Smunkant šalies ekonomikai, padaugėjo atvejų, kai bendrovės, išleidusios obligacijas ir pasiskolinusios lėšas iš investuotojų, nesugeba laiku šių obligacijų išpirkti. Taigi, ką daryti investuotojams tokiu atveju, kai obligacijos nėra išperkamos?

Kas tos obligacijos?

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bendrovės obligacija apibrėžiama kaip terminuotas ne nuosavybės vertybinis popierius, pagal kurį bendrovė, išleidžianti obligacijas, tampa obligacijos savininko skolininke ir prisiima įsipareigojimus obligacijos savininko naudai. Kitaip tariant, obligacija yra nustatyto laikotarpio vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba kitas turtines teises.

Bendrovės savo veiklai vykdyti ar plėsti reikalingų lėšų gali pritraukti dviem būdais: didinti įstatinį kapitalą, t. y. išleisti akcijų emisiją, arba skolintis. Skolintis galima įvairias būdais: iš pavienių fizinių, juridinių asmenų, bankų, kitų finansinių institucijų, leidžiant skolos vertybinius popierius (obligacijas) ir pan. Skolinimasis iš pavienių fizinių bei juridinių asmenų negarantuoja reikiamų lėšų pritraukimo, be to, jis yra pakankamai brangus bei reikalaujantis daug laiko (jei bendrovei reikia pakankamai daug lėšų, jai reiks tartis su daug asmenų, kiekvienas reikalaus jam priimtinų sąlygų). Dažnu atveju priimtinesnis būdas – bankų paskolos. Bankai paprastai yra pajėgūs paskolinti bendrovei visą reikalingą paskolos sumą, be to, taupomas laikas, kadangi šiuo atveju reikia tartis tik su vienu kreditoriumi – banku. Tačiau šio būdo trūkumas – norint gauti iš banko paskolą, reikia pateikti tam tikras garantijas (įkeisti turtą, susirasti laiduotoją ar garantą ir pan.), o jei investicinis projektas pakankamai rizikingas – mokėti dideles palūkanas. Juk palūkanos – banko gaunamas atlyginimas už prisiimamą riziką. Alternatyva bankų paskoloms – bendrovės obligacijų išleidimas. Obligacijų išleidimas leidžia bendrovėms pasiskolinti lėšų mažesnėmis nei bankų siūlomomis palūkanomis, be to, jai skolinantis šiuo būdu nėra būtina savo įsipareigojimų užtikrinti turto įkeitimu, laidavimu ar kitomis priemonėmis.

Kodėl kartais neišperkamos obligacijos?

Bendrovės, leisdamos obligacijas, skolinasi lėšų iš investuotojų, įsipareigodamos nustatytais terminais jiems išmokėti nustatyto dydžio palūkanas bei nominalią obligacijos vertę.

Tačiau nors obligacijos paprastai priskiriamos prie mažiau rizikingų finansinių priemonių, susiklosčius itin nepalankiai situacijai galimi atvejai, kai bendrovė yra nepajėgi įvykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų obligacijų savininkams, t. y. ji negali išpirkti išleistų obligacijų. Tai ypač aktualu tampa ekonominių nuosmukių, krizių metu, kuomet su sunkumais susiduria ne atskiros, bet dauguma bendrovių.

Kaip ginami investuotojų interesai obligacijų neišpirkimo atveju?

Investuotojų veiksmai bendrovei laiku neišperkant išleistų obligacijų priklauso nuo daugelio aplinkybių ir konkrečios situacijos: ar obligacijos buvo platintos viešai, ar užtikrinant įsipareigojimų vykdymą obligacijų savininkų naudai buvo įkeistas turtas ir kt.

