LNVF / Naujienos / 2008 01 23 Atomazgos dar nematyti

2008 01 23 Atomazgos dar nematyti

Iki Kalėdų švenčių buvo likę dar kelios dienos. Pasidavę įkyriems reklamos kvietimams, minios pirkėjų siaubė parduotuves, šluote šluodamos užsigulėjusias prekes. Žmonės tikėjosi, jog vienas kitas jiems įpirštas žaislas, nereikalingas daiktas, praskaidrins monotonišką kasdienybę. Visus suintrigavo Vyriausybės nutarimas pirmąją Kalėdų švenčių ir Naujųjų Metų dieną uždaryti parduotuves, visų pirma, didžiuosius prekybos centrus – tuos monstrus, kurie iki begalybės ištobulino savo meną įpiršti pirkėjui visiškai jam nereikalingą daiktą. „Jūs gaunate tris peilius už dviejų peilių kainą!“ – skelbė įgrisę šūkiai prekybos centrų salėse. Ir žmonės pirko, pirko, pirko, manydami, jog bus už dyką gavę vieną peilį (ar kokį kitą daiktą), nors jiems tie peiliai nei reikalingi, nei būtini, nes juk nėra Lietuvoje nė vienos virtuvės, kurioje nerastum peilio, šakutės ar bet kokio nors kito pilvapenystės amato padargo...

Tačiau daugiausia aistrų sukėlė naujas nepatogumas, – per šv. Kalėdas ir pirmąją Naujųjų Metų dieną nebebus galima nueiti į parduotuvę ir parsigabenti svaigalų. Ką reikės padėti ant stalo, jeigu ateis svečių – kaimynas, senas draugas ar netikėtai iš kito miesto užgriuvęs giminaitis, kuo reikės pataisyti šventinės girtuoklystės nualintą sveikatą, jeigu visi buteliai bus sąžiningai ištuštinti ir iščiulpti dar švenčių naktį, ir sveikatai pataisyti nebebus likę nė lašelio?

Tad ir keliavo minios moderniųjų piligrimų – pėsti ir važiuoti – į naująsias šventyklas, į parduotuves ir prekybos centrus. Ir nešėsi, ir vežėsi brendį, konjaką, šampaną, degtinę, papuoštus rusiškais, angliškais, lietuviškais (nacionaliniais) simboliais. Nešėsi kas glėbiais, kas krepšiais, kas dėžėmis. Prekybos centrų savininkai, iš pradžių pamurmėję, kad kelios nedarbo dienos jiems taps katatsrofa, labai greitai sumojo, jog Vyriausybės projektą perkėlę į reklamą, savo pelnus padidins kur kas efektyviau negu spausdami prakaitą ir kraują iš kasininkių ir pardavėjų. Pareiškę, jog jie taip pat žmonės ir nori, kad jų kasininkės ir pardavėjos šventes švęstų namuose, o ne plušėtų parduotuvėse kaip nuvaryti arkliai, švenčių išvakarėse jie iš savo darbuotojų išsunkė paskutinį sveikatos lašą.

Per visus televizijos ir radijo kanalus, visų laikraščių puslapiuose buvo peršama vienintelė tema: pirk, pirk, pirk! Jėzaus gimimas, Švenčiausios Mergelės Marijos šventė, Trys Karaliai, –buvo uždraustos. Joms masinėje žiniasklaidoje vietos nebuvo.

Atšventėme Kalėdų šventes, ir atsitiko kažkas nepaprasta, – televizijos kanalai TV3 ir LNK paskelbė, neva Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas ir Ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė uždraudė transliuoti krepšinio rungtynes per tiesiogines televizijos laidas. Tokio draudimo priežastis, atseit, esanti ta, jog dar birželio mėnesį Seimas priėmė Alkoholio reklamos įstatymą, kuriuo uždrausta bet kokia alkoholio reklama – reklaminiai klipai reklaminiuose intarpuose, alkoholio fabrikantų emblemos krepšinio reklaminiuose stenduose, prekių ženklai ant sportinės aprangos detalių, kas daro iš principo neįmanomu sporto rėmimą iš alkoholio fabrikantų pelnų.

