| Pirm | Antr | Treč | Ketv | Penk | Sat | Sekm |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | |||||
| 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |
| 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 |
| 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 |
| 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
| 31 |
Jei tylėsime, tai ir ant galvos užlips
Jei tylėsime, tai ir ant galvos užlips
Laimius Stranžickas
Ar verta skųstis, jeigu jums įkišo nekokybišką prekę ar ieškoti teisybės paslaugų teikėjas jus siuntinėja nuo Ainošiaus pas Keipošių? „Žinoma. Jei visai nieko nedarysi, tai ir ant galvos užlips“, — tvirtai atsako Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė.
Žinokime savo teises
Teisėtus vartotojų interesus ginančios visuomeninės organizacijos vadovė pastebi, kad sukčiavimui, nesąžiningai veiklai, įvairioms apgavystėms keroti šiandienėje Lietuvoje dar yra visos sąlygos — vartotojai yra nepakankamai išprusę ir aktyvūs, kad žinotų savo teises bei už jas kovotų, o vartotojų teises ginančių organizacijų yra gana daug, tad neretai jos blaškosi tarp interesų grupių ir aktyvios veiklos nedemonstruoja.
Mūsų vartotojai dažnai ima burnoti dėl parduotuvėje įsigyto prarūgusio kokoso, greičiau, nei žadėta, sugedusio mobiliojo telefono ar per anksti suplyšusių brangių batų. Dažnas paprastai nusispjauna, o pabandęs ieškoti teisybės pasijunta tarsi kvailelio vietoje.
Štai paprasčiausia situacija. Įsigijote brangius batus ir iš pardavėjos išgirdote, kad jiems suteikiama keturiolikos dienų garantija. Niekas čia neprimins, jeigu pats nežinosite, kad, pagal įstatymus, prekei turi būti suteikiama poros metų garantija. Jeigu per šį laiką išaiškės, kad prekė turi broką, o jos įsigijimą galėsite įrodyti čekiu, jūs turėsite teisę grąžinti tokią prekę ir atgauti sumokėtus pinigus. Aišku, greičiausiai jums teks apsiginkluoti kantrybe, kol rasite teisybę, nes pardavėjas paprastai nustato tokį garantijos laikotarpį, koks jam yra parankus, ir nenori girdėti apie jokius įstatymus.
A. Armanavičienė prisiminė atvejį, kai akcijos metu įsigijęs magnetofoną vaikinukas netrukus pastebėjo, kad blogai veikia kasetę sukantis mechanizmas, dėl ko šis magnetofonas greičiausiai ir tapo akcijos preke. Pabandęs ieškoti teisybės dėl nekokybiško magnetofono, ilgai jos nerado: pardavėjas aiškino, kad dėl visko kaltas pats vartotojas, net ir atsakinga valstybinė institucija nustatė, kad pirkėjas yra neteisus. Tik įsikišus Lietuvos nacionalinei vartotojų federacijai, iš trečio karto pavyko įrodyti teisybę ir vartotojui atgauti pinigus.
Nemažai sunkumų vartotojai patiria dėl mobiliųjų telefonų. Iškart pasakysime štai ką: jeigu jūsų aparatas sugedo, turite kreiptis į jo pardavėją — jis privalo pats išspręsti šią problemą, o ne siuntinėti jūs į broko nustatymo įmonę ar remonto dirbtuvę. Įstatymai reikalauja, kad problema turi būti sprendžiama toje vietoje, kur buvo įsigyta prekė, ir tai turi padaryti pardavėjas.
Tačiau kai kalbame apie pardavėjų ar paslaugų teikėjų nesąžiningumą, turime būti kritiškesni ir sau. Juk įsigiję pačius pigiausius, o tai reiškia — abejotinos kokybės, batus, drabužius ar kitokias trumpalaikes prekes, neturėtume gaišti laiko bandydami susigrąžinti pinigus, jei šis nebrangus pirkinys išėjo iš rikiuotės anksčiau nei po poros metų.
Viešumu prieš blogybes
Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė A. Armanavičienė neabejoja, kad iš esmės gerinti situaciją visas problemas suverčiant vien ant įvairių organizacijų pečių — ne pats geriausias būdas. „Susidūrus su nesąžiningos komercinės veiklos atvejais, nereikia tylėti, tačiau svarbu ir pačiam rodyti daug iniciatyvos. Tokiems žmonėms mes visuomet esame pasirengę padėti“, — kalbėjo pašnekovė.
