LNVF / Naujienos / 2021 03 03 "Atviras laiškas Lietuvos valdžiai dėl anstolių, skolų išieškotojų ir bankroto procedūrų stabdymo"

2021 03 03 "Atviras laiškas Lietuvos valdžiai dėl anstolių, skolų išieškotojų ir bankroto procedūrų stabdymo"

2021 03 03 "Atviras laiškas Lietuvos valdžiai dėl anstolių, skolų išieškotojų ir bankroto procedūrų stabdymo"

Valstybė - jos institucijos nekontroliuoja ir neprižiūri, kaip antstoliai vykdo viešąjį interesą užtikrinančias funkcijas, nors teisiškai antstolių veikla prilyginta valstybės tarnautojų veiklai.

Karantino metu tiesioginiai kontaktai apriboti, antstoliai ir kontorų darbuotojai su žmonėmis komunikuoja elektroniniu paštu, per vykdomosios bylos portalą www.antstoliai.lt, neretai įprastu paštu dokumentai skolininko nepasiekia. Nemokus skolininkas dažnai neturi internetinio ryšio ir galimybių susipažinti su informacija ar persiųsti dokumentus. Skolininkai (pensininkai, kaime gyvenantys, socialiai remtini piliečiai) neturi galimybių nuotoliniu būdu pateikti antstoliams prašymus, skundus, pažymas apie gaunamų lėšų kilmę ar kitus dokumentus. Dėl koronaviruso plitimo grėsmės, dabar žmonės negali apginti savo teisių, vykdyti teisingumą.

Antstoliai piktnaudžiauja skolininkų teisiniu neišprusimu. Tam, kad apskųsti neteisėtą jų veikimą ar neveiką, procesinių veiksmų pažeidimus, reikia gerai išmanyti teisės aktus, reglamentuojančius jų veiklą, įvairių teisės rūšių institutus (trumpai tariant būti teisinku), būti advokatu, kad apginti savo teises, tinkamai parašyti skundą, pateikti pagal teismingumą priklausančiai institucijai. Dabar, esant karantino sąlygoms reikia būti ne tik teisiškai raštingu, bet ir išmanyti kompiuterines programas, mokėti jomis naudotis ir turėti elektronines prieigas. Finansiškai priklausomas nuo abejotinai užaugintų skolų (nuo 100 eurų iki tūkstančių eurų) ir gniuždomas pilietis nei finansiškai, nei žmogiškai nėra pajėgus to padaryti.

Praktika ir tebesitęsianti nesąžininga  antstolių veikla rodo, kad kaip nebuvo taip ir nėra antstolių veiklos kontrolės, nėra tinkamo jų veiklos audito, o priežiūra yra tik deklaratyvi, kadangi atlieka suinteresuotas, finansiškai pačių atstolių išlaikomas asmuo – Lietuvos antstolių rūmai (Valstybės kontrolės ataskaitos išvados).

Antstoliai suinteresuoti priskaičiuoti kuo didesnes išieškomas sumas, nes nuo to priklauso jų atlyginimo dydis. Nekontroliuojama kaip ilgai antstolis užlaiko sumas savo sąskaitoje kol paskirsto išieškotas lėšas (nuo to skolininkui kaupiasi palūkanos). Faktai rodo, kad jos “užsiguli” 3-6 mėn. ir ilgiau.

Anstoliai  visus išieškojimus nukreipia išieškoti skolininko darbdaviui. Visų pirma, tokiais reikalavimais antstoliai viršija savo įgaliojimus, antra, darbdavys negali vykdyti tokių reikalavimų, nes jo darbo sutartyje su darbuotoju nėra tokių sąlygų trečiai šaliai (antstoliui ar kitokiam išieškotojui).

CPK 585 straipsnis, kuriuo remdamiesi antstoliai reikalauja darbdaviui paskaičiuoti ir pervesti jiems sumas tokios prievolės nenurodo. CPK 585 straipsnis aiškiai nurodo “pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.”.

CPK 585 straipsnio 4. dalyje nurodyta, kad atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų. Tačiau šiandien, karantino metu, antstoliai terorizuoja darbdavius grasindami teismais, policija ir baudomis.

