MG 2004/10

Kaip žmogų veikia elektromagnetiniai laukai?

Žurnalistai dažnai klausia, ar pavojingi yra mobiliojo ryšio (kišeniniai) telefonai? Apie tai žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo įvairių žinučių. Pavojingas gali būti ir plaktukas, jei, užuot kalus vinis, kaukštelsi kam į kaktą. O kuo įrankis sudėtingesnis, tuo jis gali būti pavojingesnis. Visai nesvarbu, iš kur sklinda elektromagnetiniai laukai – iš mobiliojo ryšio telefono ar kito šaltinio. Jei galia ir dažnis tas pats, tai ir jų poveikis yra tas pats! O tas poveikis yra gerai ištirtas. Todėl panagrinėkime šį klausimą iš esmės.
Mokslinėje literatūroje apie tai yra daug prieštaringų duomenų. Sunku į šį klausimą atsakyti vienareikšmiškai, nes mus kartu veikia daugelis aplinkos veiksnių. Tačiau yra neginčijamų faktų apie elektromagnetinių laukų žalingus biologinius poveikius. Pripažinta, kad elektromagnetiniai laukai sukelia neurasteniją, galvos skausmus, nerimą, impotenciją, kad policininkai, naudojantys greičio kontrolės radarus, dažniau patiria infarktus. Bet žmonės su tuo jau susitaikė, neurastenija ir depresija kai kuriose šalyse jau nelaikomos ligomis. Todėl pasvarstykime, ar ir kaip mus veikia daugybės elektros įrenginių, kurie labai pagerino mūsų gyvenimo kokybę, skleidžiami elektromagnetiniai laukai.
Jau graikų gydytojas Hipokratas (460-377 m. pr. Kr.) pastebėjo ryšį tarp ligų ir atmosferos reiškinių. Atmosferos elektromagnetiniai laukai kinta Saulės aktyvumo ciklu, taip pat per metus ir per parą. Tačiau nuo Hipokrato laikų ilgai niekas netyrė, kaip šie elektromagnetiniai laukai veikia gyvąją gamtą ir žmogų, kol 1915 m. rusas A.Čiževskis nustatė ryšį tarp Saulės aktyvumo ir gyvūnų kraujo, limfos, ląstelių protoplazmos pokyčių bei bakterijų dauginimosi. Vėliau pastebėta, kad didžiausio Saulės aktyvumo metu difterijos bakterijos tampa mažiau toksiškos, kinta net vandens struktūra, o kraujas daugiau nei dukart greičiau kreša. Jame sumažėja leukocitų ir padaugėja limfocitų. Seniai pastebėtas įvairių epidemijų (gripo, difterijos ir kt.) ryšys su Saulės aktyvumo cikliškumu. Susirgimų meningitu, taip pat širdies ir kraujagyslių ligomis dažnis puikiai kartoja Saulės aktyvumo ciklą (apie tai prof. D.Styros straipsnis MG, 2004, Nr. 7-8).
Kaip pasireiškia padidėjęs Saulės aktyvumas? Saulės atmosfera driekiasi iki pat Žemės. Iš Saulės išsiveržę milijonai tonų elektringųjų dalelių pasiekia Žemės atmosferą, jonizuoja jos atomus ir padidina Žemės magnetinį lauką. Ištyrus dešimtis tūkstančių atvejų 67 magnetinių audrų metu, nustatytas geras nervinių ir psichinių susirgimų ryšys su atmosferos magnetinėmis audromis. Žemės magnetinio lauko pulsacijų dažniai sutampa su galvos smegenų elektrinio aktyvumo dažniais, todėl trikdo žmonių sveikatą ir jų elgesį.
