LNVF / Naujienos / 2008 10 12 EP ragina pripažinti bendruomenių žiniasklaidos svarbą

2008 10 12 EP ragina pripažinti bendruomenių žiniasklaidos svarbą

.

1970-01-01

Bendruomenių žiniasklaida labai dažnai neatstovauja visuomenės daugumai, o aptarnauja mažesnes tikslines grupes, į kurias nepakankamai dėmesio kreipia plačioji komercinė žiniasklaida. Ketvirtadienį Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje (471 balsas už, 42 prieš, 28 susilaikė) pažymima, jog bendruomenių žiniasklaida atlieka esminį vaidmenį skatinant visuomenės toleranciją ir pliuralizmą, todėl ji nusipelno valstybių ir ES pripažinimo.

Bendruomenių žiniasklaida pirmiausia atsirado penktajame dešimtmetyje Lotynų Amerikoje kaip protesto judėjimas alavo kasykloje, o šeštajame dešimtmetyje toliau vystėsi Šiaurės Amerikoje. Vakarų Europoje ji pradėjo formuotis septintuoju – aštuntuoju dešimtmečiais ir siekė teikti alternatyvaus turinio informaciją, palyginti su viešaisiais kanalais, turėjusiais laikytis griežtų valstybės nustatytų turinio reikalavimų. Devintojo dešimtmečio liberalizacija leido kai kurioms bendruomenės žiniasklaidos priemonėms suteikti teisinį statusą. Nuo tada Vakarų Europoje šis sektorius lėtai, bet nuolat buvo vis labiau pripažįstamas.
Tuo tarpu daugelyje 2004 m. ir 2007 m. į Europos Sąjungą įstojusių šalių piratinis transliavimas pilietinių teisių judėjimams buvo priemonė protestuoti prieš autoritarinę valdžią. Pavyzdys – 1969 m. įsteigtas Slovėnijos „Radio Student“. Be to, kai kuriose kitose Centrinės Europos šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, kuriant alternatyvius žiniasklaidos judėjimus svarbų vaidmenį atliko bažnyčia.
Europos Parlamentas pažymi: „Bendruomenių žiniasklaida padeda stiprinti konkrečių bendruomenių identitetą ir kartu sudaro šių bendruomenių nariams galimybes bendrauti su kitomis visuomenės grupėmis, todėl ji atlieka svarbų vaidmenį skatinant visuomenės toleranciją ir pliuralizmą, taip pat prisideda prie kultūrų dialogo. [...] Bendruomenių žiniasklaida šviečia plačiąją visuomenę, kovoja su neigiamais stereotipais ir keičia žiniasklaidos sukurtą supratimą apie socialinius sluoksnius, kurie patiria atskirties pavojų, – tokius kaip pabėgėliai, migrantai, romai ir kitos tautinės bei religinės mažumos.
Europarlamentarai „rekomenduoja ES šalims aktyviau bendradarbiauti su bendruomenių žiniasklaida ir taip pradėti glaudesnį dialogą su piliečiais“. Jie ragina valstybes aktyviau remti bendruomenių žiniasklaidą, tačiau priduria, jog „tokia parama neturi pakenkti viešajai žiniasklaidai“. Savo ruožtu deputatai pažymi, kad bendruomenių žiniasklaida turi būti politiškai nepriklausoma.
Daugelio Europos šalių bei ES įstatymuose bendruomenių žiniasklaida neturi atskiro teisinio statuso. Tuo tarpu tokį statusą turinčias žiniasklaidos priemones labiau pastebėtų politikos kūrėjai, be to, jos galėtų lengviau pritraukti reklamos užsakovų ar rėmėjų. Todėl EP „rekomenduoja valstybėms narėms nepakenkiant tradicinei žiniasklaidai teisiškai pripažinti bendruomenių žiniasklaidą kaip grupę, atskirą nuo komercinės ir viešosios žiniasklaidos“.
Europarlamentarai prašo valstybių suteikti bendruomenių žiniasklaidai prieigą prie televizijos ir radijo dažnių spektro – ir analoginio, ir skaitmeninio. „Bendruomenių žiniasklaidos teikiamos paslaugos turi būti vertinamos ne pagal alternatyviąsias sąnaudas ar dažnių spektro paskirstymo sąnaudų pagrįstumą, o pagal jos teikiamą socialinę naudą“, – priduria EP. Nors ES parama gali būti svarbus pajamų šaltinis, vis dėlto, europarlamentarų nuomone, „finansavimas daugiausia turi būti teikiamas iš nacionalinių, vietos ir (arba) kitų šaltinių“. Savo ruožtu deputatai ragina bendruomenių žiniasklaidą sukurti Europos interneto platformą, skirtą skleisti šiam sektoriui naudingą informaciją bei keistis gerąja patirtimi.

Temos

Archyvas

Liepa 2023

Pirm Antr Treč Ketv Penk Sat Sekm
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31