Dar svarbiau tai, kad skolų išieškotojai ir antstoliai neturi daryti jokių išskaitų nuo socialinių parmos priemonių paketo, būtina nustatyti neliečiamą sumą, paliekamą žmogui būtiniesiems poreikiams tenkinti ir griežtai tai kontroliuoti. Dabar formuojama ydinga praktika, kad bet kuri suma patekusi į skolininko sąskaitą yra antstolių nuskaitoma ir niekam nėra svarbu ar tai lėšos skirtos mažamečių vaikų mamoms ar senoliui gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Nuskaitoma iš karto, o kad grąžintų pinigus atgal žmogus turi įrodyti, pateikti dokumentus, tai užtrunka pakankamai laiko, tačiau valgyti, vaistų žmonėms reikia jau šiandien, nes ryt gali būti per vėlu.

Antstolių informacinėje sistemoje neatvaizduojami visi antstolių vykdomi veiksmai skolininko atžvilgiu. Skolininkas nėra pajėgus vienas to sukontroliuoti, šioje grandyje kontrolės taip pat nėra.

Ypatinga priežiūra ir kontrolė yra reikalinga dabar neprižiūrimiems antstolių vykdomiems varžytinių procesams. Pandemijos metu antstolių vykdomas turto išpardavimas aukciono būdu vyksta neskaidriai. Piliečiai neturi galimybių apginti savo teises, tuo tarpu išieškotojų interesą neteisėtais būdais užvaldyti finansiškai pažeidžiamų  Lietuvos žmonių turtą visaip gina brangiai apmokamos advokatų  kontoros ir advokatai. Varžytinių vykdymo tvarka yra neaiški: varžytynių pabaigos laikas su visais pratęsimais, kainos pasiūlymo gavimo momentas, kainos didinimas automatiniu, neautomatiniu būdu yra labia painus, neaišku kas kada ir kaip vyksta, t. y. sudarytos sąlygos, nesąžiningai, iš anksto susitarusiems  asmenims laimėti vertingų objektų varžytines.

Mūsų organizacijos gauna žmonių skundus dėl skolų išieškotojų savivalės, nesąžiningos jų veiklos, taip pat pasiekia skundai apie veikiančia sistemą, kai anstoliai neva dėl “techninės klaidos” atšaukia pirmines varžytines, rašo nuasmenintus aktus, kad paslėptų informaciją nuo skolininkų, “techninės klaidos” kartojasi pirmame, antrame, trečiame ir pakartotinų varžytinių etapuose, tokia pati schema naudojama parduodant vieną, antrą, trečią žemės sklypus.  Kadangi kontrolės nėra, todėl vyksta nebylūs susitarimai, perimant, perparduodant neįvardinant sumine išraiška jų dydžio skolas iš rankų į rankas, o po to parduodant iš varžytinių turtą.

 

Tiek antstolių, tiek bankroto administratorių darbo įkainiai mūsų šalyje nekontroliuojami, Skolų išieškojimo bendrovės paslaugų įkainius nustato “iš lubų”. Šis klausimas buvo keltas aukščiausiu lygiu, buvo žadėta sutramdyti savivales, bet iš esmės šiai dienai niekas nepasikeitė, nei tinkamos kontrolės, nei priežiūros kaip ir kokio dydžio išieškojimus vykdo išieškotojai ir antstoliai nėra. Ypač didelius antkainius jie užsideda nuo mažų skolos sumų. Nepavyksta pasiekti skaidrumo, antstolių algos viešai nėra skelbiamos, neaišku kaip vykdoma finansinė apskaita, kokie mokesčiai ir nuo kokių sumų mokami valstybei. Lietuva turėtų pasinaudoti  Airijos, Suomijos, Anglijos ir kt.  šalių gerąją praktika.