Žemės atmosferoje nuolat veikia galingas elektros generatorius, kuris giedros metu prie Žemės paviršiaus sukuria 130 voltų į kvadratinį metrą nuolatinį elektros lauką. Tarp žmogaus galvos ir kojų yra apie 200 voltų įtampa, kuri sukelia elektros srovę mūsų kūne ir poliarizuoja mūsų audinius. Kadangi atmosferos sąlygos dažnai kinta, tai ir šis lauko stiprumas gali kisti net 10 kartų. Elektros išlydžiai atmosferoje kuria kintamus įvairaus dažnio elektromagnetinius laukus. Šie elektriniai laukai veikia žmones, nes jie sudaryti iš elektringųjų dalelių – polinių molekulių, jonų, elektronų. Pagrindinis poveikio mechanizmas yra elektrinė poliarizacija, o jos pasekmės žmonėms seniai ištirtos. Elektromagnetiniai laukai veikia mūsų skonio, uoslės, klausos ir jutimo organus bei nervų sistemą. Jie keičia kraujo krešėjimą, pulsą, kraujospūdį, širdies veiklą ir reakcijos trukmę. Žmogus per milijonus metų yra prisitaikęs prie šių gamtinių elektromagnetinių laukų. Sukūrus pirmuosius dirbtinių magnetinio ir elektrinio laukų šaltinius, šie laukai pradėti taikyti žmonėms gydyti. Pasaulyje paplito pseudogydymas, vadinamas mesmerizmu (apie mesmerizmą MG, 2004, Nr. 1).
Dabar dešimtys tūkstančių dirbtinių elektros šaltinių spinduliuoja įvairaus dažnio ir galios elektromagnetines bangas. Kai elektromagnetinių bangų dažnis didelis, jų skleidžiamus elektromagnetinius laukus vadiname elektromagnetine spinduliuote. Ją skleidžia radijo ir televizijos bokštai, radarai, buitiniai prietaisai, mobiliojo ryšio telefonai. 1 pav. pavaizduota hidra, iš televizoriaus, kompiuterio ir mobiliojo ryšio telefono apšvitinanti patogiai fotelyje sėdintį homo sapiens. Nuo elektromagnetinės spinduliuotės beveik nėra apsaugos, nes jos nematome ir nejaučiame taip, kaip karščio ar šalčio.
Informacijos perdavimui naudojant vis didesnius dažnius, ypač sparčiai didėja mikrobangės spinduliuotės šaltinių. Mikrobangės spinduliuotės dažnis yra nuo 300 MHz (MHz – milijonas hercų) iki 3000 GHz (GHz – milijardas hercų) , jai sklisti netrukdo debesys, ji prasiskverbia pro drabužius, sienas ir net jonosferą.
Mikrobangos sklinda tiesiai antenos nurodyta kryptimi, todėl jas galima nukreipti į norimą erdvės ar Žemės tašką. Visi ryšiai su Žemės palydovais ir kosminiais laivais palaikomi mikrobangomis, jomis perduodama visa informacija (nuotraukos ir kt.) iš erdvėlaivių, jomis jie valdomi, todėl šimtai Žemės palydovų mikrobangomis į Žemę siunčia telekomunikacijų, mokslinių tyrimų ir karinės žvalgybos rezultatus bei oro žemėlapius. Mikrobangų informacinė talpa tokia didelė, kad jomis per ryšių palydovus perduodama šimtai tūkstančių telefoninių pokalbių, šimtai televizijos kanalų. Mikrobangų generatoriai generuoja iki dešimčių milijonų vatų galią. Jie yra visų radarų širdis, o radarai – lėktuvų, laivų, oro ir jūrų uostų elektroninės akys, mikrobangomis matančios už šimtų ir tūkstančių kilometrų. Todėl Žemės atmosfera elektromagnetine spinduliuote labai užteršta ir kasmet vis labiau teršiama. Mikrobangomis naudojamės kalbėdami mobiliojo ryšio telefonais, jas spinduliuoja šių telefonų ir jų korinio ryšio antenos. Šie ir kiti mikrobangų šaltiniai kuria elektromagnetinę taršą, kuri veikia žmones. Tačiau žmogus evoliucijos eigoje neprisitaikė prie šios staiga atsiradusios elektromagnetinės spinduliuotės.
