| Pirm | Antr | Treč | Ketv | Penk | Sat | Sekm |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | |||||
| 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |
| 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 |
| 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 |
| 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
| 31 |
2009 01 11 Dar kartą apie krizę
Finansinė krizė prasidėjo Amerikoje, kur buvo labiausiai išpūstas netikrų pinigų gamybos burbulas. Dar neseniai pinigų banknotai buvo padengti auksu. Net ir rusiškas rublis. Dabartiniai pinigai yra padengti tik dalimi tų pačių niekuo nepadengtų pinigų, kuriuos kredito įstaigos privalo laikyti rezerviniame fonde. Tai nėra tokie pinigai, kurie buvo jų atsiradimo pradžioje. Dabar jau neaišku kur prasideda ir kur baigiasi pinigai. Atsirado labai daug įvairių jų formų. Pradedant popieriniais ir baigiant elektroniniais. Apyvartoj bėgioja jau net ne banknotai, o tik elektroninės žinutės apie pinigus. Nustatyto pavyzdžio popierinus banknotus ir monetas pripažinti pinigais mus įpareigoja įstatymas.
Įspūdis apie egzistuojančių pinigų kiekį susidaro priklausomai nuo jų sukimosi apyvartoje greičio. Sustojus apyvartai atrodo kad pinigai prapuola . Daug tokių, tik įspūdį sukelenčių pinigų pagaminama skolinimosi proceso metu. Čia prisiimami įsipareigojimai pagaminti (uždirbti) pinigus ir atnešti palūkanų pavidalu. Daugiausiai tokių dar neuždirbtų ir neegzistuojančių, bet jau išleidžamų pinigų pagamindavo amerikiečiai. Daugelis jų įsiskolinę net keliom kartom į ateitį. Esant šiuolaikinėms ryšių technologijoms „gera“ patirtis plito greitai. Skolintis ir vartoti šiandien, o ne tada, kai jau galimybę vartoti būsi užsidirbęs, tapo madinga ir Lietuvoje.
Skolintis skatino ir skatina skelbiama ES parama. Jos paėmimui dažniausiai reikia skolintis. Tokia ES politika bei bankai skatino skolintis ir vartoti. Todėl labai sparčiai augo bankų paskolų portfeliai ir kilo paskolų kainos. Palūkanos pasiekė rekordinį ribinį lygį iki 15 ir daugiau procentų palūkanų už metus.
Akivaizdu, kad įmonių veikla jau lėtėja aba net stoja. Su tokiomis palūkanomis kreditų imti ir investuoti verslas jau nepajėgia. Pridedamąją vertę kurianti veikla stoja. Jau nėra verslo, į kurį galima investuoti dideles palūkanas kainuojančius pinigus, ir gauti pelną. Nors Lietuvoje nekilnojamojo turto: žemės, gyvenamojo ir gamybinių plotų pakankamai, jie nėra efektyviai išnaudojami, vis tiek nekilnojamo turto kainas su skolintais pinigais dirbtinai kėlė nekilnojamo turto agentūros, kol pasiekė ribą, kai viso siūlomo jau pabrangusio turto nebepajėgė supirkti, o anksčiau nupirkto pelningai parduoti. Čia ir sprogo pučiamas nekilnojamojo turto kainų burbulas.
Iš inercijos, konkuruodamos kredito įstaigos kėlė palūkanas ir už indėlius. Dabar palūkanos iki 9 proc. Nors jau niekas nepajėgia imti paskolų, nors jau priimti indėlius su tokiomis palūkanomis neapsimoka, - palūkanos už indėlius skelbiamos vistiek didelės. Kredito įstaigos dirbtinai laiko aukštas palūkanų normas. Kad nepabėgtų indėlininkai, nei viena kredito institucija nedrįsta pirmoji mažinti palūkanų už indėlius.
Lietuvoje egzistuoja dvi kredito institucijų sistemos. Tai bankų ir kredito unijų sistemos. Dauguma Lietuvoje veikiančių bankų priklauso ne Lietuvai. Nežinome, kur jų centrai ir kas jų savininkai. Kadangi finansinė krizė yra pasaulinė, nežinome kaip ją išgyvena Lietuvoje veikiančių bankų skyriai veikiantys kitose šalyse.
Kredito unijos nuo bankų skiriasi savo priklausomybe ir valdymo principu. Unijos priklauso tik Lietuvos žmonėms. Pavyzdžiui Alytaus kredito unijos nariai ir klientai yra tik Alytaus rajono ir nedidelė dalis miesto gyventojų. Unijos nariai vieni kitus pažįsta. Būdamas kredito unijos vadovu gal visų ir neprisimenu, bet nėra nei vieno kredito unijos nario, kurio kas nors iš valdybos narių nepažinotų. Patys nariai formuoja unijos politiką ir nustato palūkanų normas. Visi turi galimybę susipažinti su unijos veiklos rodikliais, juos seka ir sprendžia kaip rodiklius valdyti. Todėl indėlius laikyti kredito unijoje yra saugiausia.
Jau kuris laikas visų politikų ir ne tik, mėgstamiausias žodis yra krizė. Krizė ateina ir išeina nepriklausomai nuo mūsų žinių apie ją, panašiai kaip ateina ir išeina žiema nepriklausomai nuo mūsų žinių ape žiemą. Visada koks nors bandymas suvaldyti krizę būna tik laikinas ir dar pablogina situaciją. Todėl nereikia stengtis krizės valdyti, o jai ruoštis ir prisitaikyti prie jos kaip prisitaikome prie žiemos.
Mes savo nariams jau negalim siūlyti didžiausių palūkanų už indėlius, bet galime pasiūlyti didžiausią patikimumą taupyti. Alytaus Kredito unija - viena iš nedaugelio unijų turi užsienio valiutos sąskaitą ir pradėjo operacijas. Todėl visų situacijų atveju jau turime išeitį. Indėlininkams siūlau nebėgioti paskui aukštesnes palūkanas, susitaikyti su tuo, kad jos jau mažės visur ir daugiau dėmesio skirti taupymo patikimumui. Jeigu indėlininkai mumis patikėsite, verslininkas galėsime pasiūlyti kreditus už mažesnes kainą.
Alytaus kredito unijos valdybos pirmininkas
Zenonas Anušauskas.
Archyvas
- 2022
- 2021
- 2020
- 2019
- 2018
- 2017
- 2016
- 2015
- 2014
- 2013
- 2012
- 2011
- 2010
- 2009
- 2008
- 2007
- 2006
- 2005
- 1970