LNVF / Naujienos / 2008 09 30 Ar Baltijos šalys vysto pilietinį dialogą?

2008 09 30 Ar Baltijos šalys vysto pilietinį dialogą?

2008 09 30 Ar Baltijos šalys vysto pilietinį dialogą?

Profesinės sąjungos "Sandrauga" pirmininkas Kęstutis Juknys, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė, EESRK prezidentas Dimitris Dimitriadis ir Latvijos darbdavių konfederacijos prezidentas Vitalijs Gavrilovs Pilietinio dialogo forume Rygoje 2008 09 25.

P9251718v
P9251705v

Profesinės sąjungos "Sandrauga" pirmininkas Kęstutis Juknys, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė, EESRK prezidentas Dimitris Dimitriadis ir Latvijos darbdavių konfederacijos prezidentas Vitalijs Gavrilovs Pilietinio dialogo forume Rygoje 2008 09 25.

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Daug įdomių ir kontraversiškų minčių buvo pasakyta Baltijos šalių pilietinių organizacijų rugsėjo 25-26 d. forume Rygoje. Forume dalyvavo ne tik Latvijos darbo reikalų ministrė Iveta Purne, Latvijos darbdavių konfederacijos prezidentas Vitalijs Gavrilovs, Latvijos Seimo pirmininkas Gundars Daudze - Europos ekonomikos ir socialinio komiteto (EESRK) nariai, bet ir pats EESRK prezidentas Dimitris Dimitriadis, EESRK komiteto nariai. Įdomumo dėlei reikia pasakyti, kad EESRK komitetą sudaro 344 nariai, susiskirstę į 3 grupes: darbdavių, darbuotojų ir įvairių kitų nepriklausančių pirmoms dviems grupėms atstovų (vartotojų, nevyriausybinių organizacijų (NVO) bendrijų ir t. t.

Nors daugelyje ES šalyse senbuvėse jau egzistuoja nacionalinės ekonominės tarybos (NEST), tačiau Lietuvoje ji įkurta tik šiemet. Jai forume atstovavo Lietuvos nacionalinė vartotojų konfederacija (viceprezidentė Alvita Armanavičienė) Lietuvos nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (prezidentas dr.Aurelijus Veryga) ir Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ (pirmininkas Kęstutis Juknis). Iš Lietuvos atvyko ir darbdaviai, ir Vilniaus profesinių sąjungų atstovai.

Forume daugelis pranešėjų kalbėjo apie socialinio-pilietinio dialogo svarbą ir būtinybę. Dalyviai išklausė Liuksemburgo Ekonomikos ir socialinio konsulato generalinės sekretorės Mariane NATI-STOFFEL pranešimo – kaip socialiniai ir ekonominiai klausimai sprendžiami šioje nedidelėje šalyje. Ji keletą kartų pabrėžė, kad Liuksemburge darbuotojai (darbuotojų grupės) labai retai atleidžiami iš darbo, nes profsąjungos ir vyriausybė nuolat tariasi.

Olandijos Ekonomikos ir socialinės tarybos atstovas Ton van der WIST kalbėdamas apie ES šalių perspektyvas, stiprinant socialinį dialogą, paaiškino, kad jų posėdžiuose dalyvauja nepriklausomi ekspertai ir, kad jis neįsivaizduoja kaip jie spręstų problemą be nacionalinės ekonominės tarybos atstovų.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vicedirektorius Gintaras Morkis argumentavo, kad reikalai pas mus nesprendžiami dėl to, kad į lobizmą Lietuvoje žiūrima kaip į neigiamą reiškinį, nors visoje Europoje lobizmas – normalus reiškinys. G.Morkio manymu, kad modeliai vystant socialinį dialogą Britanijoje, Prancūzijoje ar Liuksemburge, nėra užbaigti.

Analizuodamas G.Morkio „superoptimizmą“ Latvijos laisvųjų profsąjungų prezidentas Peteris Prigers replikavo, kad teoriškai viskas atrodo gražu ir puiku. Peteris Krigers priminė, kad rugsėjo 26 dieną įvykę gydytojų, pedagogų, policininkų protesto mitingai kaip tik ir atspindi to „puikaus“ socialinio dialogo rezultatus. Jis pažymėjo, kad Latvijoje vykstantys trišalės tarybos posėdžiai yra socialinio dialogo fikcija, imitacija. „Pas mus premjeras pakalba, visi patyli ir sprendimas kaip ir priimtas“ sakė profsąjungų lyderis. Apie kokią nors socialinę partnerystę šiandien Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, kalbėti dar anksti, nes daugelis parlamentarų apskritai nesupranta, ką reiškia žodžiai „socialinis dialogas“.

Brenda King, Didžiosios Britanijos atstovė pažymėjo, kad šalyje visišką fiasko patyrė Margarit Teačer ir stambiojo kapitalo propaguotas individualizmas. Jaunimo ateitis priklauso nuo kolektyvinio bendradarbiavimo, o ne nuo buvusios „geležinės ledi kalbų“ ar kitokių svaičiojimų.