Žmones kartais veikia ir jonizuojančioji elektromagnetinė spinduliuotė (ultravioletiniai, rentgeno ir gama spinduliai). Tai didelės kvantų energijos spinduliuotė. Jos poveikis žmogui yra gerai žinomas. Atomus žmogaus kūno molekulėse laiko juokingai maža - dešimtųjų ar net šimtųjų elektronvolto dalių - ryšio energija. Molekulių sukimosi energija yra dar dešimtis ar šimtus kartų mažesnė. Todėl radioaktyvi dalelė ar jonizuojančiosios spinduliuotės kvantas, patekęs į žmogaus kūną, tarsi akmuo, mestas į voratinklio guotą, suardo tūkstančius ryšių tarp atomų, palikdamas plačią suardytų ryšių brydę. Šie atomai vėl susijungia, bet jau ne pagal užkoduotą programą, o atsitiktinai ir gali kurti vėžines ląsteles. Tai vienas iš vėžinių ląstelių gamybos mechanizmų. Nedidelis tų ryšių persitvarkymas naudingą energiją gaminančią HCNO3 biomolekulę gali paversti mirtinu nuodu cianidu (HCN). Ši spinduliuotė gali ir nužudyti ląsteles arba pažeisti jose užkoduotą informaciją, jų gebą vykdyti baltymų reprodukciją. O informacija, kuri prieš milijonus metų buvo užkoduota gyvosiose ląstelėse perduoti tęstinumui, yra ypač jautri jonizuojančiajai spinduliuotei. Tačiau kokią žalą gali daryti nejonizuojanti mikrobangė elektromagnetinė ar dar žemesnio dažnio spinduliuotė, kurios kvantų energija yra daug mažesnė nei jonizuojančiosios spinduliuotės? Šios spinduliuotės poveikis žmonėms mažiausiai suprantamas. Apie jį ir pakalbėsime.

Elektromagnetinės spinduliuotės šiluminis poveikis

Veikiant elektromagnetinei spinduliuotei mūsų kūno elektringosios dalelės - elektronai, jonai ir molekulės – pasislenka ar pasisuka viena kitos atžvilgiu, t.y. poliarizuojasi ir sukuria elektros sroves. Elektros srovių stiprumas tuo didesnis, kuo didesnis spinduliuotės dažnis. Veikiant mikrobangei spinduliuotei, elektros srovių stipris mūsų organizme dėl didelio dažnio yra milijardus kartų didesnis nei veikiant žemojo dažnio elektros laukams. Elektringosios dalelės sudaro kiekvieną mūsų ląstelę. O ji veikia kaip sudėtinga gamykla, kurioje tos dalelės nuolat juda pagal griežtą tvarką. O elektriniai laukai dėl sukeltų srovių ir poliarizacijos ląstelių daleles verčia judėti pagal laukų dažnį ir kryptį. Jeigu į darbą einantį žmogų policininkai ilgai verstų vaikščioti pirmyn – atgal, žmogus niekur nenueitų, sutriktų jo gyvenimas. Taip dėl poliarizacijos elektriniai laukai sutrikdo mūsų organizmą, raumenis, smegenis, širdį ir kitus organus sudarančių ląstelių veiklą. Mūsų laboratorija Vilniaus universitete beveik 40 metų tiria elektromagnetinės spinduliuotės poliarizacinę sąveiką su įvairiais kūnais. Tad esame gerai susipažinę su šiais reiškiniais. Poliarizacija sutrikdo mikropasaulio dalelių normalią veiklą: dalelės, užuot vykdžiusios savo funkcijas, priverčiamos judėti elektromagnetinio lauko kryptimi ir dažniu.
Nuo 50 iki 65 proc. mūsų kūno svorio sudaro vanduo. Raumenyse yra apie 75 proc., smegenyse – 70–85 proc., kraujyje – 93 proc. vandens. Vandens yra ne tik visose ląstelėse, bet ir tarpuose tarp jų. Tačiau vanduo yra geriausias aukštojo dažnio ir ypač mikrobangės spinduliuotės sugertuvas, nes vandens molekulių poliarizacijos dažnis atitinka šios spinduliuotės dažnį. Todėl ši spinduliuotė seniai taikoma poliklinikose įvairiems kūno organams šildyti: ji prasiskverbia giliai ir sugerta dėl poliarizacijos šildo raumenis, sąnarius, kaulus. Ja lokaliai kaitinami augliai nuo aukštos temperatūros žūva. Ši spinduliuotė naudojama ir mikrobangėse krosnelėse: mėsa ar kiti maisto produktai dėl vandens poliarizacijos gerai sugeria mikrobangas, jos kaitina visą tūrį, todėl maistas greit sušyla, iškepa ar išverda. O didesnės galios mikrobangos tą patį daro ir gyvam žmogui.