Jeigu obligacijos buvo išplatintos viešai, tai galioja Akcinių bendrovių įstatymo 55 straipsnio 6 dalis, teigianti, kad akcinė bendrovė prieš išleisdama viešai platinamas obligacijas turi sudaryti sutartį su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininku (toliau – obligacijų savininkų patikėtinis arba patikėtinis). Šia sutartimi patikėtinis įsipareigoja ginti tam tikros emisijos obligacijų savininkų interesus santykiuose su akcine bendrove. Todėl investuotojams, kai neišperkamos viešai platintos obligacijos, reikėtų kreiptis į obligacijų prospekte nurodytą obligacijų savininkų patikėtinį, kuris privalo ginti tos obligacijų emisijos savininkų interesus bei suteikti jiems visą reikiamą informaciją.

Kaip žinoti, ar įsigytos obligacijos buvo platinamos viešai?

Vertybinių popierių viešą apyvartą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymas (Žin., 2007, Nr. 17-626). Šio įstatymo 5 straipsnis nustato, kad vertybiniai popieriai gali būti viešai siūlomi Lietuvos Respublikoje tik po to, kai šio įstatymo nustatyta tvarka yra parengiamas, patvirtinamas Vertybinių popierių komisijoje bei viešai paskelbiamas prospektas. Patvirtintų prospektų sąrašą galite rasti Vertybinių popierių komisijos tinklalapyje skiltyje „Patvirtintų prospektų sąrašas“.

Kokių veiksmų turi/gali imtis obligacijų savininkų patikėtinis, gindamas investuotojų interesus?

Akcinių bendrovių įstatymo 55 straipsnis nustato, jog obligacijų savininkų patikėtinis privalo taip ginti obligacijų savininkų teises ir teisėtus interesus, kaip jis gintų savo teises ir teisėtus interesus būdamas visų šios emisijos obligacijų savininkas. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas obligacijų savininkų vardu derasi ir tariasi su bendrove dėl geriausių prievolių įvykdymo sąlygų, teikia informaciją obligacijų savininkams, o nesant kitų „taikių“ skolos išsiieškojimo galimybių gali kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo.

Pabrėžtina, kad tiek platinant skolos vertybinius popierius viešai, tiek juos išperkant visų investuotojų interesai turi būti saugomi vienodai. Tai tampa ypač aktualu tada, kai bendrovė laiku neišperka obligacijų, nesumoka nustatytų palūkanų ar nevykdo kitų sutartinių įsipareigojimų. Šiuo atžvilgiu visi tos pačios emisijos vertybinių popierių savininkai turi vienodas teises į vertybinių popierių išpirkimą (išpirkimą dalimis, palūkanų, delspinigių dydį ir t.t). Lygių investuotojų teisių principą patvirtina tiek Akcinių bendrovių įstatymo 55 str. 3 d., kurioje nurodyta, jog „tos pačios emisijos obligacijos jų savininkams suteikia vienodas teises“, tai yra, visi tos pačios emisijos obligacijų savininkai turi turėti vienodas teises į nustatytas palūkanas ir obligacijų išpirkimą, tiek Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios atsiskaitymą su likviduojamo juridinio asmens kreditoriais (2.113 str. 2 d.): „Jeigu neužtenka lėšų visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui (išieškotojui) sumą“. Tokia pati praktika taikoma ir užsienio šalyse (JAV, Kanadoje ir kitose).

Vienodų investuotojų teisių principas reiškia, kad bendrovė negali visiškai atsiskaityti tik su tam tikrais obligacijų savininkais, kai tuo tarpu kitai daliai obligacijų savininkų obligacijos neišperkamos. Visi obligacijų savininkai turi būti lygūs ir jų reikalavimai turi būti tenkinami vienodomis sąlygomis. Patikėtinis turi užtikrinti, kad būtų laikomasi šio principo ir jis savo pareigas turi vykdyti iki tol, kol bus atsiskaityta su visais tos emisijos obligacijų savininkais.