Vienas iš veiksmingų būdų, kaip kovoti su nesąžiningumu, yra viešumas. A. Armanavičienė prisiminė atvejį, kaip kažkada lietuvišką dviratį įsigijęs žmogus ieškojo teisybės. Dviračio savininką papiktino tai, kad šios priemonės grandinė gana greitai nutrynė rėmo dažus, ko normaliomis sąlygomis neturėjo nutikti. Tuomet vartotojas kreipėsi į Ne maisto produktų inspekciją — ji patvirtino, kad pilietis yra teisus — buvo pripažintas konstrukcijos brokas. Tačiau, jam panorėjus susigrąžinti pinigus iš gamintojo, buvo pasakyta, kad tai neįmanoma padaryti pagal įstatymus.
Ne pėsčio būta ir piliečio. Tuomet jis sugalvojo sukurti interneto svetainę, kurioje ėmė vykdyti antireklamą gamyklos gaminamai produkcijai. Toks drastiškas viešumas buvo labai paveikus — gamintojas susimąstė, kokių nuostolių gali patirti, jei pirkėjai nustos pirkti jo gaminius, ir vis dėlto nusprendė grąžinti neramiam piliečiui pinigus.
Apie savo nutikimą Nacionalinei vartotojų federacijai pasakojo Giedrius, vieno Vilniaus autoserviso automobilių detalių parduotuvėje už 150 litų pirkęs automagnetolą. Padavęs pinigus, jis pastebėjo, kad prie prekės nėra vartotojo instrukcijos. Paprašė juos grąžinti. Nors čekis dar nebuvo išrašytas, „vedėju“ pavadintas Tadeušas atsisakė tai padaryti, paaiškinęs, kad prekes įmanoma grąžinti tik nuo 8 iki 10 valandos. Be to, dar paniekinamu tonu ėmė aiškinti, kad neverta tikėtis už tokią sumą įsigyti gerą automagnetolą. Nieko nepešęs Giedrius nusprendė negadinti sau nervų ir naudotis automagnetola. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad ta prekė buvo su broku — neišsiėmė kasetė. Aišku, ir tada pinigų neatgavo — tik sulaukė kaltinimų, neva jis pats tą automagnetolą „sudegino“. Reikėjo komisijos, kuri per dvi savaites turėjo nustatyti, ar pirkėjas teisus. Tačiau net ir po penkiolikos dienų niekas nepaaiškėjo — dar buvo pareikalauta pristatyti pažymą iš autoserviso, įmontavusio tą automagnetolą.
Nežinia kiek dar nervų būtų išeikvojęs ir patyčių kentęs Giedrius, jeigu jo istorija nebūtų paviešinta Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos interneto puslapyje. Po kelių dienų vyriškis paskambino ir pasidžiaugė, kad ponas Tadeušas pats jį susirado telefonu, priėmė magnetolą ir grąžino pinigus.
Skundų knyga
Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija yra vienintelė vartotojų teises ginanti organizacija, kuri savo interneto puslapyje www.boikotuok.lt turi įsteigusi „Skundų knygą“. Joje vartotojai gali aprašyti savas istorijas, kaip buvo pamintos jų teisės, ar paprasčiausiai klausti patarimų, kaip dera elgtis konkrečiais gyvenimo atvejais.
„Mes neprašome nukentėjusių vartotojų užpildyti kokių nors formų, kaip tai daroma valstybinėse vartotojų interesus ginančiose organizacijose. Žmonės mums aprašo istorijas taip, kaip jos nutiko. Dar pasiteirauja, ką daryti, kur kreiptis pagalbos ir pan. Nė vienas laiškas nelieka be atsako. Kiekvienam parašiusiajam visuomet suteikiame naudingų patarimų, be to, jeigu reikia, teisybės ieškome kartu“, — aiškino su vartotojais bendraujanti federacijos teisininkė Edita Petrauskaitė.