Pokario metais pradėjus plačiai taikyti mikrobangas buvo pastebėtas jų poveikis žmonėms. Apie tai seniai prirašyta daug mokslinių straipsnių ir net knygų įvairiomis kalbomis. Viena seniausių yra O biologičeskom deistvii elektromagnitnych polei radiočastot, M., 1964. Sistemingi šio poveikio tyrimai, pradėti XX a. šeštąjį dešimtmetį, atskleidė, kad 10 mW/cm2 (mW – milivatas) ir didesnė mikrobangė spinduliuotė gali pakelti audinių temperatūrą iki 10 laipsnių. Įkaitimo laipsnis priklauso ne tik nuo spinduliuotės galios, bet ir nuo organizmo termoreguliacinių savybių. Todėl įvairūs audiniai, sugėrę tą pačią spinduliuotę, įkaista įvairiai. Iki tam tikros ribos termoreguliacija saugo organizmą nuo perkaitimo, bet viršijus tą ribą organizmas žūva. Ta riba triušiui yra 3,5, o šuniui tik 2,5 laipsnio. Tik 32 mW/cm2 mikrobangė 10 GHz dažnio spinduliuotė peles nužudo per 2 minutes, o iš radijo ir televizijos antenų sklinda kilowatų (kilo – tūkstantis), iš korinio mobiliojo ryšio antenų dešimčių vatų galia tiesiai į mūsų langus. Didėjant spinduliuotės dažniui ta riba mažėja, silpnesnė spinduliuotė tiek pat įkaitina organizmą. Poveikis priklauso nuo mikrobangų dažnio dar ir todėl, kad skirtingo dažnio mikrobangos nevienodai įsiskverbia į organizmą. Pavyzdžiui, 1 GHz mikrobangos į kaulų čiulpus įsiskverbia 12 cm, į galvos smegenis – 2 cm, į riebalus – 6,5 cm, į raumenis – 1,5 centimetro. Mažesnio dažnio bangos įsiskverbia giliau, didesnio – mažiau. Dar šeštąjį dešimtmetį, kol nebuvo gerų radarų galios matuoklių, rusų kareiviai radarų spinduliuotės galią taip matuodavo: sugaudavo varną, triušį ar katę, pririšdavo prie karties ir iškeldavo prieš radaro anteną. Pagal tai, po kiek minučių gyvūnas nustipdavo, įvertindavo spinduliuotės galią.
Net nedidelės galios mikrobangė spinduliuotė (pvz., 1 mW/cm2) sukelia audinių morfologinius pokyčius. Jautriausi yra nervų audiniai – odos receptoriai ir centrinės nervų sistemos struktūros. Mikrobangė spinduliuotė keičia galvos smegenų ląstelių tarpneuroninius ryšius, nyksta galvos smegenų žievės receptorinis aparatas, dauginasi kitos ląstelės. Jautriausios mikrobangei spinduliuotei yra akys, kiaušidės ir sėklidės, nes jose mažai kraujagyslių ir dėl mažos kraujotakos kraujas jas silpniau vėsina. Todėl jų temperatūra pakyla aukščiausiai ir sukelia akių kataraktą arba pažeidžia kitus organus. Septintąjį dešimtmetį, dirbdamas su didelės galios mikrobange spinduliuote, dažnai grįždavau namo paraudusiomis akimis. Jau 1 mW/cm2 spinduliuotė kai kuriems žmonėms sukelia kataraktą. Ji susijusi su biocheminiais pokyčiais akies lęšiuke: sumažėja askorbino rūgšties ir gliutationo kiekis, kai kurių fermentų aktyvumas, susidaro radikalai, sumažėja akies vidinis slėgis (akispūdis). Net silpna daugkartinė mikrobangė spinduliuotė sukelia degeneracinius sėklidžių ląstelių pokyčius, sėklidžių kanalų susiaurėjimą. Šie efektai nėra šiluminės prigimties. Skrandžio kraujotaka irgi silpnesnė, todėl jis ypač jautrus mikrobangei spinduliuotei. Veikiant ja triušio skrandį, gyvūnas nugaišdavo trečdaliu greičiau nei veikiant galvą. Gyvūnai žūva sutrikus organizme gyvybiniams procesams. Stambesni ir riebesni gyvūnai atsparesni mikrobangei spinduliuotei, nes svarbiausius gyvybinius organus apsaugo šią spinduliuotę sugeriantis riebalų sluoksnis. Todėl mikrobangė spinduliuotė pražūtingiausia mikrofaunai, smulkiems gyvūnams ir kūdikiams. Veikiant tos pačios galios infraraudonąja ir mikrobange spinduliuote, pastaroji veikia kur kas stipriau, nes infraraudonieji spinduliai dėl savo aukšto dažnio jau nesukelia organizme vandens ir kitų molekulių dipolių poliarizacijos. Vadinasi, reiškinio esmė yra ne mažėjanti spinduliuotės galia, bet jos sukelta poliarizacija. Mikrobangė spinduliuotė dirgina įvairius receptorius, todėl jautriausi šiai spinduliuotei yra labilios nervų sistemos žmonės. Jei spinduliuotės galia didelė, tas dirginimas pasireiškia pirmiausia nerimu, po to mieguistumu, narkotiniu poveikiu, vėliau susijaudinimu, konvulsijomis ir net mirtimi.
