LNVF / Naujienos / 2010 06 15 Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija atliko įdarbinimo tarpininkaujant paslaugas teikiančių įmonių tyrimą

2010 06 15 Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija atliko įdarbinimo tarpininkaujant paslaugas teikiančių įmonių tyrimą

Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija siekia, kad vartotojų teisės įdarbinimo tarpininkaujant srityje nebūtų pažeidinėjamos, vartotojai būtų šviečiami apie jų turimas teises. Siekiame tokios situacijos Lietuvoje, kad būtų užkertamas kelias galimiems pažeidimams iš anksto, kol nenukentėjo vartotojai. Deja, šiuo metu skundų knygose gausu vartotojų nusiskundimų dėl įdarbinimo tarpininkaujant asmenų atliekamos veiklos, apgaulės, teisėtų lūkesčių pažeidimų, sumokėtų pinigų negrąžinimo ir pan. Sieksime, kad būtų tinkami pokyčiai įstatymų bazėje bei sustiprėjusi vartotojų teisių apsauga įdarbinimo tarpininkaujant srityje.

 

Įgyvendinant 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL 2006 L 376, p. 36), priimtas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 87, 88 straipsnių pakeitimo ir 90 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas (Žin., 2010, Nr. 1-4), kuriuo atsisakyta įdarbinimo užsienyje tarpininkavimo veiklos licencijavimo. Nuo 2010 m. sausio 5 d. Lietuvoje įdarbinimo užsienyje agentūros prilyginamos kitoms paslaugas teikiančioms įmonėms, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nebeišduoda licencijų verstis šia veikla. Fiziniai ir juridiniai asmenys, teikiantys tarpininkavimo įdarbinant paslaugas, turi pateikti Lietuvos darbo biržai informacinį pranešimą apie savo statusą ir asmenims suteiktas paslaugas kaip nustatyta Informacijos apie tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimą tvarkos apraše, patvirtintame 2010 m. sausio 6 d. Lietuvos darbo biržos direktoriaus įsakymu Nr. V-1 (Žin., 2010, Nr. 5-210).

 

Už tarpininkavimą įdarbinant iš darbo ieškančio asmens negalima rinkti nei tiesioginių, nei netiesioginių mokesčių (Tarptautinės darbo organizacijos Konvencija dėl privačių įdarbinimo agentūrų (nr. 181), 7 str., įtvirtinta Lietuvos Respublikos įstatymu ,,Dėl Konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų ratifikavimo“ (Žin., 2004, Nr. 40-1291)).

 

Mes siekėme išsiaiškinti, ar įdarbinimo tarpininkaujant paslaugas teikiančios įmonės tikrai neima mokesčio iš norinčių įsidarbinti asmenų, kaip reikalauja įstatymas. Turint tokį tikslą, tyrimo metu aplankyti privatūs asmenys, teikiantys tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugas, pateikę Lietuvos darbo biržai informacinį pranešimą, kaip nustatyta Informacijos apie tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimą tvarkos apraše, vykdantys veiklą Vilniuje. Pavyko susisiekti su aštuoniolika tuo metu Vilniuje įdarbinimo tarpininkaujant paslaugas teikiančių įmonių (pagal sąrašą nurodytą Lietuvos darbo biržos tinklapyje):

 

Penkios iš jų teikia įdarbinimo tarpininkaujant paslaugas tik Lietuvos teritorijoje ir nei tiesioginių nei netiesioginių mokesčių iš norinčių įsidarbinti asmenų neima.

 

Trylika įmonių tarpininkauja įdarbinant užsienyje ir dešimt iš jų neteisėtai ima tiesioginius ar netiesioginius mokesčius iš norinčiųjų įsidarbinti. Trumpai apie kiekvieną iš jų:

 

1. Všį „Aulina“ sutartyje dėl teikiamų paslaugų atsiskaitymo sąlygose yra palikta vietos, kur turi būti įrašytas mokestis. Pokalbio metu prašoma iš kliento suma buvo 500 Lt ir išlaidos už transportą.