Jeigu, obligacijų savininkų nuomone, patikėtinis dėl kokių nors priežasčių netinkamai atlieka savo pareigas, daugiau kaip pusę konkrečios emisijos obligacijų turintys obligacijų savininkai turi teisę nušalinti jų interesus ginantį tarpininką ir reikalauti, kad bendrovė sudarytų sutartį su kitu jų siūlomu tarpininku (Akcinių bendrovių 55 str. 7 d.).

Patikėtinio veiksmai ginant obligacijų savininkų interesus

• Teisės aktai nereglamentuoja, kaip konkrečiai patikėtinis turėtų ginti obligacijų savininkų teises ir teisėtus interesus. Jis tai turi daryti taip, lyg būdamas visų obligacijų savininku, t. y. jis turi imtis tokių priemonių, kurių pagalba investuotojai patirtų mažiausius nuostolius arba jų nepatirtų visai. Visų pirma, tos priemonės apima:
• Patikėtinis turi nuolat stebėti ir domėtis bendrovės finansine padėtimi, stengtis iš anksto numatyti, ar bendrovė gali susidurti su nemokumo problema;
• Patikėtinis, bendrovei neišpirkus obligacijų, privalo nedelsiant pradėti derybas su bendrove dėl labiausiai obligacijų savininkų interesus atitinkančių obligacijų išpirkimo sąlygų nustatymo bei grafiko išdėstymo;
• Patikėtinis turi užtikrinti, kad visiems obligacijų savininkams obligacijos būtų išpirktos vienodomis sąlygomis;
• Jeigu obligacijų pasirašymo sutartyje nėra numatytų delspinigių už prievolės išpirkti obligacijas laiku nevykdymą, derybų su obligacijas išleidusia bendrove metu patikėtinis turi susitarti dėl delspinigių dydžio;
• Patikėtinis turi dėti pastangas, jog užtikrinant obligacijų turėtojų interesus, būtų papildomai įkeistas turtas, kuris įvykus blogiausiam – bendrovės bankrotui, pereitų obligacijų savininkų nuosavybėn;
• Nors ir nėra reglamentuota, kaip dažnai ir kokią informaciją obligacijų savininkams turi teikti patikėtinis, vykdantis derybas dėl obligacijų išpirkimo su jas išleidusia bendrove, tačiau investuotojai turi būti nuolat ir operatyviai informuojami apie derybų eigą, sąlygas ir pasiūlymus;
• Jei bendrovė vilkina derybas, elgiasi nesąžiningai, patikėtinis turi nedelsdamas imtis konkrečių ir veiksmingų priemonių, pvz., kreiptis į teismą dėl obligacijų savininkų teisių ir teisėtų interesų gynimo;
• Patikėtinis, nepavykus su bendrove sutarti dėl obligacijų išpirkimo sąlygų bei grafiko ar bendrovei nesilaikant jau nustatytų obligacijų išpirkimo sąlygų ar (bei) grafiko, turi kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, bankroto bylos iškėlimo ar inicijuoti restruktūrizavimo bylos iškėlimą.

Obligacijų savininkų teisės:

