| Pirm | Antr | Treč | Ketv | Penk | Sat | Sekm |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | |||||
| 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |
| 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 |
| 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 |
| 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
| 31 |
2008 03 29 Europoje nebeliks pašto monopolio
ES jau yra liberalizavusi daugiau kaip 50 g sveriančių siuntų persiuntimą. Numatoma atverti konkurencijai ir lengvesnių siuntų rinką. Direktyva, kuriai pritarė Europos Parlamentas, numato daugumoje senųjų ES šalių tai padaryti nuo 2011-ųjų, o naujosiose narėse – nuo 2013-ųjų.
Galiojanti pašto paslaugų direktyva numato laisvą siuntų, sveriančių daugiau kaip 50 g, rinką, aprašo pašto paslaugų teikimo, reguliavimo ir tarifų nustatymo principus, taip pat reglamentuoja šių paslaugų kokybės standartus. Ji taip pat įtvirtina visuotinio pašto paslaugų prieinamumo principą – jos turi aprėpti visas gyvenamas šalies vietoves, o siuntos turi būti pristatomos ir surenkamos bent kartą per dieną ir bent penkias dienas per savaitę.
Naujoji direktyva pakartoja šiuos principus. Ji taip pat numato liberalizuoti visas pašto paslaugas senosiose ES šalyse nuo 2011 m., o 2004 m. ar vėliau įstojusiose Sąjungos valstybėse, taip pat Graikijoje ir Liuksemburge – nuo 2013 m. (tiesa, Estija, Bulgarija ir Slovėnija sutiko su 2011 m. terminu). Siekiant neiškraipyti konkurencijos, valstybių, kurioje pašto paslaugos dar neliberalizuotos, bendrovėms nebus leidžiama teikti šių paslaugų šalyse, kuriose jos jau liberalizuotos.
Valstybės galės pačios pasirinkti pašto paslaugų finansavimo tvarką: arba įkurti fondą, kuriam įnašus mokėtų visos pašto paslaugas šalyje teikiančios bendrovės, arba kompensuoti dalį šių bendrovių išlaidų iš savo biudžeto. Šalies pasirinktą išlaidų finansavimo schemą turėtų patvirtinti Europos Komisija.
Pašto paslaugų teikėjai privalės laikytis aptarnaujamos šalies darbo teisės ir minimalaus atlyginimo reikalavimų – direktyva šių klausimų nereglamentuoja. Valstybės taip pat galės nustatyti papildomas neekonominio pobūdžio taisykles – pavyzdžiui, skirtas korespondencijos slaptumui užtikrinti.
Jungtinė Karalystė, Suomija, Švedija ir Vokietija jau visiškai atvėrė savo pašto rinką konkurencijai, o Nyderlandai atidėjo šį sprendimą, teigdami, jog Vokietijos sprendimas nustatyti minimalų paštininkų atlyginimą konkurenciją paverčia nelygia. Lietuvoje pašto rinka liberalizuota iš dalies. Susisiekimo ministerijos duomenimis, 2007 m. Lietuvos pašto ir pasiuntinių rinkoje veikė 78 įmonės, iš jų vienuolika turėjo leidimus teikti pašto paslaugas. Vis dėlto valstybės kontroliuojamai bendrovei „Lietuvos paštas“ yra suteiktos ypatingos teisės pristatyti iki 50 g sveriančias siuntas. Kitos bendrovės taip pat turi teisę teikti šią paslaugą, bet jos privalo taikyti du su puse karto didesnį įkainį negu „Lietuvos paštas“. Pagal EP patvirtintą direktyvą Lietuva turės panaikinti šį apribojimą vėliausiai nuo 2013 m.
Komentarai
Norėdami komentuoti, turite prisijungti su savo vardu arba užsiregistruoti .
Archyvas
- 2022
- 2021
- 2020
- 2019
- 2018
- 2017
- 2016
- 2015
- 2014
- 2013
- 2012
- 2011
- 2010
- 2009
- 2008
- 2007
- 2006
- 2005
- 1970