 

2. UAB „Borgeza“ ima 350Lt mokestį ir prašo 1000Lt mokesčio iš pirmojo atlyginimo, gauto pagal įdarbinimo sutartį, sudaryta jiems tarpininkaujant su darbdaviu užsienyje. Pabrėžtina, kad apie papildomą 1000Lt mokestį sutartyje su UAB „Borgeza“ neužsimenama, o apie tai norintys įsidarbinti asmenys informuojami žodžiu. Paslaugų teikėjo UAB „Borgeza“ paslaugų teikimo sutartyje yra akcentuojama, kad sutartis yra sudaryta abipusėmis derybomis tarp šalių, tačiau pabrėžtina, kad pokalbio dėl sutarties metu nėra klausiama vartotojo nuomonės dėl sutarties sąlygų bei nevyksta jokio pobudžio derybų. Tiesiog pateikiamas sutarties tekstas vartotojui pasirašyti. Šioje sutartyje yra minima, kad paslaugų teikėjas klientui suteikė išsamią informaciją apie paslaugų prigimtį. Deja, jokios informacijos paslaugų teikėjas apie tai nepateikia, tiesiog pateikia sutarties tekstą klientui susipažinti.

 

3. UAB „Addus“ siūlomoje pasirašyti sutartyje minimi „Addus“ įsipareigojimai, tarp kurių nėra garantijos, kad klientui tikrai bus pasiūlytas darbas. Taip pat imamas mokestis.

 

4. IĮ „Nilara“ prašo 900Lt mokesčio. Šios įmonės darbuotojai neleidžia susipažinti su sutarties tekstu. Teigia, jog tai visai neturėtų būti svarbu ir, kad su sutarties tekstu būtų galima susipažinti tik jei būtų pasirašoma sutartis. Apie susipažinimą su sutarties tekstu prieš pasirašant, turint tikslą pasitarti su artimaisiais, anot IĮ„Nilara“ darbuotojos, negali būti nė kalbos.

 

5. UAB „Eurostaff“ ima 2000Lt mokestį bei reikia susimokėti 600Lt už transporto paslaugas. Ši įmonė žadėjo atsiųsti paslaugų sutartį elektroniniu paštu, tačiau to nepadarė.

 

6. UAB "Regnumstat" prašo 400Lt mokesčio, sutartis dėl tarpininkavimo įdarbinant teikimo paslaugų nepasirašoma. Šios įmonės darbuotojas teigė, kad pinigai mokami “už programėlę” ir tai nėra mokestis už tarpininkavimą įdarbinant. Taip pat teigė, kad jie dirba per graikų agentūrą, todėl mokestis mokamas tada, kai jau pasirašoma įdarbinimo sutartis su graikais.

 

7. UAB "Resurso" ima netiesioginį mokestį už CV vertimą į lenkų kalbą ar apgyvendinimo paiešką.

 

8. UAB "IB group" darbuotojas telefonu minėjo, kad už tarpininkavimo įdarbinant paslaugas imamas mokestis bei žadėjo elektroniniu paštu atsiųsti sutartį, tačiau to nepadarė.

 

9. UAB "Antex pluss" ima 1500Lt mokestį bei 300Lt už transporto išlaidas. Su sutarties tekstu leidžiama susipažinti, tačiau sutarties teksto neleidžiama išsinešti detalesniam susipažinimui, teigiant, kad tai yra konfidenciali informacija. Buvo prašoma sutarties teksto, ant kurio nėra įmonės rekvizitų, antspaudų, tačiau įmonės darbuotojai atsisakė suteikti tokią informaciją ir pasiūlė susipažinti su sutarties tekstu bendrovės buveinėje.

 

10. UAB "Konceta" ima 400Lt mokestį už dokumentų tvarkymą ir suteikiamą informaciją. Darbuotojai teigia, jog mokestis mokamas ne už įdarbinimo tarpininkaujant paslaugas.