Na, ir prasidėjo! Nacionalinis transliuotojas žaibiškai surengė dvi laidas „TV forume“ ir „Spaudos klube“, kuriose autoritetingi ir aukštus postus Lietuvos valstybinės valdžios institucijose užimantys valdininkai bei politikai su aplombu dėstė, kokią tragišką klaidą bus padaręs Lietuvos Respublikos Seimas, atėmęs iš Lietuvos krepšinio mėgėjų vienintelę taip karštai mylimą televizijos laidą – krepšinio varžybų transliaciją. Ministras pirmininkas G. Kirkilas taip pat nepraleido progos dar kartą pademonstruoti Lietuvos rinkėjams savo karštos meilės alkoholiui, jo gamintojams ir reklamuotojams, pareiškęs, neva reklama nedaro jokio poveikio alkoholizmo plitimui, nes nedidėjąs jo pardavimo kiekis. Žinant, jog statistikos duomenys nedviprasmiškai teigia, kad stipriųjų gėrimų pardavimo apimtys auga, jog silpnųjų ir jaunimui skirtų sidrų ir „miksų“ parduodama dešimtimis procentų (!) daugiau, tenka spėti, jog ministro pirmininko nuovoka bus smarkiai nusilpusi.

Visą Lietuvą nustebino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovas F. Petrauskas, kelerius metus jis į savo pareigą žiūrėjęs pro pirštus ir nusprendęs pradėti bausti transliuotojus už alkoholio reklamą kaip tik dabar. Tinkamu laiku žibalo į ugnį papylęs aukštas valdininkas nedviprasmiškai įsijungė į šantažo skandalą alkoholio reklamos šalininkų pusėje. Morta Vidūnaitė (www.DELFI.lt) straipsnyje „Kas Lietuvoje leidžia įstatymus: Seimas ar F.Petrauskas?“ rašė:

Vis dėlto, sunkiausiai suvokiama yra Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) vadovo Felikso Petrausko pozicija. Jo vadovaujama institucija nusprendė stebėtinai skrupulingai bausti televizijas, net jei šios parodys kino filmą su paslėpta alkoholio reklama. Praktiškai VVTAT savo nuožiūra ėmėsi aiškinti, kaip ji turėtų vykdyti įstatymą, ir taip prisiėmė įstatymų leidžiamosios institucijos – parlamento – funkcijas.“

Sausio 11 d., ketvirtadienį, Seimo Sveikatos reikalų komitete ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitete buvo svarstoma Liberalų sąjūdžio frakcijos narių E. Masiulio ir G. Steponavičiaus pataisa vos prieš septynis mėnesius priimtam Alkoholio reklamos įstatymui. Pataisos autoriai siūlė draudžiamo laiko metu (nuo 6 iki 23 val) atnaujinti natūralios fermentacijos silpnųjų iki 15 proc. alkoholinių gėrimų (alaus ir vyno) reklamą. Jų nuomone, silpni gėrimai, kitaip negu stiprieji, patys savaime nėra žalingi.

Vargu ar kas nors bus priėmę už gryną pinigą pataisos autorių tariamą susirūpinimą sunkia nelaime, kuri ištiks Lietuvos krepšinį, aludariams nustojus remti „Žalgirį“. Nelabai nuoširdžiai atrodė ir penkiasdešimties Seimo narių parašai, surinkti tai pataisai paremti. Ne ką daugiau tiesos buvo ir aludarių pareiškimuose, jog uždraudus rodyti alaus gėrimo propagandą krepšinio varžybų transliacijos metu, jie nebegalės paremti krepšinio apskritai, nors kodėl negalės, jie taip ir nepasakė.

