. Tai reikšmingas įvykis mūsų valstybės gyvenime. Vizito tikslas – supažindinti šalies vadovus ir visuomenę su viena svarbiausių komiteto veiklos sričių – pilietinės visuomenės įtraukimo į valstybės gyvenimą svarba. Komiteto pirmininkės vizito į Vilnių proga surengtame forume „Pilietinės visuomenės vaidmuo modernios Europos kūrime“ pranešimus skaitė LR Seimo pirmininko pavaduotojas Vydas Gedvilas, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, europarlamentaras Eugenijus Gentvilas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinio direktoriaus pavaduotojas Gintaras Morkis, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė ir kt.
Kaip savo pranešime „EESRK: socialinio ir pilietinio dialogo garantas“ pažymėjo A.M.Sigmund, išsiplėtusi Europa yra lemtingoje kryžkelėje: turi būti priimti sprendimai, kurie nulems Europos Sąjungos ateitį ir kasdienį jos piliečių gyvenimą. Pilietinės visuomenės vaidmuo kuriant ateities Europą yra milžiniškas. Šiame bare itin svarbu, kad naujosiose Europos Sąjungos valstybėse - narėse kuo sparčiau pilietinė visuomenė įsijungtų į valstybės gyvenimo klausimų sprendimą. Kaip sakė p.A.M.Sigmund, būtinas kuo spartesnis perėjimas nuo dabar vyraujančios atstovaujamosios demokratijos prie dalyvaujamosios demokratijos sistemos. Nes atstovaujamoji demokratija negali atsovauti visų piliečių interesų. Piliečiai privalo dalyvauti ir politinių klausimų sprendimuose. Todėl aktualus klausimas, kad piliečių interesus kuo plačiau atstovautų nevyriausybinės organizacijos. Kai kas bando teigti, kad pilietinės organizacijos – lobistinės organizacijos. Tai klaidingas suvokimas ir viena iš priežasčių, kodėl pilietinės visuomenės naujosiose ES narėse yra silpnai organizuotos, o dažnai ir dėl savo silpnumo partijos ne visuomet pageidauja bei skatina pilietinės visuomenės kūrimąsi.
Komiteto pirmininkė pabrėžė, kad EESRK veikla išsiplėtusioje Europoje įgyja vis svarbesnį vaidmenį. 317 narių iš 25 valstybių pateikiama informacija akivaizdžiai atspindi situaciją visoje Europoje. Vyraujanti demokratinė aplinka, sprendimų priėmimas išdiskutuojant klausimus, dalyvių nuomonių suderinimas gali pasitarnauti spartesniam Lisabonos strategijos uždavinių įgyvendinimui. Todėl labai svarbu, sakė p.A.M.Sigmund, kuo sparčiau per atstovaujamąsias institucijas ir organizacijas įtraukti pilietinę visuomenę. Komitetas atlieka ne tik tiriamąjį nuomonių įvertinimą, bet ir rengia formalius bei neformalius susitikimus su pilietinėmis visuomenėmis organizacijomis, profesinėmis sąjungomis, darbdavių asociacijomis.
Kaip vienas aktualiausių Komiteto veiklos sričių yra bendravimas su kitų, ne ES valstybių, piliečiais. Kaip pavyzdys gali būti naujos kaimynystės grupė su Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos visuomeninėmis organizacijomis.
Forume pažymėta, kad iki šiol Lietuvoje politikai ir valdžios atstovai vengė dialogo ir kontaktų su socialiniais ir ekonominiais partneriais. Tai gana ryškiai pastebima žemesnėse grandyse – savivaldybių ir apskričių lygmenyje. Stebime paradoksalią situaciją: Lietuvos socialiniai – ekonominiai partneriai veikia aukščiausiame lygyje – ES institucijose, neturėdami normalaus kontakto vietiniame, nacionaliniame lygyje. Nėra socialinės-ekonominės partnerystės vertikaliame lygyje per visas valdžios struktūras. Yra tik tokios partnerystės pavieniai fragmentai. Tai pasisakymuose pabrėžė LPK atstovas G.Morkis ir europarlamentaras E.Gentvilas. Europarlamentaras pastebėjo, kad nesikuria bendruomenės, o susikūrusios yra labai silpnos, konfrontuoja su vietine valdžia, kuri pastarąsias dažnai suvokia kaip nepageidaujamas konkurentes. Tai ypač ryškiai stebima seniūnijose.