Antstoliai deklaruoja, kad patiria reikšmingas išlaidas ir tokiu būdu jie mažina savo apmokestinamas pajamas ir mokesčius. Tačiau tai ne kokių tai objektų gamyba, turinti didžiulius kaštus, todėl būtina paskaičiuoti išsamiai ir pagrįstai, kas sudaro antstolių darbo išlaidas. Skolininkas neturi galimybės kontroliuoti antstolių išieškotų pinigų paskirstymo, administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui paskaičiavimo teisingumo ir teisėtumo. Pats principas skaičiavimo yra neteisingas -  antstolių atlygį skaičiuojant nuo išieškomos sumos. Valstybės tarnautojui nemokama už administruojamo projekto sumą ar taisyklių bei kt. teisės aktų parengimą.  Be to antstoliui taikoma atsakomybė užtikrinama privalomu profesinės civilinės atsakomybės draudimu, todėl negalima atlygį motyvuoti tuo, kad antstoliui taikoma nepalyginamai didesnė materialinė atsakomybė.

Nei vienas antstolis nedeklaruoja savo atlyginimo viešai, nei viena skolų išieškojimo įmonė savo interneto svetainėse neskelbia, kokį atlygį už darbą ima: vieni reklamuojasi, kad „dirba už sėkmės procentą“, kiti tikina, kad jų paslauga - tai greičiausias ir pigiausias būdas atgauti skolas, kokiais būdais jie tai gali daryti - neaišku, todėl sau žmonės juos vadina “skolų išmušinėtojais”.

Ne kartą oficialiai buvo kreiptasi į ankstesnės kadencijos Teisingumo ministerijos ministrus, deja, gavome atskymą, kad ministerija antstolių veiklos nekontroliuoja ir jų neatestuoja.

 

Valstybė iki šiol nereglamentuoja, nekontroliuoja ir neprižiūri skolų išieškotojų veiklos

Skolų išieškotojų veikla iki šiol nėra reglamentuota teisės aktų, subjektai užsiima nesąžininga komercine veikla, dirba be licencijų. Įžūliai nepaisoma Lietuvos įstatymų, taip pat nevykdoma ES Tarybos direktyvos 2014/17 dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties turto (iš dalies pakeisos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamento (ES) Nr. 1093/2010) nuostatų. Šios nuostatos turėjo būti perkeltos į nacionalinę teisę iki 2016 m.  Šiai dienai, tai dar nėra padaryta.

Lietuvos Respublikos finansinių paslaugų įstatyme (FPĮ) yra nurodyta, kad veikla, kurią atlieka skolų išieškojimo bendrovė išieškodama kredito skolas, atsiradusias pagal sutartį su pirminiu kreditoriumi yra finansinė paslauga.  Taip patLietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme (FĮĮ) skolinimas aiškinamas kaip pinigų sumos perdavimas pagal paskolos ar kreditavimo sutartį bei piniginio reikalavimo, kylančio iš neatšaukiamo įsipareigojimo mokėti pirkimas (FĮĮ 2 str. 38 d.). Skolinimas (įskaitant hipotekines paskolas) yra finansinė paslauga (FĮĮ 3 str, 1 d. 2 punk.), pagal FĮĮ 3 str. 2 ir 3 dalių nuostatas, be licencijos draudžiama teikti licencines finansines paslaugas. Apie amenims išduotas licencijas turi būti skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje: http://www.lb.lt/lt/frd-licencijos/view_license?id=291).

Pagal Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito  įstatymo 33 str. 1 dalį, kredito davėjas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal su kredito gavėjais sudarytas galiojančias kredito sutartis tik į viešąjį kredito davėjų sąrašą įrašytam asmeniui. Asmenys perkantys reikalavimo teisę - užsiimantys banko kreditų išieškojimo veikla šiandien nėra įrašyti į Lietuvos banko viešųjų kredito davėjų sąrašą.