Galiausiai visas sukeltas triukšmas tapo įvardintas savu vardu – spaudimas ir šantažas, nukreipti prieš Lietuvos įstatymų leidžiamąją valdžią. Be to, kai išaiškėjo, jog p. Felikso Petrausko pareiškimai yra sudėtinė to spaudimo ir šantažo dalis, tapo aišku, jog p. Petrauskui geriausia būtų atsistatydinti, kol jo poelgio neįvertino Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, ir kol jis dar nėra gėdingai išvytas. Jo sprendimas kol kas neaiškus.

Seimo Sveikatos reikalų komitete susidomėjimas svarstomu klausimu buvo didžiulis. Posėdį pradėjęs Antanas Matulas glaustai pristatė problemos esmę, pažymėjęs, jog ji įgavo precedento neturintį mastą, kai jam ir jo kolegei Birutei Vėsaitei Kalėdų švenčių išvakarėse mobiliaisiais tarnybiniais telefonais pradėjo skambinti paaugliai, jiems grąsino, koliojo ir keikė necenzūriniais žodžiais. Komiteto pirmininkas pareiškė, norįs iš pradžių išklausyti visus atvykusius svečius, o po to priimti komiteto narių sprendimą. Komitetas gavo labai daug nevyriausybinių organizacijų protestų prieš alkoholio reklamos atnaujinimą draudžiamu laiku.

Atvykusių svečių – vyriausybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų (taip pat ir sporto) atstovų prisirinko virš 40 žmonių. Jų tarpe buvo ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos atstovas, pranešęs, jog sausio 7 d. vyskupams paskelbus spaudai savo ganytojišką laišką, kuriuo pareiškė, jog Lietuvos Katalikų Bažnyčios pozicija alkoholio reklamos klausimu yra neigiama, iš žurnalistų nebuvo sulaukta nė vieno klausimo. Į svarstymą komitete atvyko aludarių atstovai, tačiau nė vienos televizijos kompanijos nei vadovų, nei atstovų nesimatė. Nebuvo nė visuomeninio transliuotojo – Lietuvos radijo ir televizijos atstovo, taip pat neatvyko nė Lietuvos Lietuvos nacionalinės radijo ir televizijos tarybos atstovas.

Buvo galima tikėtis, jog nuomonių kova įsiplieks nejuokais, tačiau nieko panašaus neįvyko, rungėsi ne nuomonės, o verslo ryklių interesas prieš viešąjį. Draudžiamu laiku atnaujinti alkoholio reklamą pageidavo tik aludarių atstovai ir Lietuvos televizijos asociacijos prezidentu prisistatęs Paulius Kovas, – jis nepatikslino, kuriuos transliuotojus atstovauja.

Už aludarių pageidavimus mūru stojo Ūkio ministerijos sekretorė Alinos Mačiulytė, anot kurios, Lietuvoje galioja visi draudimai, taikomi vienoje ar kitoje ES šalyje. „Absoliutus draudimas transliuoti reklamą dienos metu yra nepriimtinas, – sakė ji. Ministerijos sekretorė nepasidrovėjo kartoti reklamos davėjų ir transliuotojų skleidžiamų mitų: „Draudimais nieko nepasieksi!“, „Tarp alkoholio reklamos ir jo sunaudojimo tarpusavio priklausomybės nematyti“ ir pan.