Šiluminį poveikį sukelia tik stiprūs elektromagnetiniai laukai, kurie yra arti aukštos įtampos perdavimo linijų ir transformatorių, taip pat didesnės galios spinduliuotė, sklindanti iš medienos džiovinimo aukštojo dažnio įrenginių, radijo ir televizijos bokštų bei radarų. Stiprūs elektrostatiniai laukai sukelia DNR grandinių skilimą, ląstelių ar jų branduolių chromosomų dalijimąsi, raumenų baltymų grandinių pokyčius. Žinoma apie 20 biomagnetinių mikroskopinių ir makroskopinių poveikio efektų, kurių esmė yra kūno diamagnetinių ir paramagnetinių molekulių orientacija magnetiniame lauke, o vandens molekulėse gali vykti protonų sukinių sukelti faziniai virsmai. Tam pakanka labai mažos energijos.
Pasaulio mokslinėje spaudoje plačiai diskutuojama, ar elektromagnetiniai laukai ir spinduliuotė gali sukelti vėžį. Seniai nustatyta, kad įšvirkštus žiurkei 2x105 vėžinių ląstelių (apytikriai tiek jų turi žmogus dėl kosminės spinduliuotės ir kitų poveikių) ir veikiant ją 5 milivatų į kvadratinį centimetrą mikrobange spinduliuote, vėžinės ląstelės sparčiai dauginasi. Yra atlikta daugybė epidemiologinių tyrimų. Keletą dešimtmečių įvairiose šalyse tirti suaugusieji ir vaikai, kuriuos darbe (suaugusiuosius) arba buityje (suaugusiuosius ir vaikus) nuolat veikė elektromagnetinė spinduliuotė ar elektromagnetiniai laukai. Dauguma tyrimų įvairiose šalyse patvirtino, kad elektromagnetiniai laukai suaugusiems ir vaikams sukelia arba skatina įvairių formų vėžines ligas – leukemiją, auglius ir kt., nors yra tyrimų, rodančių, kad, švitinant mikrobangomis auglius, jų augimas stabdomas. Dešimtys ilgalaikių epidemiologinių tyrimų rezultatų rodo, kad įvairūs elektriniai ir magnetiniai laukai, tiek nuolatiniai, tiek kintamojo dažnio, bei mikrobangė spinduliuotė didina riziką susirgti vėžiu. Elektromagnetiniai laukai labiausiai pažeidžia hormonams jautrias kūno dalis – krūtis ir prostatą. Jau 1987 m. duomenimis iš 100 tūkst. JAV moterų 12 proc. sirgo krūtų ir 76 proc. vyrų – prostatos vėžiu. Dabar daugiau.
Visų valstybių standartai, reguliuojantys leistiną gyventojus veikiančią spinduliuotės galią, atsižvelgia tik į šiluminį spinduliuotės poveikį. Lietuvos standartas leidžia gyventojus spinduliuoti 10 mkW/cm2 galia (mkW – mikrovatas). Tai reiškia, kad kiekvieną mūsų, suaugusiojo ir kūdikio, kvadratinį centimetrą (pvz., akį) dieną ir naktį leidžiama spinduliuoti jam nežinant 10 mkW galia. Gerai būtų, jei turėtume patikimas tos spinduliuotės matavimo priemones. Kai kuriose valstybėse ta leistina spinduliuotės galia didesnė, kai kuriose – mažesnė. Ta leistina spinduliuotės galia paprastai užfiksuoja jau esančios elektromagnetinės taršos šalyje padėtį, bet neatsižvelgia į ilgalaikį silpnos nešiluminės spinduliuotės poveikį, o ji ne mažiau pavojinga.
