LNVF / Naujienos / 2011 01 26 Šilumos ūkyje nieko naujo – skęstančiųjų gelbėjimas paliktas patiems skęstantiems

2011 01 26 Šilumos ūkyje nieko naujo – skęstančiųjų gelbėjimas paliktas patiems skęstantiems

2011 01 26 Šilumos ūkyje nieko naujo – skęstančiųjų gelbėjimas paliktas patiems skęstantiems

Šilumos ūkyje nieko naujo – skęstančiųjų gelbėjimas paliktas patiems skęstantiems

Jau tradiciškai šaltuoju metų laiku šalyje kyla vartotojų nepasitenkinimo banga dėl neproporcingai didelių sąskaitų už būsto šildymą. Ne išimtis ir ši šalta žiema. Daugelyje miestų ir miestelių gyventojai buvo šokiruoti sąskaitų dydžiu, sudarančiu ryškų kontrastą su namų ūkių gaunamomis pajamomis. Padėtis, kai žmonių mėnesinės pajamos beveik susilygina su mokėjimais už šildymą, nėra normali.

Tenka pripažinti, kad energetinis skurdas yra plačiai paplitęs ir paliečia ne mažiau kaip trečdalį gyventojų. Daugeliui valstybė kompensuoja dalį išlaidų energijai pirkti, taip dar labiau apkraudama ir taip deficitinį biudžetą.

Kas gi daroma tokiomis nepalankiomis aplinkybėmis padėčiai pagerinti?

Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija teigia, kad valstybės institucijos neatlieka savo pareigų ir nesiima reikalingų veiksmų šiai labai opiai problemai išspręsti ar bent sušvelninti. Atsakingose valstybės institucijose akivaizdžiai trūksta noro ir pastangų, taip pat nesudėtinga įžvelgti ir kompetencijos stoką. Pirmiausiai paminėtinos Vyriausybė, Energetikos ministerija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Sąskaitas už šildymą nulemia bendras šilumos suvartojimas name ir šilumos kaina. Abiejose srityse yra dideli neišnaudoti rezervai.

Didelis šilumos suvartojimas daugiabučiuose namuose susijęs su prasta daugelio namų priežiūra, nesutvarkytomis šildymos sistemomis, techninių galimybių individualiai reguliuoti šildymą nebuvimu, blogai organizuotu renovacijos procesu.

Dvi esminės priežastys, į kurią susiveda visų problemų mazgas yra:

 

  1. Daugiabučiuose namuose, išskyrus bendrijas, nėra jokio namo gyventojų atstovavimo (įgaliotinio, atstovo, seniūno, namo tarybos, namo gyventojų bendruomenės atstovo ir pan. forma);
  2. Nesukurta namų priežiūros paslaugų – profesionalių pastatų vadybininkų rinka, kurioje būtų konkurencija ir nereguliuojamos paslaugų kainos. Vietoje to šiandien turime “iš viršaus” nuleistą tiesioginį namo valdymą ir monopolizuotą namo priežiūros paslaugų rinką.

Šiandien administruojančios įmonės formaliai atlieka abi funkcijas. Tačiau realiai – nei vienos.

Didelė šilumos kaina daugiausiai susijusi su nepateisinamu prisirišimu prie vienos kuro rūšies – rusiškų gamtinių dujų. Tačiau yra ir kitų negerovių – neatsakingas kompensacijų tiekėjui už praeitų laikotarpių neva patirtus nuostolius naudojimas, Kainų komisijos neryžtingumas ir neveiklumas.

Šilumos kainų mažinimui būtina:

 

  1. Diversifikuoti šilumos gamyboje naudojamo kuro rūšis. Mažinti gamtinių dujų naudojimą, jas keisti biokuru, taip pat atgaivinti anglimi kūrenamas katilines.
  2. Šilumos tiekėjams nustatyti kuro diversifikavimo užduotis ir šilumos kainas skaičiuoti pagal nustatytą kuro struktūrą.

 

Deja, paskutinieji Kainų komisijos veiksmai, kai Vilniaus šilumos vartotojams nustatyta jau antra kompensacija už neva praeityje patirtus UAB ”Vilniaus energija” nuostolius rodo Komisijos neprincipingumą ir pasidavimą šilumos tiekėjų spaudimui.

Sausio 25 d. Vyriausybės pasitarime šiais klausimais (organizavo kancleris D.Matulionis) nuspręsta pareikalauti didesnio sąskaitų už šildymą skaidrumo ir daugiau palyginamųjų skaičių. Ar nuo to sumažės gyventojų mokėjimai? Problemos net nebandoma spręsti iš esmės – sunkiam ligoniui siūlomi valerijonų lašai.

Valstybinės, savivaldybių institucijos, teismai labiau gina monopolinių įmonių, stambaus verslo nei vartotojų interesus (nebent ginti vartotojų teises kažkurioje srityje reikalauja ES direktyva). Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nepaisant klaidinančio pavadinimo, neužtikrina vartotojų teisių apsaugos. Vartotojų organizacijos yra neįgalintos pasisamdyti kvalifikuotus ekspertus, nes vyriausybė nemano, jog svarbu turėti stiprų ir nepriklausomą vartotojų teisių gynimą. Neskaidraus finansavimo dėka pasiekta, kad vartotojų organizacijos būtų silpnos ir negalinčios realiai ginti vartotojų interesų.

Manome, kad skubiai reikia įgyvendinti šias priemones:

 

  1. Kartu su vartotojų organizacijomis bei kitais socialiniais partneriais parengti neatidėliotinų valstybės institucijų veiksmų planą padėčiai šilumos ir komunaliniame ūkyje gerinti ir užtikrinti jo įgyvendinimą.
  2. Išspręsti vartotojų atstovavimo ir jų interesų gynimo klausimą.

 

Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija ir kitos vartotojų organizacijos yra pateikusios ir daugiau siūlymų tiek Vyriausybei, tiek valdžios institucijoms, tiek Vilniaus m. savivaldybei. Visur vien tyla ir jokios reakcijos...?

.

Pirm Antr Treč Ketv Penk Sat Sekm
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31