Tačiau visus alkoholio propaguotojus nurungė p. Kovas. Jis atsiprašė B. Vėsaitės ir pareiškė, jog televizijoje sukelta šantažo ir šmeižto kampanija tėra... „desperatiškas vaiko šauksmas, apeliacija į tėvų mylinčią širdį“. „Jeigu mes nebūtume taip desperatiškai (!) sureagavę, tai niekas nė nebūtų atkreipęs dėmesio.“ – sakė p. Kovas. Tuo pačiu jis griežtai įspėjo Seimo komiteto narius, sakydamas, jog jeigu Alkoholio įstatymo pataisos nebūtų priimtos, komercinės televizijos užregistruos savo verslą tose šalyse, kur nėra tokių griežtų alkoholio reklamos suvaržymų, ir iš ten per palydovus bruks į Lietuvą tiek reklamos, kiek tik patiks. „Arba tai padarys Rusijos televizija“, – įspėjo p. Kovas, nepasidrovėjęs dar kartą akiplėšiškai šantažuoti Seimo narių – šį kartą, atvykęs į Seimą asmeniškai. Liūdna buvo stebėti, jog deramo atkirčio jis taip ir negavo.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje, įvykusiame tą pačią dieną, kuriam pirmininkavo komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas, viskas pasikartojo, lyg iš natų. Visi – ir A. Mačiulytė, ir p. Kovas, ir aludariai, vieningu frontu stojo už silpnų gėrimų reklamos atnaujinimą ir lyg niekur nieko šantažavo Seimą, grąsindami, neva sportui Lietuvoje atėjęs galas. Ponas Kovas ir čia pakartojo savo atsiprašymą ir savo grąsinimus perkelti komercines televizijas į užsienį.

Aistros liepsnojo ir kitą dieną įvykusiame pirmajame Seimo neeilinės sesijos posėdyje.E. Masiulio ir B. Vėsaitės pataisos buvo sujungtos į vieną, bet po balsavimo – grąžintos autoriams jas tobulinti. Balkone susirinkę nevyriausybimių organizacijų atstovai pradėjus svarstyti šį klausimą, iškėlė atskiromis raidėmis surinktą šūkį: „NEGIRDYKITE LIETUVOS!“, kurį, Seimo narių nepasitenkinimui, laikė visą svarstymo laiką.

Balsavimas parodė, jog Seimas vis dėlto yra susirūpinęs girtuoklystės mastais Lietuvoje. Socialdemokratų frakcijos narių balsai pasidalijo perpus – 10 pritarė reklamos grąžinimui, 10 nepritarė. Nė vienas iš Liberalų ir centro frakcijos narių (7) grąžinimui nepritarė. Visi Tėvynės Sąjungos frakcijos nariai(21) grąžinimui nepritarė. Kitos frakcijos taip pat vieningos nebuvo.

Taip pakrypus reikalui, Seimas klausimui svarstyti paskyrė kitą pagrindinį komitetą. 52 balsais buvo pritarta juo skirti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą.

Taigi atvangos šioje kovoje dar nematyti, iš reklamos gaunami alkoholio fabrikantų dideli pinigai tvirto atkirčio dar negavo.

Šiek tiek paguodžia pranešimas, jog Lietuvos generalinė prokuratūra dėl B. Vėsaitės terorizavimo iškėlė baudžiamąją bylą ir Kriminalinei policijai pavedė atlikti tardymą. Turint omenyje, jog visi mobilių telefonų skambučiai yra fiksuojami, reikia tikėtis, kad keikūnams nors truputį bus prikirpti liežuviai. Ką gi, pradžiai bus gerai ir tiek.

P. S. Svarbu žinoti, jog TV3 valdo švedų-anglų koncernas Modern Times Group MTG AB, valdomas 1940 m. kartos direktorių ir 1965 m. kartos vykdančiųjų direktorių. Jo tinklalapyje www.mtg.se galite rasti, jog jis valdo nemažai ir kitų Lietuvos transliuotojų –TV1000, SPORT2, SPORT3, VIASAT HISTORY, VIASAT EXPLORER, VIASAT TANGO. Taigi prieš mus mesti didžiuliai pinigai. Ar įstengs Lietuvos Respublikos Seimas prieš juos atsilaikyti?

Komentarai

Norėdami komentuoti, turite prisijungti su savo vardu arba užsiregistruoti .

Pirm Antr Treč Ketv Penk Sat Sekm
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31