Baisu, tačiau šiandien sudarytos sąlygos skolų išieškotojams lengvai gauti klientų duomenis, apie skolų išieškojimo procesus ir, disponuojant šia informacija bei panaudojant įvairias metodikas, darant spaudimą užvaldyti didelės vertės pinigines lėšas bei nekilnojamąjį turtą. Su skolų išieškotojais susidūrę žmonės sulaukia ir bauginančių grasinimų. Finansiškai priklausomi, išieškojimo proceso įbauginti žmonės gali tapti labai pažeidžiama visuomenės dalimi visomis prasmėmis.  Nesuprantama, kaip gali net penkiolika kartų teistas nusikaltėlis, būdamas Pravieniškėse esančioje Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, įkurti teisinių paslaugų ir skolų išieškojimo bendrovę „Turtuvos grupė“ ir net keletą metų vadovauti atlikdamas bausmę, sudarinėti neteisėtas sutartis. Ne ką mažiau šokiruoja faktas, kad bendrovė buvo garsiai reklamuota įvairiose žiniasklaidos priemonėse.

Lietuvoje šiandien yra ginama tik stiprioji pusė – kreditorius, o ne silpnoji pusė - nukentėjęs nuo karantino asmuo. Karantinas labiausiai palietė smulkias įmones, o daugiausiai sunkumų patyrė turizmo, aptarnavimo, mažmeninės prekybos, maitinimo, individualios veiklos sektoriai. Todėl kreditoriai turėtų solidarizuotis su skolininkas ir nuostolius kilusius pandemijos metu pasidalinti pagal lygiateisiškumo principą. Dabar pasirodo, kad karantinui pasibaigus, kreditoriai gali teikti ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiam skolininkui (Juridinių asmenų nemokumo įstatymas). Tačiau nemokiu skolininkas tapo ne savo valia, o todėl, kad karantino metu negalėjimo dirbti ir gauti pajamų. Kodėl dėl pandemijos nukenčia ir turi bankrutuoti tik skolininkas, o kreditoriui sudaromos sąlygos neprisimti karantino padarinių?

 Pandemijos metu teismai turėtų vykdyti arbitražą ir proporcingai paskirstyti dėl pademijos ir karantino pasekmių patirtus nuostuolius ir skolą abiems šalims tiek kreditoriui, tiek skolininkui. Taip pavyktų išsaugoti skolininko likvidumą ekonominio neapibrėžtumo situacijoje.

Dar vienas teisinis kazusas - Registrų centro pažymoje nurodoma informacija, kad skolų išieškotojų veikla yra teisinė veikla (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius 69.10). Tačiau į šią klasę įeina: teisinis atstovavimas vienos šalies interesams ginčuose su kita šalimi teisme ar kitose ginčus nagrinėjančiose institucijose, dalyvaujant ar prižiūrint advokatūros nariams; konsultacijos ir atstovavimas civilinėse bylose; konsultacijos ir atstovavimas baudžiamosiose bylose; konsultacijos ir atstovavimas darbo ginčuose; bendrieji patarimai ir konsultacijos, rengimas teisinių dokumentų; steigimo dokumentų: partnerystės sutarčių ar kitokių panašių, susijusių su bendrovių steigimu; dokumentų, patentų ir autorių teisių; aktų, testamentų, įgaliojimų ir kt. okumentų; kita notarų, civilinės teisės notarų, antstolių, arbitrų, teismo ekspertų ir trečiųjų teismo teisėjų veikla. Skolų išieškojimo veikla čia nepatenka.

Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių Išieškojimo agentūrų ir kredito biurų veikla patenka į klasę (82.91). Į ją įeina:- išmokų pagal išieškojimus rinkimo ir surinktų pinigų pervedimo klientams paslaugų, tokių kaip pinigų pagal vekselius ar skolų išieškojimo paslaugos, veikla. Į šią veiklą niekaip nepatenka reikalavimo teisių pirkimo veikla kaip komercinė veikla. Tokios įmonės neatlieka paslaugos. Jos sudaro pirkimo pardavimo sutartį, perka reikalavimo teisę sau, vykdydami išieškojimo veikas.

Pastebėtina, kad 2020 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 95 antstolių kontoros, jose dirbo 115 antstolių; 141 bankroto administratorių ir apie 150 skolų išieškotojų. Visuomenei nesuprantama, kodėl dabar skola parduodama pasipelnymo tikslams privačiam trečiam asmeniui asmeniui? Trečiasis asmuo atsiranda nors pagrindinėje sutartyje tarp kreditoriaus ir skolininko jo nėra.

