LNVF / Naujienos / 2014-02-03 Pirkėjų apgaudinėjimui ateina galas

2014-02-03 Pirkėjų apgaudinėjimui ateina galas

neteisingos kainos

Šaltinis: www.delfi.lt

Autorė: Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė

Už piktybišką kliento apgaudinėjimą perkant prekes – iki 120 tūkst. Lt bauda. Tokia sankcija gresia vienam prekybininkui, dėl kurio šiuo metu tyrimą atlieka Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

„Vieną prekybos centrą už tai nubaudėme ir turime tokią pačią bylą vėl. Kol kas nenoriu minėti pavadinimo, nes vyksta tyrimas. Jeigu minimu atveju nesąžininga komercinė veikla bus įrodyta, bauda gali siekti iki 120 tūkst. Lt, nes tai būtų pakartotinis pažeidimas per vienerius metus“, – DELFI sakė VVTAT vadovas Feliksas Petrauskas.

Už 2008 m. įsigaliojusio Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 1 iki 30 tūkst. Lt, jei ši bauda neviršija 3 proc. įmonės metinių pajamų.

Pakartotinai per vienerius metus padariusiems pažeidimą įmonėms gali būti skiriama bauda iki 120 tūkst. Lt, jeigu ši bauda neviršija 6 proc. bendrovės metinių pajamų.

„Anksčiau kol nebuvo įstatymo, verslas turėjo laisvesnes rankas aiškinti, kad jie čia nieko blogo nepadarė. Tačiau kai ES Direktyva dėl nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu perkelta į nacionalinę teisę, įstatymas sudarė galimybę griežčiau kontroliuoti nesąžiningus prekybininkus. Juos ginantys advokatai bando paaiškinti, kad darbuotojai arba informacinė sistema nespėjo pakeisti kainų. Dar sakoma, kad lentynoje vadybininkas ar vadybininkė prekes sumaišė vietomis. Taigi prekybininkai tuo dar piktnaudžiauja“, – tvirtino F. Petrauskas.

Minėtame įstatyme numatyta, kad vartotojams turi būti pateikta sąžininga ir neklaidinanti informacija, leidžianti priimti teisingą ekonominį sprendimą.

„Jeigu kaina būtų nurodyta tokia, kokia išmušama kasoje, galbūt vartotojas nebūtų priėmęs sprendimo pirkti tą daiktą. Antras dalykas – minėtame įstatyme numatyta agresyvi komercinė veikla. Dažniausiai tai būna, kai prekės kaina būna padidinama, o paskelbus akcijas ar nuolaidas prekę bandoma „įpiršti“ neva pritaikius nuolaidas Taip gali vykti nesąžiningas žaidimas kainomis, - aiškino tarnybos vadovas.

Kartais sistema pakeičia greičiau nei žmonės

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas sako, kad asociacijai priklausančiose įmonėse tokie pažeidimai būna reti.

„Tarnybos direktorius man patvirtino, kad piktybiškumo atvejai yra išskirtiniai, o tarp mūsų narių tokių nėra. (…) Tai labiau yra išimtys iš taisyklės, nes tinklų parduotuvės kainų spausdinimas vyksta automatizuotai, tačiau už visų sistemų stovi žmonės. Todėl kartais kaina sistemoje pasikeičia greičiau nei žmogus sugeba pakeisti etiketes lentynose“, – DELFI sakė jis.

Pašnekovo nuomone, netyčiniai pavieniai atvejai neturėtų būti traktuojami kaip piktybiški.

„Pavyzdžiui, baigėsi akcija arba atvažiavo brangesnės tos pačios rūšies prekės, sistemoje kaina pasikeitė, o lentynoje – dar ne, nes darbuotojai nesugeba operatyviai to pakeisti. Tai nereiškia, kad tai trunka kelias dienas, bet gali pakakti ir pusvalandžio, per kurį klientas ateina ir pasiima prekę, kurios lentynoje kaina viena, o kasoje muša kitą“, – pavyzdį pateikė L. Vilimas.

„Jeigu tarnyba atlieka planinius slaptuosius patikrinimus ir viena kartą, o po dienos ar po kelių dienų tai kartojasi, tada akivaizdu, kad įmonė, tikėtina, yra linkusi net ir specialiai tai daryti. Taigi tiek tarnybai, tiek visiems kitiems reikėtų įvertinti piktybiškumą ir tomis baudomis nesisvaičioti“, – pridūrė jis.

Pasak asociacijos vadovo, VVTAT negarsėja kaip tarnyba, kuri dažnai mėtytųsi nepagrįstomis baudomis.

„Baudos yra tam tikras konkurencinių sąlygų reguliavimas, nes kodėl vienos įmonės daug investuoja ir labai atidžiai prižiūri šį procesą, o kitos gali to nedaryti, nors veikia toje pačioje rinkoje ir taip sutaupyti sąnaudų, tačiau turėti daugiau klaidų, dėl kurių nukenčia vartotojas“, – teigė L. Vilimas.

Tarnybos duomenimis, praėjusiais metais įmonėms už šio įstatymo pažeidimus buvo skirtas vienas įspėjimas ir septynios baudos. Didžiausia bauda – 69 tūkst. Lt – buvo skirta bendrovei „TORPOL Baltija“.

Bendrovei skirta bauda po klientų skundų, kad reklamuojant čiužinius, antklodes, pagalves ir kėdės užtiesalus buvo tvirtinama, kad šie produktai pasižymi gydomosiomis savybėmis.

Taip pat baudos dėl šio įstatymo pažeidimo buvo skirtos „Elektro Markt“ parduotuves valdančiai „Mediashop“, bendrovėms "Omnitel"„ Žalgirio loto“, „Ban thai“, „Vandens parkas“, „Hans Group“, „Arpresa“.

2012 m. 6 tūkst. Lt baudą buvo gavęs ir prekybos centras „Maxima“. VVTAT prekybos tinklą apskundė klientas, nes mokant už prekę kasoje jam nebuvo pritaikyta nuolaida, nurodyta akcijinių prekių lentynoje. Baudą „Maxima LT“ buvo apskundusi, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiemet jos skundą atmetė.

Komentarai

Norėdami komentuoti, turite prisijungti su savo vardu arba užsiregistruoti .

Pirm Antr Treč Ketv Penk Sat Sekm
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31