LNVF / Naujienos / 2011 09 05 Lietuviai mokinosi pasirinkti ir vartoti atsakingai

2011 09 05 Lietuviai mokinosi pasirinkti ir vartoti atsakingai

2011-09-05 11:46

2011 m. rugpjūčio 31 d. vyko mokymai „Išmok pasirinkti – vartok atsakingai“. Tarnybos inspektoriai pateikė informaciją apie vartotojų teises renkantis maisto produktus ir žalos atlyginimą, bendruosius ir higienos reikalavimus maisto tvarkymo subjektams ir maisto produktams, maisto produktų, ženklinimą, produktų kokybę, kvietė apie įsigytus nekokybiškus produktus pranešti tarnybai.

Aktyviai dalyvavusiam būreliui palangiškių vartotojų ši informacija turėjo tapti pradžiamokslis prieš reiškiant pastabas prekybininkams dėl parduodamų produktų.

Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentės Alvitos Armanavičienės teigimu, vartotojų teisės turi būti orientuotos į verslo ekonominę apsaugą, o aktyvūs vartotojai turi daug ką žinoti apie reikalavimus parduodamiems produktams, kad galėtų lengviau susigaudyti prekių gausoje, išsirinkti pačius sveikiausius produktus, geriau žinoti savo, kaip vartotojų, teises. Tuo tikslu federacija, bendradarbiaudama su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, šalyje ėmė rengti mokymus „Išmok pasirinkti – vartok atsakingai“. Jau surengti 6 seminarai ir kituose Lietuvos miestuose. Juos išklausę vartotojai gaus federacijos pažymėjimus, liudijančius, kad jie gali aktyviai dalyvauti vartotojų teisių apsaugos srityje.

Su mokymuose dalyvavusiais aktyviais palangiškiais vartotojais bendravusi Palangos VMVT vyriausioji specialistė – maisto produktų inspektorė Birutė Simutienė sakė, kad mūsų miesto gyventojai dėl nekokybiškų maisto prekių į tarnybą kreipiasi pagrįstai. Per 8 šių metų mėnesius gauti 49 skundai, iš kurių net 27 pagrįsti (t.y. 55%). Daugiausiai vartotojai skundžiasi dėl viešojo maitinimo įmonių. Dėl prekybos įmonių gauta 19 skundų. Dažniausiai skundžiamasi dėl nekokybiškų produktų (koldūnai su stiklo šukėmis, nešviežia arba per sūri rūkyta žuvis, suskilę vištų kiaušiniai, neskanus pienas, paukštiena „su kvapu“). Pavyzdžiui, gavę informaciją apie remonto metu darbo nenutraukiančią ir maisto produktais prekiaujančią parduotuvę Šventojoje inspektoriai sustabdė jos veiklą. Patikrinimo metu nustačius pažeidimus, taikomos atitinkamos sankcijos. Tiriant apsinuodijimo maistu atvejus, Tarnybos inspektoriai ima produktų, geriamojo vandens, paviršių nuoplovų mėginius laboratoriniams tyrimams. B.Simutienės teigimu pirkėjas turi išsaugoti pirkimo čekį, kadangi jos turi teisę nekokybišką produktą pakeisti kitu arba už jį susigrąžinti pinigus. Inspektorė pabrėžė, kad vartotojai pirmiausia turi išmokti skaityti maisto produktų etiketes.

Palangos VMVT vyriausiasis specialistas – maisto produktų inspektorius Rimvydas Granickas supažindino su maisto produktų bendraisiais ir specialiaisiais ženklinimo reikalavimais. Inspektorius išsamiai paaiškino, kaip ženklinama mėsa ir jos gaminiai, pieno produktai. Pranešime buvo pateikta nemažai skaidrių su maisto produktų etiketėmis, kuriose nustatyti ženklinimo pažeidimai. Mokymų dalyviai domėjosi maisto priedų, žymimų E raide, ženklinimu. Aktyvi palangiškė R.Ruzgutė pasiūlė prekybos centruose skelbti maisto priedų, ypač kenksmingų vartotojų sveikatai, sąrašus. Kalbant apie genetiškai modifikuotų maisto produktų ženklinimą, vartotojai klausė apie modifikuotą krakmolą. Inspektorius paaiškino, kad tai nėra genetiškai modifikuotas produktas, kad krakmolo modifikacija – tik cheminis ar fizinis krakmolo savybių pakeitimas.