Aišku, skundas neturėtų būti susijęs su, tarkim, jūsų sutuoktinio neištikimybe ar triukšmaujančiais kaimynais — jis turi sietis su vartotojo teisių pažeidimais. Jame pateikta informacija turėtų būti naudinga visuomenei, kad būtų galima išvengti panašių problemų. Skundas bus paveikesnis, jeigu konkrečiai įvardysite pažeidėją — įmonę, instituciją ar asmenį. Ir jokių keiksmažodžių, skirtų blogadariui!
Daugiausia vartotojų skundžiasi komunalinėmis paslaugomis, namų administratorių veiksmais. Daugelis lieka nepatenkinti gavę didžiules sąskaitas už komunalines paslaugas ir nesupranta, už ką turi tiek daug mokėti. Dėl paslaugų su gyventojais nėra tariamasi — tik siunčiamos sąskaitos. Pensininkai piktinasi namų renovacija: jiems gerai ir taip, o jų vaikams gyvenimas renovuotame name nelabai rūpės, nes jie patys jau turi savus, dažnai net geresnius, būstus.
A. Armanavičienės manymu, šių problemų būtų mažiau, jeigu daugiabučių namų gyventojai burtųsi į namų bendrijas ar kitokias formuotes ir bendromis jėgomis rūpintųsi savo vartotojų interesais. Tada būtų daug lengviau tartis su įvairiais paslaugų teikėjais.
Nemažai skundų dėl maisto kokybės. Antai vienas pilietis skundėsi, kad vėlai grįžęs po darbų nusprendė pasilepinti vakariene į namus iš „Čili kaimo“. Tačiau vietoj skanių patiekalų gavo tik „virtuvės atliekų“ — mėsos maltinukų su įtartinu kvapeliu ir prarūgusios bulvių košės. „Ką turėčiau daryti, jeigu ir vėl pasikartotų panaši situacija?“ — klausė jis.
Kita pirkėja Kauno „Maximoje“ nusipirko kokosą. Parsinešusi į namus ir jį praskėlusi įsitikino, kad riešuto pienas — surūgęs.
Dar viena vartotoja parašė, kad „Paradizės“ salone padaryta tatuiruotė supūliavo, nors buvo laikomasi visų nurodymų. Draugei atsitiko tas pats. Salone pasakė, kad merginos pačios kaltos ir niekuo jie negali padėti...
Vienas „Rangos“ statytų „prabangių“ namų gyventojas guodėsi pavargęs nuo nuolatinių kanalizacijos, vandentiekio ir kondicionavimo sistemos gedimų bei avarijų, kurių padarinių niekas neskuba ištaisyti.
Kita klientė Kauno vaistinėje „Camelia“ norėjo įsigyti ryklių kremzlių, tačiau vaistininkė pasiūlė pigesnių papildų, kuriems tuo metu buvo taikoma nuolaida. Įsigijusi pasiūlytuosius, namie pastebėjo, kad jų galiojimo laikas baigiasi po keturių dienų.
Jei plaukai neataugo...
Vartotojų interesus ginančios federacijos vadovė džiaugiasi, kad vartotojai darosi vis sąmoningesni ir dažnai nenusispjauna į jų interesus pažeidžiančius paslaugų teikėjus bei pardavėjus.
„Tikimės, kad mūsų vykdomi įvairūs Europos Komisijos remiami projektai padės vartotojams dar labiau atverti akis ir skatins domėtis savo teisėmis bei aktyviau jų reikalauti“, — išreiškė viltį visuomenės interesus ginančios organizacijos prezidentė.
O kai vartotojai taps labiau išprusę, tada jiems vis rečiau kils klausimų: ką daryti, jei Vokietijoje įsigyta vaizdo kamera sugedo Lietuvoje; ar galima nutraukti internetu sudarytą terminuotojo indėlio sutartį ir pinigus nunešti į didesnes palūkanas mokantį banką; kaip elgtis, kai skrydis vis atidėliojamas; ar galima už pernai įsigytą ir jau tris kartus taisytą žoliapjovę susigrąžinti sumokėtus pinigus; ar galima atgauti pinigus už plaukų augimą skatinantį šampūną, jei per keturias savaites, kaip buvo teigiama reklamoje, plaukai taip ir neataugo...
Archyvas
- 2022
- 2021
- 2020
- 2019
- 2018
- 2017
- 2016
- 2015
- 2014
- 2013
- 2012
- 2011
- 2010
- 2009
- 2008
- 2007
- 2006
- 2005
- 1970