 

Siekdami išsiaiškinti, ar neteisėtai imamas mokestis yra minimas sutartyje, kurią norintys įsidarbinti asmenys pasirašo su įdarbinimo tarpininkaujant paslaugas teikiančiais asmenimis, prašėme šių asmenų pateikti sutarčių pavyzdžius. Mums pavyko gauti tik tris sutartis su įdarbinimo tarpininkaujant paslaugas teikiančiais asmenimis, nes kitos įmonės kategoriškai atsisakė leisti vartotojams susipažinti su sutarties tekstu teigiant, kad tai yra konfidenciali informacija arba visais įmanomais būdais bandė išvengti sutarties davimo, teigiant, kad su sutartimi vartotojui galima susipažinti tada, jei jam bus siūlomas darbas. Minėtos sutartys buvo pateiktos Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ištirti, ar jose nėra neteisėtų, nesąžiningų sąlygų. UAB „Addus“ sutarties kopija buvo nusiųsta Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui prašant išnagrinėti tas aplinkybes, kurios yra susijusios su galimu neteisėtu tarpininkavimu įdarbinant ir neteisėtu atlygio už paslaugas ėmimu. UAB „Borgeza“ ir Všį „Aulina“ sutarčių sąlygas išnagrinėjo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įgyvendindama nesąžiningų sąlygų taikymo kontrolę ir priėmė nutarimus, kuriais pripažįstama, kad minėtose sutartyse yra sąlygų, atitinkančių LR civilinio kodekso 6.188 straipsnyje numatytų nesąžiningų sąlygų kriterijus. Šiais nutarimais siūloma UAB „Borgeza“ ir Všį „Aulina“ per 14 dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos pakeisti, panaikinti ar netaikyti atitinkamų sutarčių sąlygų sudarant sutartis su vartotojais. Jeigu pasiūlymai laiku nebus įvykdyti, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, kreipsis į teismą su ieškiniu dėl tokių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ar pakeitimo.

 

Mūsų atliekamo tyrimo metu pasitaikė ir tokių atvejų, kai asmenys visai neslepia imantys neteisėtą mokestį, o priešingai – netgi skelbiasi. Neseniai „Lietuvos Ryto“ dienraštyje skelbimų skiltyje pastebėtas skelbimas, kuriame įmonė skelbiasi teikianti įdarbinimo užsienyje tarpininkavimo paslaugas bei imanti už jas 50Lt mokestį. Iš to galima daryti išvadą, kad kontrolės sistema yra visiškai neefektyvi, kadangi asmenys net nesibaimindami būti nubausti užsiima neteisėta veikla.

 

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 6.719 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad „prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Jeigu teikiamos paslaugos yra viešos arba jų teikimas yra paslaugų teikėjo verslas, su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti paslaugų teikėjo buveinėje ar kitoje kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje“.

 

Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos nuomone, įdarbinimo sutartys turi būti laisvai prieinamos vartotojams, todėl įdarbinimo paslaugų teikėjai privalo vartotojams sudaryti galimybes susipažinti su įdarbinimo tarpininkavimo sutarčių sąlygomis dar prieš jas sudarant. Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija taip pat pritaria Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuomonei, kad, jei vartotojui yra trukdoma tinkamai susipažinti su įdarbinimo tarpininkavimo sutarties tekstu, įsigilinti į paslaugos teikimo sąlygas, patariama nesudaryti sutarties su tokia įmone. Mūsų nuomone, sutarties tekste turėtų būti įrašyta, kad, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, vartotojui suteiktos įdarbinimo tarpininkaujant paslaugos yra nemokamos. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pritaria, kad toks įrašas iš tiesų pasitarnautų Lietuvos vartotojų švietimui bei užkirstų norą įdarbinimo agentūroms pažeidinėti įstatymus. Šiuo metu situacija yra tokia, jog susisiekus su visais privačiais Vilniuje tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugas teikiančiais asmenimis tik viena įmonė (UAB "Qbis") vartotoją iš karto informuoja, kad jų teikiamos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos asmeniui norinčiam įsidarbinti nieko nekainuoja, nes toks jų veiklos principas ir to reikalauja įstatymas. Taip pat mokesčio už tarpininkavimą įdarbinant neima UAB "Headex" ir UAB "Manpower LIT".

