LNVF / Naujienos / 2009 08 19 "Suvelta karšto vandens problema"

2009 08 19 "Suvelta karšto vandens problema"

Aktualus klausimas:

Alytuje pradėjo sklisti kalbos, kad Litesko pradės taikyti mokestį už karšto vandens tiekimą. Tas mokestis bus visai nemažas, apie 30 ct/kv.m Kol kas su daugiabučio namo bendrija nebuvo pakeistos galiojančios šilumos ir karšto vandens tiekimo sutartys.

Klausimai: 1. Ar gali nepakeitę sutarties savavališkai pradėti taikyti vandens tiekimo mokestį?

2. Kodėl iki šiol buvę šilumos tiekėjai tiesioginiais karšto vandens tiekėjais staiga tampa tarpininkais?

3. Ar gali DNSB sudaryti sutartį tiesiogiai vandenį imti iš UAB "Dzūkijos vandenys", o Liteskui mokėti tik už jo pašildymą? (Tada tikrai jokio tarpininko nebūtų)

4. Kaip apsiginti nuo UAB Litesko prievartos perimti DNSB butų karšto vandens skaitliukų priežiūrą sau? Nes iki šiol priežiūrą vykdo DNSB ir atsakome už karšto vandens nuostolius.

5. Labai įdomu kaip apskaičiuojamas tas karšto vandens tiekimo mokestis? Nes kai pažiūriu iš savo namo tai mokestis būtų apie 3-4 kartus didesnis nei kada nors patirti karšto vandens nuostoliai.”

Pagarbiai,

DNSB pirmininkas

----------------------------------------------

Atsako Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos ekspertas Rimantas Zabarauskas

"Ši problema išties priskirtina prie daugiausiai suveltų ir neišspręstų klausimų visame daugiabučių ūkyje. Tam daugiausiai pasitarnavo buvusi Ūkio ministerija, taip suvėlusi teisinį dalyko reglamentavimą, kad šiandien po daugelio metų "reguliavimo" praktiškai nieko nebegalima suprasti. Iš paskutinių pavyzdžių - įvestos šilumos pristatymo sutartys nuo šilumos punkto iki šildymo prietaisų butuose. Šis naujadaras atsirado Šilumos tiekėjų asociacijos pastangomis (R.Morkvėnas), bet aš negirdėjau, kad šitos nelogiškos ir nereikalingos sutartys kur nors egzistuotų. Ar kas galėtų patvirtinti, kad jie turi sudarę tokias sutartis? Tiesiog būtų įdomu žinoti.

Dabar prie klausimo.

1) Išsiaiškiname ar karštas vanduo (kv.) ruošiamas grupinėje boilerinėje, iš kurios tiekiamas keliems daugiabučiams, ar paties daugiabučio šilumos punkte. Grupinių boilerinių likę labai nedaug, todėl kaip taisyklė galioja antras variantas. Grupinės boilerinės atveju kv. tiekėjas aiškus - tas kas valdo grupinę boilerinę su kv. ruošimo įrenginiais. Tuo atveju bus nustatoma kv. kaina, sudaromos kv. tiekimo sutartys tarp kv. tiekėjo ir DNSB arba administruojamų butų savininkų, taip pat kv. kaina bus nustatoma vadovaujantis VKEKK metodika. Atsiskaitomaisiais kv. prietaisais bus kv. skaitikliai butuose, už jų priežiūrą bus atsakingas kv. tiekėjas. Kadangi grupinių boilerinių beveik nebeliko, toliau laikysime, kad kv. ruošiamas namo šilumos punkte.

2) Išsiaiškiname kam priklauso namo šilumos punktas nuosavybės teise - šilumos tiekėjui ar butų savininkams. Tai labai skirtingi atvejai. Pirmuoju atveju kv. ruošimo įrenginiai priklauso šilumos tiekėjui, todėl jis yra ir kv. gamintojas ir tiekėjas. Gyventojai šios situacijos pakeisti – pasirinkti kitą kv. tiekėją ar patys organizuotis kv. gamybą - negali, kadangi kv. ruošimo įrenginiai jiems nepriklauso. Šiuo atveju taikoma Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 2 dalis: "Kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip." Šiuo atveju VKEKK privalo sureguliuoti butų savininkų atsiskaitymus už jų suvartotą kv. VKEKK š.m. liepos 21 d. patvirtino kv. kainų nustatymo metodiką, kuri sunkiai perkandama eiliniam mirtingajam. Jos didelė yda – kv. kaina grindžiama vidutinėmis šilumos sąnaudomis 1 m3 kv. paruošti, tačiau realiai šis kiekis yra labai individualus pagal namus. 51 kWh/1 m3 norma tikrovėje bus per didelė, kadangi kv. dažnai tiekiamas žemesnės tempertūros arba šalto vandens temperatūra yra didesnė už 10 C. Šiuo atveju šilumos tiekėjas privalo atlikti atsiskaitomųjų kv. prietaisų - kv. skaitiklių butuose patikrą ir užtikrinti jų tvarkingumą, todėl metodikos numato atsiskaitomųjų kv. prietaisų aptarnavimo mokestį (patvirtinta VKEKK taip pat liepos 21 d.). Tačiau esant dabartinei suvartotos šilumos išdalijimo butų savininkams tvarkai, tiekėjas tėra menkai suinteresuotas kv. skaitiklių tvarkingumu - esant jiems netvarkingiems ar sąmoningai sugadintiems tikslu vogti kv. apeinant apskaitą, tiekėjas priskiria dėl to susidarančius jo šilumos nuostolius cirkuliacinei šilumai vasarą, dėl ko smarkiai išauga "gyvatuko" mokestis, arba šildymui žiemą, "gyvatukui" grįžtant į normą. Atitinkami šalto vandens nuostoliai = pavogtam ar neapskaitytam kv. kiekiui, jau teks šilumos tiekėjui, nors šie nuostoliai jam yra mažiau svarbūs negu šilumos, kadangi šalto vandens sąnaudos kv. kainoje yra gerokai mažesnės negu šilumos. Todėl tiekėjas neturi didesnės motyvacijos iš tikrųjų rūpintis kv. skaitiklių tvarkingumu - formaliai jis gali tvirtinti, kad jie tvarkingi ir nieko nedaryti, bet kartu pasiimti jų aptarnavimo mokestį, nustatytą VKEKK. Tvarkos įvedimas šiuo atveju sunkus, kadangi VKEKK nuėjo neteisingu keliu - reglamentuodama kv. kainą. Ji privalėjo spręsti problemą visai kitaip – per tinkamą visos name suvartotos šilumos ir viso name suvartoto šalto vandens išdalijimą butų savininkams apmokėjimui. Teisinės galimybės tam sudarytos Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 dalyje (paskutinis sakinys).

