LNVF / Naujienos / 2015-07-21 Vartotojai pralaimi vis dažniau

2015-07-21 Vartotojai pralaimi vis dažniau

Šaltinis www.dailysabah.com

Šaltinis: Lietuvos žinios

Vartotojų, besiskundžiančių pažeistomis jų teisėmis, daugėja, tačiau valstybinės institucijos tarsi vis rečiau stoja ginti žmonių. Klampios ir ilgos pažeistų teisių gynimo procedūros biudžetui kainuoja brangiai, o baigiasi pagrūmojimais arba niekuo.

Vartotojų teisės ir jų interesų gynimas – mėgstamas politikų ir valdininkų užkeikimas, nors iš tiesų situacija blogėja. Šias teises ginti arba saugoti turinčios institucijos skaičiuoja vis daugiau skundų, bet vartotojų naudai išspręstų ginčų kiekis nuvilia.
 

Vartotojų teisės ir jų interesų gynimas – mėgstamas politikų ir valdininkų užkeikimas, nors iš tiesų situacija blogėja. Šias teises ginti arba saugoti turinčios institucijos skaičiuoja vis daugiau skundų, bet vartotojų naudai išspręstų ginčų kiekis nuvilia. Antai Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pernai sulaukusi apie 15 tūkst. skundų, patenkino vos šiek tiek daugiau kaip 500 vartotojų reikalavimus, Lietuvos bankas (LB) – vieną. Kiek geriau sekėsi tik Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai.

Bedantės institucijos

„Kur kas svarbiau yra vartotojų interesai, o ne teisės. Jei ginsime interesus, nereikės ginti teisių. Lietuvoje kalbama tik apie teisinius dalykus – institucijos yra prie Teisingumo ministerijos, tuo metu kitose ES šalyse – prie Ekonomikos arba Ūkio ministerijų“, – esminę problemą įvardijo Alvita Armanavičienė, Lietuvos nacionalinės vartotojų asociacijos prezidentė.

Daug metų nenarpliojamos problemos visuomenininkams gerai žinomos: daugelis institucijų – tarsi bedantės, nes jų sprendimai dažnai yra vien rekomendacinio pobūdžio. „Įvairios inspekcijos, tirdamos skundus, atlieka gana brangias procedūras, vos ne teisminius procesus, bet jų nutarimų neprivaloma vykdyti. Kalbama, kad didžiausia bausmė - viešumas, tačiau tų pažeidėjų niekas nežino, ir vėl viskas kartojasi. O rekomendacijas galime dalyti mes, asociacijos“, – svarstė A. Armanavičienė.

Kokia to kaina? Nei Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nei Lietuvos bankas vieno skundo tyrimo išlaidų neskaičiuoja. Vienintelė Ne maisto produktų inspekcija LŽ atskleidė sumą: vieno skundo nagrinėjimo išlaidos sudaro apie 235 eurus, o skundų per metus sulaukiama 2500-3000.

„Neteisminiai pažeistų teisių gynimo būdai pas mus labai problemiški. Vieno ginčo nagrinėjimas trunka 3-5 mėnesius ir dažnai baigiasi niekuo, – pasakojo Rūtenis Paukštė, Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas. – Kai matome buvus galimą pažeidimą, turime galimybę kreiptis į komercinį banką, kad jis persvarstytų savo poziciją. Gavę atsakymą iš banko per 30 dienų galime kreiptis į Lietuvos banko tarnybą, kuri nagrinėja kilusius ginčus. Tada ši tarnyba kreipiasi į patį banką, tikėdamasi gauti motyvuotą atsakymą, o paskui svarsto ir priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą.“

Pasak pašnekovo, geriausiai situaciją iliustruoja Lietuvos banko ginčų nagrinėjimo statistika. Ji rodo, kad pernai iš 137 vartotojų kreipimųsi dėl komercinių bankų 60 išvis buvo nenagrinėjami, 27 kartus vartotojų reikalavimai atmesti ir vienas ginčas baigtas LB priėmus sprendimą patenkinti vartotojo reikalavimus.