 

Asmenys, norintys teikti tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugas, nuo 2010 sausio 5d. turi pateikti Lietuvos darbo biržai informacinį pranešimą apie savo statusą ir asmenims suteiktas paslaugas kaip nustatyta Informacijos apie tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimą tvarkos apraše. Pabrėžtina, kad nėra jokios garantijos, kad šių asmenų pateikiama informacija atitinka tikrovę, ypač apie asmenims suteiktas paslaugas. Kreipėmės į Lietuvos darbo biržą klausdami, ar yra institucija, kuri tikrintų, ar minėtų asmenų pateikiama informacija yra teisinga. Lietuvos darbo biržos atsakymas buvo, kad įstatymai jos neįgalioja atlikti tokių asmenų veiklos ar jų teikiamos informacijos patikrinimų ir ji tiesiog laikosi prezumpcijos, kad asmenų pateikiama informacija yra teisinga. Deja, Lietuvos Respublikos įstatymai nesuteikia įgaliojimų jokiai institucijai vykdyti patikrinimus, ar tokių asmenų pateikiama informacija pranešime yra teisinga ir atitinka tikrovę. Tyrimo metu išaiškėjo, kad dauguma tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugas teikiančių asmenų reikalauja iš vartotojų neteisėto mokesčio, tačiau tokios informacijos Lietuvos darbo biržai nepateikia.

 

Mūsų tyrimo metu gauta informacija paneigia Lietuvos darbo biržos prezumpciją, kad privatūs tarpininkavimo įdarbinant užsienyje asmenys pateikia teisingą informaciją apie įdarbintus asmenis. Taigi, gali būti daroma išvada, kad Lietuvos darbo biržai minėti asmenys pateikia melagingą informaciją apie vartotojams suteiktas paslaugas ir jų už tai niekas nebaudžia.

 

Tyrimo metu buvo ieškoma atsakymo, kokia institucija vykdo privačių įdarbinimo užsienyje tarpininkavimo paslaugas teikiančių asmenų veiklos kontrolę ir priežiūrą neteisėtai imamo mokesčio už teikiamas paslaugas atžvilgiu. Ieškant atsakymo buvo susisiekta su Lietuvos darbo birža, Valstybine darbo inspekcija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Minėtos institucijos teigė, kad jų įstatymas neįgalioja vykdyti tokios kontrolės ar patikrinimų, todėl jie negalintys nieko padaryti, kad minėtų pažeidimų nebūtų. Deja, vienintelė institucija, turinti kompetenciją šioje srityje yra policija. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 (Žin., 2008, Nr. 65-2489) patvirtintų „Žemesnės pakopos policijos komisariatų reorganizavimo prijungimo būdu prie atitinkamo aukštesnės pakopos policijos komisariato sprendimo priėmimo, reorganizavimo sąlygų, apskrities vyriausiųjų policijos komisariatų nuostatų, struktūros schemų“ 10.2 punktu, kuris nustato, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktų nustatytų priemonių joms pašalinti, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1) 173(13) straipsniu, reglamentuojančiu tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimus bei 259(1) straipsnio 1 punktu, numatančiu, jog administracinių teisės pažeidimų bylose, teisės pažeidimų protokolus dėl ATPK 173(13) straipsnio pažeidimo turi teisę surašyti vidaus reikalų ir policijos pareigūnai. Taigi, nukentėjęs asmuo dėl tokios veiklos turi tik vienintelę išeitį – kreiptis į policiją. Už tokio pobūdžio pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų, o tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.