Žinasklaidos duomenimis 2018 metų viduryjevienas iš dešimties Lietuvos gyventojų turėjo skolą perduotą antstoliams,t. y. 250 000 žmonių arba beveik tiek, kiek gyventojų turi antras pagal dydį Lietuvos miestas Kaunas. Šalies gyventojai ir įmonės iš viso antstoliams buvo skolingi apie 3.8 mlrd.eurų.

2020 metų pabaigoje antstoliai buvo sudarę virš 1.5 mln. išieškojimo bylų, o išieškomų skolų suma siekė4.3 mlrd. Eur. Net 1553 fiziniam asmeniui buvo vykdomas bankroto procesas, 841 – bankroto procesas baigtas, 291 fiziniam asmeniui bankroto byla nutraukta. Nors I karantino metu juridinių asmenų bankroto procesas buvo sustabdytas, šiandien skaičiai yra dideli: 2719 juridiniams asmenims buvo vykdomas bankroto procesas, o net 24741 juridinių asmenų bankrotas yra baigtas. (Lietuvos antstolių rūmų duomenys). Dabar nespėjamas skaičiuoti kokio dydžio žmonių ir įmonių nemokumo mąstas yra Lietuvoje (Vedama tik Covid statistika).

Pagal skolų išieškojimo statistiką, net 53 proc. (iš viso 1,5 mln. Eur) sudaro valstybės institucijų reikalavimai (Sodros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, policijos ir kt.) Todėl būtų tikslinga įsteigti valstybinę instituciją, nustatyti vieningus įkainius, tokiu būdu padėti skolingiems asmenims atsiskaityti su kreditoriais, o ne dar labiau įklampinti juos į skolas ir visuotinį skurdą.

 Panašus sprendimo pavyzdys yra sprendžiant valstybės išduotų garantijų problemas, 1996 metais buvo įkurta vastybės įmonė Turto bankas - institucija, atsakinga už valstybės nekilnojamojo turto priežiūrą ir skolų valstybei išieškojimą, kuriai buvo perduotos per 1995-1996 metų krizę nukentėjusių bankų skolos.

 

PABRĖŽIAME, kad paskelbus antrąją karantino bangą Jungtinėje Karalystėje (JK) iškarto buvo sustabdyta skolų išieškojimas. JK pavyzdžiu pasekė ir Europos šalys- Lenkija, Ispanija t. y. šalys, kurios rūpinasi savo piliečiais ir tai įrodo veiksmais, o ne kalbomis. Italija jau nuo preitų metų gruodžio 31 d. iki 2021 metų gruodžio 31dienos sustabdė priverstinį išieškojimą.

Akyvaizdu, kad šiuo metu Lietuvoje skurdas ir socialinė atskirtis grėsmingai didėja ir didės, visa šalis gali ateiti prie nemokumo ribos, todėl reikalinga politinė valia suvaldyti šį procesą, t.y.:

 

1. Lietuvos Respublikos teritorijoje karantino ir pokarantininiu laikotarpiu, iki kol stabilizuosis ekonominė padėtis, būtina sustabdyti antstolių, antstolių kontorų ir skolų išieškotojų veiklą bei stabdyti bankrotų procedūras.

2. Priimti racionalų politinį sprendimą ir asmenų nemokumo administravimo teisę (antstolių, skolų išieškotojų, nemokumo administratorių) perduoti valstybinei institucijai. Šio proceso sklandesniam įgyvendinimui būtina sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, į kurią įeitų ir socialiniai partneriai.  

 

Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos

Prezidentė  Alvita  Armanavičienė

 

 

 

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos

Valdybos narė Nijolė Uinskienė

 

 

 

Parengė:

 

Rasita Kraujelytė, tel.: 867692691.

Rasita.kraujel@gmail.com

 

Komentarai

Norėdami komentuoti, turite prisijungti su savo vardu arba užsiregistruoti .

Pirm Antr Treč Ketv Penk Sat Sekm
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31