Silpnos elektromagnetinės spinduliuotės poveikis

Daugelis žmonių mano, kad tik galinga elektromagnetinė spinduliuotė yra pavojinga, nes jos poveikis yra juntamas – kaista į spinduliuotės šaltinį ištiesta ranka arba mikrobangėje krosnelėje per keliolika minučių iškepa višta. Tačiau subtilesnis yra silpnos spinduliuotės poveikis, nes jis nejuntamas žmogaus jutimo organų. Organizmo molekulių ir jonų elektrinė poliarizacija nepriklauso nuo spinduliuotės galios. Ją tyrinėdami eksperimentuose naudojamės vos kelių mikrovatų galia. Didesnės galios spinduliuotė tik sukelia netiesinius poliarizacijos reiškinius. Tos poliarizacijos rezultatai pasireiškia tuo, kad jau 1 mW/cm2 mikrobangė spinduliuotė sukelia nervų audinių morfologinius pokyčius. Daugkartinė tokia spinduliuotė keičia galvos smegenų ląstelių tarpneuroninius ryšius, nes nyksta smegenų žievės receptorinis aparatas, dauginasi kitos ląstelės. Skirtingo dažnio mikrobangė spinduliuotė sukelia skirtingus smegenų distrofinius pokyčius. Poveikis priklauso nuo dažnio, nuo šio – spinduliuotės prasiskverbimo gylis, o pastarasis – nuo organizmo audinių elektrinės poliarizacijos nulemtų dielektrinių savybių. Prasiskverbusi spinduliuotė sukelia sąlyginį dirginimą, reflektorinės veiklos pokyčius arba besąlyginius refleksus. 2 pav. pavaizduota, kaip elektrinis laukas (a) sustiprėja galvos srityje atsiradus jame žmogui (b) ir kaip pasiskirsto žmogaus sugerta iš antenos sklindanti elektromagnetinė spinduliuotė, išreikšta milivatais kilogramui kūno svorio (c). Daugiausia šios spinduliuotės sugeria jautriausios ir gyvybiškai svarbiausios kūno dalys – galva, pilvas, lytiniai organai.
Poliarizacija, kitaip sakant, jonų priverstinis judėjimas, spinduliuotei veikiant trikdo normalų ląstelių funkcionavimą. Akivaizdu, kad taip organizmas normaliai funkcionuoti ilgai negali.
Elektromagnetinė spinduliuotė kenkia organizmui ląsteliniame lygmenyje. Jau 1 mW/cm2 mikrobangė spinduliuotė pagreitina natrio ir kalio jonų judėjimą, padidina joninį laidumą. O jonų judėjimo ląstelėse biologiniai procesai lemia visas ląstelių funkcijas. Todėl gyvų organizmų ląstelių membranos yra elektromagnetinės spinduliuotės detektoriai. Tokia spinduliuotė sukelia kvantinius šuolius tarp molekulių sukamojo judėjimo lygmenų. Mikrobangės spinduliuotės dažnis kaip tik atitinka tokių šuolių dažnį.
Elektromagnetiniai laukai labiau veikia besiformuojančias ląsteles ir augančius organizmus. Todėl ji pavojingesnė vaikams. Mikrobangė spinduliuotė keičia lytinių liaukų funkciją, sumažindama cinko kiekį šiose liaukose, nors tokios pat galios infraraudonieji spinduliai taip neveikia. Tai patvirtina, kad poveikis yra sukeltas molekulių poliarizacijos, nes infraraudonieji spinduliai tokio poveikio nesukelia. Apšvitinus gyvūnų sėklides, sumažėja kai kurių fermentų aktyvumas, sutrinka vaisiaus vystymasis, sumažėja galimybė turėti palikuonių. Labiau yra paveikiamos patelės. Pastebėta, kad mikrobangė spinduliuotė pusantro karto sumažina jauno viščiuko medžiagų apykaitą ir dešimt kartų jo širdies ritmą, todėl viščiukas nugaišta.
Panašiai veikia ir magnetinis laukas. Žinau ne vieną atvejį, kai mikrobangę aparatūrą aptarnavusios moterys patyrė persileidimus tiesiog laboratorijose.
Daug gyventojų yra nuolat veikiami padidėjusios elektromagnetinės spinduliuotės. Net už kilometro nuo 50 kilovatų radijo bokšto spinduliuotė didesnė nei 1 mkW/cm2. Už kilometro nuo radaro spinduliuotė didesnė nei 10-100 mkW/cm2. Ant miestų aukštų pastatų, kur išdėstytos įvairios antenos, ji yra daug kartų didesnė. Niujorko Empire State Building 102 aukšte spinduliuotė yra 32,5 mkW/cm2, o Čikagos Siers Building 50 aukšte ji yra 65,9 mkW/cm2. O ten dirba žmonės. Kai jie pradėjo dažniau už kitus sirgti vėžiu, JAV pradėjo ryšio tarp vėžio ir spinduliuotės tyrimus.