Europos Ekonominių ir Socialinių reikalų komiteto narės, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentės Alvitos Armanavičienės pranešime „Dalyvavimo principo pripažinimas ir įgyvendinimas nacionaliniame lygmenyje: pilietinės visuomenės požiūris” apibendrinta pastarųjų metų vartotojų organizacijų veikla ginant vartotojų interesus. Pranešėja pabrėžė, kad dažnai Seimo ir Vyriausybės sudarytos teisės aktų projektus rengiančios darbo grupės pilietines organizacijas ignoruoja: neinformuoja apie rengiamus posėdžius, priimtus sprendimus. Tokia nenormali situacija yra todėl, kad nei Seimo, nei Vyriausybės reglamente nenumatytas tokių darbo grupių viešo veikimo principas. Net neslapta Vyriausybės teikiamų teisės aktų projektų, posėdžių medžiaga pilietinėms organizacijoms sunkiai pasiekiama. Nors ir skelbiama internete, ši medžiaga pateikiama pavėluotai, todėl organizacijos neturi galimybės pateikti savąją nuomonę ir pastabas. Savivaldybių insitucijų priimami dokumentai dažniausiai net neskelbiami jų internetiniuose puslapiuose. Viena esminių šio reiškinio priežasčių – savivaldybės neskuba tvirtinti gyventojų atstovų išrinkimo tvarkos, nors Savivaldos įstatyme aiškiai ir nedviprasmiai sakoma, jog gyventojai per išrinktus atstovus dalyvauja sprendžiant savo viešuosius klausimus.
Pranešėja pažymėjo, kad ignoruojamos prie valstybinių institucijų sukurtos patariamosios specialistų ir pilietinių organizacijų tarybos. Pavyzdžiui, prie Ūkio ministerijos veikianti Šilumos taryba, nepaisant didelių šilumos ūkio problemų, 2005 metais sušaukta tik vieną kartą. Nors pagal reglamentą privalėjo susirinkti mažiausiai keturis kartus. Prie Teisingumo ministerijos veikianti Nacionalinė vartotojų teisių taryba ignoruoja veikiančias nevyriausybines vartotojų teisių gynimo organizacijas, todėl ne tik auga susipriešinimas. Pasekmės yra kur kas blogesnės – stabdomas pilietinės visuomenės kūrimasis, ignoruojami ES nutarimai dėl organizuotos pilietinės visuomenės partnerystės. Todėl galima sutikti su nuomone, kad tokia pozicija nedidina pasitikėjimo politinėmis partijomis ir Vyriausybe. Trišalėje taryboje sprendžiami gyvybiškai svarbūs valstybinės reikšmės klausimai, tačiau šioje institucijoje iki šiol nenumatytas pilietinių organizacijų atstovavimas.
A.Armanavičienė pakvietė Lietuvos vyriausybę sekti ES pavyzdžiu, kur įkurtas Ekonominių ir socialinių reikalų komitetas sudarė visas sąlygas, kad pilietinės organizacijos ne tik iš senųjų, bet ir naujųjų šalių lygiomis teisėmis dalyvautų priimant sprendimus bei perimti patirtį iš savo kolegų. ES taip pat skatina, jog naujosiose šalyse atsirastų Ekonominės-Socialinės tarybos. Netgi Bulgarija, besiruošianti stoti į ES, jau yra įkūrusi tokią instituciją, – pabrėžė pranešėja. – Todėl su apgailestavimu galiu pastebėti, kad Lietuvoje ryškėja tendencija, kai nemaža dalis Lietuvos politikų, valdininkų ir netgi žiniasklaidos atstovų nėra suinteresuoti savarankiškos, pilietinės visuomenės atsiradimu. Nes jiems dažnai yra priimtinesnė pinigų ir viešųjų ryšių pagalba manipuluojama pasyvi minia.
EESRK pirmininkę bei komiteto narius priėmė Vyriausybės vadovas A.Brazauskas. Pirmininkė pažymėjo, jog anksčiau nevyriausybinės organizacijos kūrėsi, kad kovotų prieš valdžią,o dabar tam, kad padėtų valdžiai siekti bendrų visuomenės gerovės tikslų. Taip pat ji pažymėjo, jog Lietuvos vyriausybė padarė gerą pasirinkimą paskirdama dabartinius komiteto narius ir rekomendavo šiems nariams, kaip įgijusiems darbo patirties, pasiūlyti pratęsti veiklą komitete.
Premjeras A.Brazauskas kėlė klausimą, kaip aktyvinti pilietinę visuomenę, ar gali įvairūs institutai, turintys keleta darbuotojų, atstovauti piliečius. Ponia Anee-Marie Sigmund sakė, kad Austrijoje ir kitose šalyse didelės bei stiprios nevyriausybinės organizacijos savo veiklą pradėjo turėdamos tik keleta ekspertų, bet tam, kad pilietinės institucijos stiprėtų būtina valstybės parama. Ji prašė premjero, kad Lietuva irgi perimtų ES patirtį bei į socialinį dialogą įtrauktų ne tik darbdavius ir darbuotojus, bet ir pilietines organizacijas – vartotojų, moterų, ūkininkų, pensininkų ir panašias organizacijas.
Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė
Komentarai
Norėdami komentuoti, turite prisijungti su savo vardu arba užsiregistruoti .
Archyvas
- 2022
- 2021
- 2020
- 2019
- 2018
- 2017
- 2016
- 2015
- 2014
- 2013
- 2012
- 2011
- 2010
- 2009
- 2008
- 2007
- 2006
- 2005
- 1970