Nemato tūkstančių nukentėjusiųjų

Taigi neteisminis pažeistų teisių gynimo būdas Lietuvoje – itin problemiškas. A. Armanavičienė pabrėžė, kad kartais ir pačios institucijos užsiima niekais. Tarkime, aiškinasi, kodėl vienam klientui parduotos nekokybiškos kojinės, tačiau didelių vartotojų grupių pažeistų teisių nemato.

Kaip pavyzdį ji pateikė nuo turizmo bendrovių bankrotų nukentėjusius asmenis. „Tų žmonių niekas negina, nors jų daugiau kaip 3 tūkstančiai. Nukentėjusieji patys turi organizuotis, ieškoti advokatų ir rašyti ieškinius. Vartotojų teisių gynimas kainuoja, ir visuomenininkai ne visada pajėgūs tai padaryti“, – kalbėjo A. Armanavičienė.

Veja į teismą

Marius Jansonas, Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas, teigė, jog lygiai tokioje pat situacijoje atsidūrė vartotojai, nukentėję nuo bankų. Jis spėjo, kad labai nedaug su komerciniais bankais besiginčijančių žmonių apskritai kreipiasi į Lietuvos banką.

Kaip rodo asociacijos patirtis, dažnu atveju Lietuvos bankas skundus nagrinėja formaliai. „Žmogaus kreipimąsi Lietuvos bankas persiunčia komerciniam bankui. Šis pakartoja išaiškinimą, jame sudėlioja, kas ką pasakė, ir atsiunčia atgal žmogui. Bene 90 proc. atvejų konstatuojama, kad bankas atmetė pretenziją“, – dėstė Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas.

Tokiu atveju, M. Jansono teigimu, vartotojams belieka kreiptis į teismą, tačiau ne kiekvienas ryžtasi ginčytis su komerciniu banku. „Kai asmuo turi 100 tūkst. paskolą ir mato, jog bankas elgiasi negerai, visi keliai jam užkertami. Į teismą eina tik kokie 2 iš 100 žmonių“, – sakė M. Jansonas.

Egzistuoja ir kita problema – ginčai nagrinėjami labai ilgai. Kaip pavyzdį pašnekovas nurodė vartotojų skundus dėl vieno komercinio banko fiksuotų palūkanų dydžio. Esą LB jau pusę metų atlieka tyrimą ir niekaip jo nebaigia. „Tad vartotojai buriasi į grupeles ir taip bando ieškoti tiesos“, - pridūrė jis.

Užtenka 10 dienų

LŽ apklaustos vartotojų teises turinčios ginti institucijos minėjo, kad skundų gausėja. Štai pernai į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreiptasi daugiau kaip 15 tūkst. kartų. Daugiausia - dėl vartojimo prekių.

Tačiau tarnyba, išsprendusi vartotojų ginčus ne teismo tvarka, priėmė vos 527 sprendimus, kuriais buvo patenkinti vartotojų reikalavimai, ir 47 sprendimus, kuriais vartotojų reikalavimai patenkinti iš dalies.

Ne maisto produktų inspekcijoje nuo 2010 iki 2013 metų gautų skundų skaičius irgi smarkiai didėjo - maždaug trečdaliu per metus, tačiau pagrįstų skundų dalis liko tokia pat. Jie, kaip informavo inspekcija, sudarė apie du trečdalius visų gautų skundų.

„Labai sunku įvertinti, ar skundų nagrinėjimo laikas ilgėja ar trumpėja, nes jie yra skirtingo pobūdžio ir apimties. Vieno skundo tyrimas trunka maždaug iki mėnesio“, – LŽ informavo Ne maisto produktų inspekcija.

Vidutinė skundo narpliojimo trukmė pernai buvo 10 darbo dienų, o 2015 metų pirmąjį ketvirtį – 8 darbo dienos. "Atsižvelgiant į tai galima teigti, jog skundo nagrinėjimo laikas trumpėja“, – tvirtino Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Tačiau šios institucijos atstovai, pasirodo, net nežino, kiek jos sprendimų yra skundžiama ar ginčijama. Informacijos, kiek tarnybos nutarimų apskųsta, tarkime, teismui, ji nepateikė, nes tokių duomenų, kaip nurodė, tiesiog nekaupia.
 

Komentarai

Norėdami komentuoti, turite prisijungti su savo vardu arba užsiregistruoti .

Pirm Antr Treč Ketv Penk Sat Sekm
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31