Ilgalaikė mikrobangė spinduliuotė kenksminga širdžiai ir kraujagyslių sistemai. Ji mažina kraujospūdį ir retina širdies ritmą bei sukelia su tuo susijusius reiškinius. Ji dirgina kūno paviršinius receptorius, kurie keičia vegetacinės nervinės reguliacijos veiklą. Tiriant encefalogramas nustatyta, kad mikrobangė spinduliuotė didina lėtųjų didelės amplitudės bangų skaičių, mažina biopotencialų ritmo amplitudę ir didina aukštojo dažnio bangų skaičių, sukelia šio dažnio traukulinius išlydžius smegenyse. Poveikis priklauso nuo veikimo vietos ir spinduliuotės galios. Jautriausios yra smegenų žievė ir tarpinės smegenys, ypač pagumburis (hipotaliamas), kuris reguliuoja kraujotaką, virškinimą, cukraus kiekį kraujyje, vidaus organų ir emocijų ryšį, miegą ir kitas vegetacines organizmo funkcijas.
Jau 10 mkW/cm2 mikrobangė spinduliuotė keičia kraujo ląstelinę, baltyminę ir mineralinę sudėtį. Žmonės, ilgai veikti silpna mikrobange spinduliuote, įgauna vienodus simptomus: sumažėjusį ląstelinių elementų ir hemoglobino kiekį bei pakitusią kraujo baltymų sudėtį ir padidėjusį histamino kiekį kraujyje. Ši spinduliuotė padidina kalcio kiekį kraujo plazmoje bei pagreitina medžiagų apykaitą. Ilgas spinduliuotės poveikis sutrikdo angliavandenių apykaitą, net 75 proc. padidina cukraus kiekį kraujyje, sukeldamas priešdiabetinę būklę. Šie pokyčiai mažai priklauso nuo spinduliuotės dažnio. Veikiant periferinę nervų sistemą, poveikis mažai priklauso nuo spinduliuotės galios. Centrinė nervų sistema jautriau reaguoja į silpnąją spinduliuotę, o daugkartinis poveikis kaupiasi organizme. Netikėčiausias buvo atradimas, kad elektromagnetiniai laukai gali sukelti mutageninius efektus. Šių laukų sukelti genetiniai efektai yra panašūs į jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltuosius efektus ir buvo visai netikėti.
Kai XX a. septintąjį dešimtmetį pasipylė straipsniai apie silpnos mikrobangės spinduliuotės poveikį gyvūnams ir žmogui, prasidėjo beprecedentis puolimas mokslininkų, kurie skelbė tuos rezultatus mokslinėje spaudoje. Didžiosios firmos, kuriančios ir naudojančios milijardus kainuojančią mikrobangę elektroniką telekomunikacijoms, už didelius pinigus įtikina garsius mokslininkus, kad jie rašytų populiarioje žiniasklaidoje visuomenę raminančius straipsnius, neva nejonizuojanti elektromagnetinė spinduliuotė, sklindanti iš tūkstančių šaltinių, tarp jų ir mobiliojo ryšio telefonų, žmonėms nekenkia. Elektromagnetinė spinduliuotė imituoja savuosius organizmo signalus ir su jais sąveikauja, trikdydama žmogaus vidinės informacinės sistemos veiklą.
Kitame žurnalo numeryje straipsnio tęsinyje panagrinėsime elektromagnetinės spinduliuotės informacinį poveikį ir mobiliojo ryšio telefonų poveikį mums.

Ką šie nerimą keliantys faktai sudomino, plačiau apie elektromagnetinės spinduliuotės poveikį gali pasiskaityti, be jau minėtosios knygos, mokslinėse monografijose:
1. D.O.Carpenter, S.Aurapetyan, Biological effects of electric and magnetic fields. Academic Press, New York, 1998.
2. C.Polk, E.Rostow, CRC Handbook of biological effects of electromagnetic fields, CRS Press, Boston, 1999.
3. R.Becker, A.Marino, Electromagnetism and life, University of New York Press, 2001.
4. I.P.Petrov, Vlijanie sverchvysočastotnych izlučenij na organizm čeloveka i životnych, Medicina, Leningrad, 1970.

Tęsinys MG 2004/11.