• Obligacijų savininkai gali bet kada kreiptis į patikėtinį su prašymu suteikti jo turimą informaciją apie obligacijas išleidusios bendrovės būklę ir kitą su obligacijų išpirkimu susijusią informaciją;
• Išperkant obligacijas visi jų turėtojai pinigus turi atgauti vienodomis proporcijomis bei tuo pačiu metu kaip ir visi likę tos pačios emisijos savininkai;
• Obligacijų savininkai turi būti nuolat ir operatyviai informuojami apie derybų eigą, sąlygas ir pasiūlymus;
• Jei bendrovė vilkina derybas, elgiasi nesąžiningai, o patikėtinis nesiima jokių konkrečių ir veiksmingų priemonių, investuotojai gali kreiptis į teismą ir įrodinėti, kad patikėtinis pažeidė savo, kaip obligacijų savininkų interesų gynėjo, pareigas. Jeigu būtų nustatytas toks pažeidimas, tuomet patikėtiniui gali tekti atlyginti dėl jo kaltės padarytus nuostolius;
• Obligacijų savininkai, turintys daugiau kaip pusę tos emisijos obligacijų, gali nušalinti patikėtinį ir reikalauti, kad bendrovė sutartį dėl jų interesų gynimo sudarytų su jų siūlomu patikėtiniu;
• Obligacijų savininkai gali nesutikti su patikėtinio ar bendrovės siūlomomis alternatyvomis ir ginti savo teises kaip bendrovės kreditoriai savarankiškai: gali tartis tiek su pačia bendrove, tiek, nepavykus susitarti, kreiptis į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto, tiek kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ar bankroto bylos iškėlimo;
• Jei obligacijos nėra garantuotos bendrovės turtu, bankroto atveju obligacijų savininkai turi tokias pačias teises kaip trečios eilės kreditoriai, t. y. su jais atsiskaitoma pardavus bankrutuojančios bendrovės turtą, prieš tai atsiskaičius su darbuotojais bei valstybinėmis institucijomis;
• Jei bendrovės obligacijos buvo garantuotos įkeistu turtu, prasidėjus bankroto procedūrai, įkeistas turtas būtų parduodamas, o gautomis pajamomis pirmiausia būtų tenkinami obligacijų savininkų reikalavimai. Jeigu lėšų nepakaktų, reikalavimai būtų tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam obligacijų savininkui sumą, o likusi dalis – bendra įstatymo nustatyta tvarka, t.y. obligacijų savininkai proporcingai dalintųsi likusiomis lėšomis su kitais trečios eilės kreditoriais;
• Kuo didesni finansiniai įsipareigojimai, tuo didesnė tikimybė, jog obligacijos liks neišpirktos. Obligacijų emisijos išpirkimą papildomai garantuojant įkeistu bendrovės turtu, patariama pasidomėti, kokia reali to turto rinkos vertė.

Kaip obligacijų savininkai turi ginti savo interesus, jei vertybiniai popieriai buvo platinami neviešai arba obligacijų savininkai nusprendė savo teises ginti savarankiškai?

Jeigu obligacijos buvo platinamos neviešai ir nėra paskirto obligacijų savininkų patikėtinio arba kai obligacijų savininkai nusprendžia nesinaudoti patikėtinio paslaugomis, tada patys obligacijų savininkai turi ginti savo teises ir teisėtus interesus.

Pirmiausiai ginant savo interesus patartina kreipti į pačią bendrovę ir tartis dėl tinkamo prievolės įvykdymo (obligacijų išpirkimo) būdo bei sąlygų: pavyzdžiui, atidedant obligacijų išpirkimą, už pradelstą laiką mokant sutartas palūkanas; išdėstant išpirkimo grafiką tam tikrais terminais ir kitais būdais. Jeigu su bendrove susitarti nepavyksta arba ji nesilaiko sudaryto susitarimo sąlygų, tolesni veiksmai priklauso nuo to, ar bendrovės įsipareigojimai obligacijų savininkams buvo užtikrinti turto įkeitimu, laidavimu ar kitais būdais:

• Jei obligacijų savininkų turtinės teisės buvo užtikrintos hipoteka, įkeitimu, obligacijų savininkas gali kreiptis į tą hipotekos skyrių, kuriame buvo įregistruota hipoteka, su prašymu patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto;
• Jei obligacijų savininkų turtinės teisės buvo užtikrintos laidavimu arba garantija, tuomet bendrovei nevykdant savo įsipareigojimų, obligacijų savininkas turi teisę kreipti į laiduotoją arba garantą, kad šis įvykdytų užtikrintą prievolę;
• Jeigu obligacijų savininkų turtinės teisės nebuvo užtikrintos, tokiu atveju obligacijų savininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, bankroto bylos iškėlimo ar inicijuoti restruktūrizavimo bylos iškėlimą.