LNVF / Naujienos / 2009 03 22 Linksmi pasiskaitymai - "Lietuviai užkariauja Lenkija"

2009 03 22 Linksmi pasiskaitymai - "Lietuviai užkariauja Lenkija"

Lietuviai užkariauja Lenkija
Lietuvių prekybinė invazija į Rytų Lenkiją vyksta jau kelintas mėnuo,
o šių metų kovo 11-ąją, mūsų tautai šventą dieną, užvirė įnirtingas
mūšis.
Tūkstančiai zlotais ginkluotų lietuvių karžygių patraukė atlietuvinti
istorinės jotvingių žemės.
Lengvoji Marijampolės folksvagenų kavalerija jau septintą valandą ryto
(Lenkijos laiku) apsupo prekybos centrus Suvalkuose, užkirsdama kelią
lenkams įsigyti būtiniausių maisto produktų. Kaip žinia, alkanas
lenkas – menkas kareivis.
Kauno džipų sunkiosios artilerijos divizija smogė į Balstogę, pakeliui
nušlavusi lenkiškų dešrų, kumpių ir aliejaus užtvaras Augustave. Šiame
mieste lietuviškojo ekonominio imperializmo kultūriniai ženklai ypač
ryškūs.
Prekybos centre „Kaufman“ iškabinti skelbimai su lietuvišku tekstu:
„Gerbiami pirkėjai, prašome daržoves ir vaisius sverti ant kontrolinių
svarstyklių“. Jeigu koks nors tekstas lenkiškai pasirodytų mūsų
„Maximose“, valstybinės kalbos sargybiniai išprotėtų. Bet Augustave
atitinkamo lenkiško teksto nėra. Ne todėl, kad tik lietuviai nežino,
kaip pasverti morkas ir obuolius. O todėl, kad lenkai didesnėse
parduotuvėse pasirodyti nedrįsta.
Na, vienas kitas nelaimėlis pasitaiko. Antai slenka kolona vištomis,
dešromis ir aliejaus kanistrais užtaisyti konteineriai, kurių rankenas
it kulkosvaidžio stovus gniaužia tvirtos valstietiškos lietuvių
rankos.
O tarp perkrautų vežimų prie kasos bando prisibrauti vietinė bobulė
ciocia Juzefa su pieno pakeliu ir bulvių maišeliu.
„Cholera litewska“, – šaukia bobulė, bet mūsiškiams nė motais,
atskrieja suvalkietiškas karo šūkis „blietj“!
Visos aikštės aplink prekybos centrus užstatytos plieniniais žirgais
su lietuviškais numeriais. Su likimu susitaikė jauni lenkaičiai, it
nuolankūs tarnai, po valytuvais kaišioja lietuviškai parašytus
reklaminius prospektus, siūlančius Augustave įsigyti pigių
santechnikos ir interjero prekių. Kaip greitai lietuviškai išmoko,
pataikauja.
Ogi ne tokiais ginklais kariavome už baltiškąją erdvę. Ne kardą, knygą
ar kankles, o lenkišką dešrą į rankas reikėjo paimti. Keista tik tai,
kad pardavėjos lenkės labai vangiai mokosi lietuviškai. Į kavinukę
Augustavo aikštėje užsukusi kariūnė kaunietė rodo riebiu pirštu į
pyragaitį ir šaukia „kawy i pyragiego“, o padavėja mekena: „co
takiego, co takiego?“ Pasigirsta balsų, esą Lenkijos parduotuves
siaubiantys lietuviai taip skatina svetimos šalies ekonomiką, o savąją
skurdina. Tačiau kiekviena imperinė misija reikalauja saviškių aukų.
Po Napoleono Bonaparto žygių Prancūzijos iždas buvo tuščias kaip
„Snaigės“ darbininko piniginė, bet užtat pusė pasaulio klaikiai bijojo
prancūzų kelis dešimtmečius.
Tad drebėk, Polonija, lietuvis pirkėjas kyla į lemiamą mūšį už Jotvos
žemę, jetitvaitatj!

Interneto folkloras

Pirm Antr Treč Ketv Penk Sat Sekm
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31