Tarnybos specialistai sakė, kad maisto produktų, kuriuose yra įvairių konservantų ir kitų maisto priedų, negalima vadinti nuodingais ar nevalgomais, jei juose šios medžiagos neviršija nustatytų leistinų normų. Vis dėl to besirūpinantys savo sveikata žmonės turėtų rinktis kuo natūralesnį ir įvairesnį maistą. Pasakodami apie maisto ženklinimo ypatumus, Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai sakė, kad gamintojai ima gudrauti. Pavyzdžiui, rašydami gaminio sudėtį, vietoj maisto priedų trumpinio (E ir skaičiaus), jie pradėjo rašyti pilną jo pavadinimą. Todėl iš pirmo žvilgsnio į etiketę gali pasirodyti, kad produkte nėra maisto priedų. Stengiamasi, kad pirkėjas gautų kuo daugiau informacijos. Pavyzdžiui, ant maisto produktų (įvairių vaisvandenių, sirupų ir pan.), kuriuose yra dirbtinių dažiklių E 102 (tartrazinas), E 104 (chinolino geltonasis), E 110 (saulėlydžio geltonasis), E 122 (azorubinas arba karmosinas), E 124 (kochinelas raudonasis), E 129 (alura raudonasis) privaloma spausdinti perspėjimą, kad produktas gali neigiamai paveikti vaikų aktyvumą ir dėmesį. Jei skubanti mama surastų laiko perskaityti šį įspėjimą, vargu, ar pirktų tokį skanėstą savo atžalai.

Norintiems išsirinkti kuo sveikesnius maisto produktus, maisto kontrolės specialistai pataria itin įdėmiai perskaityti jų etiketes. Tačiau NVF prezidentė A.Armanavičienė visai rimtai pataria į parduotuvę neštis padidinamąjį stiklą – lupą. Tokios Šveicarijos prekybos centruose netgi yra pritvirtintos prie prekių vežimėlių. Kadangi jokie įstatyminiai aktai nereglamentuoja, kokio dydžio etiketės ir informacija joje turi būti, gamintojai ir pardavėjai neretai užrašus spausdina tokius smulkius, kad plika akimi vargu, ar pavyks juos perskaityti.

Panašiai vargti kartais reikia ir bandant išskaityti svarbią informaciją ant etikečių, pritvirtintų ant prekių lentynų. Jos būna sunkiai įskaitomos, o norint perskaityti prie apatinių lentynų pritvirtintus lapelius su prekės kaina, kilmės šalimi, jos kodu, reikėtų beveik atsigulti. O juk ta informacija, ypač perkant nefasuotas prekes (daržoves, šviežius ar džiovintus vaisius, riešutus ir pan.) kartais būna vienintelė, pirkėjų prieinama.

Pasak B.Simutienės, skubantys žmonės retai turi laiko įdėmiai skaityti informaciją apie prekę, o tai būtina. Pavyzdžiui, jei citrusiniai vaisiai yra apdoroti chemikalais, apie tai privalo būti užrašyta informacijoje ant prekystalio. Tokius vaisius būtina gerai nuplauti. Žmonės neretai neplauna ir džiovintų vaisių, riešutų. Tačiau mitybos specialistai pataria būtinai tai daryti – nustebsite, koks nešvarus vanduo liks juos nuplovus.

Liudmila Vaitkuvienė, Lietuvos metrologijos inspekcijos Klaipėdos apskr. skyriaus viršininkė, sakė, kad pasitaiko atvejų kai falsifikuojamas produkto svoris, Svarbu: nurodyta ant pakuotės produkto grynoji masė turi atitikti faktinį produkto svorį. Parduotuvėse turi būti kontrolinės svarstyklės, kad pirkėjas galėtų pasitikrinti perkamo produkto svorį. Visi matavimo prietaisai, naudojami tvarkant tiek maisto, tiek nemaisto produktus, turi būti metrologiškai patikrinti.

Įdomiausia mokymų dalis vyko UAB „Palink“ prekybos centre „Cento“. Čia mokymų dalyviai praktiškai galėjo patikrinti įgytas žinias. Klausimų specialistams pateikė netgi parduotuvėje tuo metu rinkęsi produktus pirkėjai. Jiems buvo įdomu kokioje temperatūroje laikomi iškepti mėsos gaminiai, kokia šviežių dešrelių sudėtis, kiek skysčio gali būti raugintuose kopūstuose, ar yra kontrolinės svarstyklės ir dar daug kitų klausimų.

Ko siekiama akcija?

– Populiarinti ir skatinti atsakingą šalies gyventojų vartojimą.

– Suburti ir apmokyti visuomeninius atsakingo vartojimo konsultantus.

– Skatinti verslo įmonių ir vartotojų partnerystę, siekiant atsakingo vartojimo ir skaidraus bei etiško verslo ir konkurencingumo.

– Užmegzti ilgalaikę partnerystę tarp visuomeninių atsakingo vartojimo konsultantų grupių, parduotuvių / prekybos centrų, valstybinių ir savivaldybių institucijų, nevyriausybinės organizacijos ir aktyvių vartotojų.

– Suteikti visuomenei (vartotojams) žinių, kaip atsakingai pasirinkti maisto ir ne maisto produktus.




ukiozinios.lt

Komentarai

Norėdami komentuoti, turite prisijungti su savo vardu arba užsiregistruoti .

Pirm Antr Treč Ketv Penk Sat Sekm
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31