 

Pabrėžtina, kad problema yra tame, kad nėra tinkamos sistemos, kuri užkirstų kelią tokiai neteisėtai veiklai iš anksto, kadangi į policiją paprastai kreipiasi jau nukentėję nuo neteisėtos veiklos asmenys. Tokie įstatymų bazės trūkumai sudaro sąlygas imti neteisėtą mokestį iš įsidarbinti norinčių asmenų. Atsižvelgiant į pažeidinėjančių įstatymų reikalavimus asmenų skaičių, darosi akivaizdu, kad yra neišvengiamai reikalinga institucija, kuri atliktų priežiūros ir kontrolės funkciją tikrinant tarpininkavimo įdarbinant paslaugas teikiančių asmenų veiklą. Esant kontroliuojančiai institucijai, būtų įgyvendinama ir prevencijos funkcija, o tai būtų svarbus žingsnis užkertant kelią neteisėtiems veiksmams iš anksto.

 

Europos Teisingumo Teismas 2000 m. birželio 27 d. sprendime Oceano Grupo Editional ir Salvat Editores (C-240/98 – C-244/98) pažymėjo, kad 1993 m. balandžio 5 d. Europos Tarybos direktyvos 93/13/EBB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva) 7 straipsnio 2 dalis pripažintoms vartotojų organizacijoms suteikia galimybę kreiptis į teismus, kad šie patikrintų, ar visuotiniam taikymui nustatytos sąlygos yra nesąžiningos, ir prireikus pripažintų jas neteisėtomis, net kai tokios sąlygos nebuvo įtrauktos į konkrečią sutartį. Direktyvos vienas iš nustatytų tikslų yra apsaugoti vartotojus sutarties nesąžiningų sąlygų atvejais, t.y. asmenys, įsigyjantys prekes ar paslaugas, turi būti apsaugoti nuo pardavėjo ar tiekėjo piktnaudžiavimo, ypač nuo vienašališkų tipinių sutarčių ir nuo esminių teisių nesąžiningo neįtraukimo į sutartis. Direktyvoje nustatyti nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijai buvo perkelti į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę – į Civilinio kodekso 6.188 straipsnį. Šiame straipsnyje numatyta, kad bet kuri pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo sudarytos prekių pirkimo – pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties sąlyga (kuri nebuvo aptarta individualiai) gali būti pripažinta nesąžininga vartotojo atžvilgiu, jeigu ji priešinga geros valios reikalavimams ir sudaro sąlygas pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo abipusių teisių ir pareigų nelygybei vartotojo nenaudai, taip pat minėtame teisės akte pateikiamas pavyzdinis sąrašas standartinių sutarties sąlygų, kurios laikomos nesąžiningomis vartotojams.

 

Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, kol valstybinės institucijos pro pirštus žiūri į vartotojų apgaudinjimą, vartotojams pataria patiems būti budriems ir, pasirašant sutartis su tarpininkaujančiais įdarbinant užsienyje privačiais asmenimis, atkreipti dėmesį į Valstybinės varototojų teisių apsaugos tarnybos pripažintas nesąžiningomis sutarčių sąlygas ir esant tokioms sąlygoms nepasirašyti sutarčių su tokiomis įstaigomis:

 