3) Jei šilumos punktas yra butų savininkų nuosavybėje, tada reikalai daug geresni. Tereikia tik šiek tiek organizuotumo ir iniciatyvos. Tada gyventojai gali arba pasirinkti kv. tiekėją, firmą, kuri ruoštų kv. gyventojų įrenginiais, arba organizuoti kv. ruošimą patiems. Pirmas atvejis ko gero dar niekur nepasitaikė visoje Lietuvos praktikoje. Jame kv. kaina būtų sutartinė - gyventojai pasirinktų tiekėją pagal mažiausią siūlomą kainą, todėl VKEKK metodikos tokiam kv. apskritai netaikytinos - kaina yra rinkos. Pats realiausias ir labiausiai rekomenduojamas atvejis yra antras – patys gyventojai organizuoja kv. ruošimą ir apsirūpina juo. Jokio darbo tam nereikia - kv. ruošia automatika jų šilumos punkte, o pažiūri ar pareguliuoja koks nors DNSB pirmininkas ar samdytas šildymo sistemos prižiūrėtojas, ar tiesiog išmanantis buto savininkas. Kv tiekėjo tada nėra ir kv. kainos taip pat nėra. Gyventojai atsiskaito tik už šilumą ir šaltą vandenį, o kv. neperka. Tam tikrą problema šiuo atveju bus atsiskaitomųjų kv. skaitiklių butuose priežiūra ir patikra. Šis darbas turėtų būti DNSB arba namo gyventojų (administratoriaus) atsakomybėje - pats namas privalo užtikrinti kv. skaitiklių tvarkingumą. Gyventojai privalėtų arba patys organizuoti reikalaujamą patikrą ir už tai apmokėti iš namo lėšų, arba pasamdyti tam reikalui trečią šalį, kuria galėtų būti ir šilumos tiekėjas. Esant tokiai tvarkai, suinteresuotos šalys - šilumos tiekėjas ir šalto vandens tiekėjas privalo turėti teisę ir galimybę savo lėšomis ir iniciatyva atlikti kv. skaitiklių butuose atrankinę patikrą ir radus netinkamus prietaisus, dėl kurių jie patyrė žalą (t.y., parodžiusius per mažą suvartojimą), nustatyti butų savininkams administracines baudas. Šiuo atveju svarbią reikšmę įgauna tinkamas šilumos ir šalto vandens išdalijimas butų savininkams apmokėjimui. Šiandieninėms kv. problemoms spręsti (a) išvengti vidutinių, kaip taisyklė per didelių šilumos suvartojimo normų 1 m3 kv. paruošti ir taikyti tikslesnius, individualius kiekvienam namui dydžius (b) išvengti kv. nedeklaravimo atvejų ar nepatogumų dėl deklaravimo skirtingu laiku, kas neišvengiama praktikoje (c) operatyviai nustatyti ar name yra netvarkingų ar sugadintų kv. skaitiklių - gerai tinka šilumos paskirstymo metodas Nr. 9. kuris yra VKEKK patvirtintas ir rekomenduotas plačiam naudojimui. Baigiant reikėtų pakartoti, kad, mano nuomone, VKEKK galutinai sukomplikavo šių klausimų reglamentavimą: (a) įvedusi pastovias ir kintamas dedamąsias, (b) neatsisakiusi turto vertės kainose, (c) nespausdama tiekėjų gaminti šilumą mažiausiomis sąnaudomis, (d) neatsisakiusi kompensacijų mechanizmo, nors nustatė kas mėnesį perskaičiuojamą kintamą dedamąją, - kas šiandien gali pasakyti ar jau kompensavome tiekėjui už per mažas taikytas kainas, ar ne ir kiek dar turėsime kompensuoti (e) patvirtinusi ydingą kogeneracinės šilumos sąnaudų apskaičiavimo metodiką, kurioje kogeneracinė jėgainė prilyginama paprasčiausiai katilinei,... smarkiai "nureguliavo" sektorių ir atrodo kaip gana beviltiška institucija. O eiliniam vartotojui neverta net bandyti susivokti šiandien galiojančioje teisinėje aplinkoje. Tikiuosi, kad iš šių komentarų Alytaus atvejui bus daugiau aiškumo.

Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos ekspertas - R. Zabarauskas"

Pirm Antr Treč Ketv Penk Sat Sekm
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31