Forume buvo keista klausytis, kad tema „Apie socialinį dialogą Baltijos šalyse“ kalbėjo ne nevyriausybinių organizacijų, ne profsąjungų atstovai, o pramonininkas Mykolas Aleliūnas. Kalba visiškai neatitiko temos: ne apie socialinį dialogą, bet apie pramonininkų bendradarbiavimą, istorinę Lietuvos darbdavių praeitį, stiprų poveikį vyriausybei - kalbėjo M.Aleliūnas. Neužsiminta kaip socialiniame dialoge dalyvauja nevyriausybinės organizacijos. M.Aleliūnas turėjo drąsos visam garbingam, solidžiam forumui įrodinėti, kad Lietuvos trišalė taryba yra nacionalinės ekonominės socialinės tarybos atitikmuo. Pasak M.Aleliūno, „.....visiškai skaidri, gerai organizuota, demokratiška, visada atvira dialogui Lietuvos trišalė taryba, atsiribojusi nuo politinių partijų, atsisako Vyriausybės paramos ir gyvena iš savo pinigų“. M.Aleliūnas nepaaiškino frazės – ką reiškia „gyvenam iš savo pinigų“. Faktą, kad vyriausybė kiekvienais metais iki 2013m. socialinio dialogo stiprinimo projektui skiria po 1.7 mlj. litų, M.Aleliūnas nutylėjo. Ką bendro su socialinio dialogo vystimusi turi viešos pagyros forume dalyvavusiam kitam pramonininkų ideologui konfederacijos viceprezidentui Jonui Guzavičiui, likome nesupratę. Nejaugi būtina kristi iki tokio banalumo, kad tarptautiniuose renginiuose reikia girti savo bendrininką?

M.Aleliūnas pažymėjo, kad „...Trišalė taryba neužsiiminėja tuščia demagogija, neleidžia tuščių burbulų dėl reklamos, o trišalė taryba siekia rezultatų, įvairių. Viską reikia pamatuoti per „pridėtinę vertę“. Pagal pranešėją išeitų, kad ir mokytojai, ir gydytojai, ir mokslininkai, gal ir policija arba meno pasaulio atstovai – visi turi sukurti pridėtinę vertę.

Komunistinis palikimas dar pas jus labai gyvas, pažymėjo kolega iš Estijos. Jam sunku buvo prieštarauti.

Lietuvos vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė, kalbėdama apie pilietinę visuomenę, priminė, kad pagal atliktus tyrimus Lietuvoje 80% žmonių apatiški bet kokioms iniciatyvoms. Ji pabrėžė, kad Lietuvoje panašiai, kaip ir kitose Baltijos šalyse, yra tik atstovaujamosios demokratijos institutas. Tai šalių parlamentai. O kur yra dalyvaujančios demokratijos institutai? Deja tokie Lietuvoje dar neegzistuoja. Be dalyvaujančios demokratijos instituto, šalis atrodo kaip kėdė su trimis kojomis – kalbėjo A.Armanavičienė. Daugelis dalyvavusių pritarė, kad šis išsireiškimas tapo forumo posakiu. Pranešėja akcentavo, kad įvairūs žaidimai ir improvizacija su trišale taryba, yra atstovavimas tam tikrai daliai visuomenės, bet ne visos visuomenės atstovavimas. Būtų parodija, jeigu verslininkai pradėtų atstovauti dirbančiuosius, vartotojus arba nevyriausybines organizacijas.

LPSK narė Gražina Gruzdienė forumo dalyviams pareiškė, kad “…Lietuvoje mes turime situaciją, kai bandoma sukurti alternatyvią, paralelinę struktūrą (aut. pastaba: ji jau sukurta!) trišalei tarybai apsimetant, kad ignoruojama pilietinės organizacijos, nors nebuvo tiesioginių pastangų, kad jos iš tiesų nori dalyvauti socialiniame dialoge”. G.Gruzdienės, kaip ir pramonininkų atstovų manymu, ekonominė socialinė taryba gali kurtis tik gavusi, "trišalės tarybos leidimą"?! Kai tokiomis kalbomis forumą šiurpina profsąjungietė, tikėtis įvairiapusio socialinio dialogo – naivu.

Temoje apie darbuotojų atstovavimą ir darbo santykių lankstumą, svarbų pranešimą padarė LPSK viceprezidentas Algirdas Aleksandras Kvedaravičius. Jis akcentavo, kad visuomenė pareiškia savo nuomonę tada, kada ją slegia labia rimtos problemos. Lietuvos žmonės savo žodį žada pasakyti spalio 12 dienos referendume. Tokie atvejai suteikia žmonėms galimybę dalyvauti valdyme.

EESRK prezidentas D.Dimitriadis pakvietė forumo dalyvius nesipainioti ir nepainioti kitų žmonių, nes nacionalinių ekonominių tarybų negalima tapatinti su trišalėmis tarybomis.

Gal būt EESRK prezidento nenorėjo suprasti tie, kurie toli nuo darbo žmonių, toli nuo paprasto piliečio interesų. Ar jie siekia socialinio dialogo? Ar jiems jis reikalingas?

Forumas priėmė deklaraciją, kurios išvadose Europos šalis paskatino siekti ir stiprinti socialinį dialogą.

LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis

www.sandrauga.lt

Pirm Antr Treč Ketv Penk Sat Sekm
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31