1. Sutartyje numatyta, kad „Paslaugų teikimo sutartis, sudaryta abipusėmis derybomis tarp Šalių, toliau – Paslaugų teikėjas ir Klientas, geranoriškai susitarė dėl paslaugų teikimo sutarties įvykdymo sąlygų.“ Čia įtvirtinta prezumpcija, kad vartotojas, sudarydamas sutartį turi galimybę derėtis dėl sutarties sąlygų turinio, t.y. įtvirtinta prezumpcija, kad visos sutarties sąlygos su vartotoju buvo aptartos individualiai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.188 straipsnio 4 dalį, pareiga įrodyti, kad tam tikra sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka paslaugų teikėjui. CK 6.185 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Standartinių sutarties sąlygų paaiškinimas vartotojui negali būti prilyginamas sutarties sąlygų aptarimui individualiai Civilinio kodekso prasme. Taigi, darytina išvada, jog teisiškai nepagrįstas yra prezumpcijos, kad sutarties sąlygos su vartotoju buvo aptartos individualiai, įtvirtinimas pagal standartines sąlygas parengtose įdarbinimo tarpininkaujant privačių asmenų sutartyse, kurios teikiamos visiems vartotojams pasirašyti vienodos ir kurias vartotojai sudaro prisijungimo būdu. Aukščiau išdėstyta sutarties nuostata nustačius, kad sutarties sąlygos buvo aptartos individualiai, iš vartotojo atimama galimybė pasinaudoti CK 6.188 straipsnio garantuojama apsauga nuo nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų.

 

2. Sutartyje numatyta, kad „Klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Jeigu Paslaugų teikėjas pradėjo vykdyti sutartį, Klientas netenka teisės reikalauti grąžinti sumokėtą paslaugų kainą.“ CK 6.721 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog “Klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti.“ Pažymėtina, kad ši vartotojo teisė nutraukti atlygintinių paslaugų teikimo sutartį yra absoliuti, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir negali būti laikoma sutarties pažeidimu, jei klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama. Kliento teisė bet kuriuo momentu atsisakyti nuo teikiamų paslaugų aiškintina tuo, kad paslaugos gali būti teikiamos tik esant kliento sutikimui. Pažymėtina, kad paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo, kurių dydį bendrovė kiekvienu atveju privalėtų įrodyti ir neturi teisės reikalauti netiesioginių nuostolių atlyginimo, t.y. bendrovės negautų pajamų.

 

3. „Vykstant turėti reikiamą pinigų sumą, pažymas, dokumentus, kurių reikalauja darbdavys (Sveikatos pažymą, pažymą apie neteistumą ir kt.), priešingu atveju už pasekmes, susijusias su sveikatos sutrikimais ar nuslėptu teistumu, ir kt. Klientas atsako pats.“ Pažymėtina, kad iš tokios nuostatos nėra aišku, kokia pinigų sumą vartotojas privalo turėti, taip pat pateikiamas nebaigtinis dokumentų, kuriuos vartotojas privalo turėti, sąrašas, todėl vartotojui gali būti neaišku, kokius kitus dokumentus galės reikalauti būsimas darbdavys. Taigi vartotojas įpareigojamas vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti.

 

4. „Avansinis mokestis yra vienkartinis ir negrąžinamas“, „Šalių susitarimu, sutarčiai pasibaigus, ją nutraukus dėl Kliento kaltės, klientas vykdytojui sumoka visą paslaugų kainą“. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.“ Taigi, tokiomis nuostatomis yra iš esmės pažeidžiama sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyra ir vartotojo interesai. Be to, sutartyje nėra numatyta vartotojo teisė gauti analogiškų sumų, jeigu paslaugų teikėjas vienašališkai nutraukia sutartį.

 

5. Patariame atkreipti dėmesį į neaiškiai, dviprasmiškai išdėstytas sutarčių nuostatas, nes jos gali suteikti paslaugų teikėjui išimtinę teisę aiškinti sutartį, o tai būtų nesąžininga vartotojo atžvilgiu.

 

6. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į sutarčių nuostatas, kurios gali įpareigoti vartotoją įvykdyti visus įsipareigojimus paslaugų teikėjui net ir tuo atveju, kai šie neįvykdo savųjų arba nevisiškai juos vykdo.

 

7. Nesąžiningos sutarčių sąlygos yra ir tos, kurios panaikina arba suvaržo vartotojo teisę pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais.

 

Jurgita Skardžiūkaitė

 

Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, 2010

 

Pirm Antr Treč Ketv Penk Sat Sekm
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31