LNVF / Naujienos / Kaip Seimui solidarizuotis su visuomene?

Kaip Seimui solidarizuotis su visuomene?

Kaip  Seimui solidarizuotis su visuomene?

Praeitos kadencijos Seimas pasiekė įstatymų leidybos rekordą – priėmė daugiau nei 1,9 tūkst. įstatymų. Net 37% įstatymų Seimas svarstė ypatingos skubos tvarka, kai buvo balsuojama neįsigilinus į įstatymų projektus arba teikiamas pataisas. Taigi, buvo beveik neribojamas net absurdiškų teisės projektų registravimas, visi – nuo Seimo narių, verslininkų iki eilinių ministerijų specialistų klojo ir klojo ant Seimo konvejerio teisės aktų projektus, kurie buvo priiminėjami pustuštėje Seimo salėje.

O kaip įtakojo paprastų žmonių gyvenimą tokiu būdu LR Seime priimami teisės aktai byloja faktai, jog Lietuvoje didžiausia visoje Europos Sąjungoje turtinė nelygybė bei didžiausias savižudžių skaičius. Taip vyksta todėl, nes teisės aktais buvo įtvirtinta gerovė negausiai ir "įtakingai" visuomenės daliai galėjusiai pasigerinti savo gyvenimą daugumos piliečių sąskaita. Pastariesiems nuo tokios įteisintos neteisybės beliko masiškai bėgti iš šalies.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad Seimas turės atstatyti tikrąjį, LR Konstitucijoje apibrėžtą, LR Seimo vaidmenį. Kadangi valstybės valdymo sistema smarkiai išbalansuota, todėl šiam tikslui pasiekti reikės viso komplekso esminių priemonių ir laiko.

Šiandieną absoliučią daugumą teisės aktų projektų ir pataisų pateikia įvairios ministerijos. Tuo tarpu, visuomenės interesams atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos pateikia labai mažai pasiūlymų. To priežastis – menkas (jei iš viso toks yra) jų veiklos finansavimas, ko nepasakysi apie palyginus gerai apmokamų ministerijų vyr. specialistų armiją.

 Gaila, kad konkurencijos įstatymas taikomas tik verslui ir negalioja valstybinėms institucijoms. Nes, tokiu būdu Vyriausybę bei jos struktūrose dirbančius biurokratus galėtume pripažinti monopolistu besinaudojančiu išskirtine padėtimi ir turinčiu nepamatuotai didelę įtaką prieš smulkius akcininkus/gyventojus, kurie yra mažai įtakingi, nes nesusivieniję. Todėl priimti įstatymai daugiau naudingi atskiroms partijų ir verslo grupėms, t. y. mažumai, nei daugumai visuomenės narių.

  Europos Sąjungos ir beveik visose ES šalyse teisėkūros procese svarbiais visuomenei klausimais yra privalomai konsultuojamasi su visuomene. Kadangi nevyriausybinių organizacijų, asociacijų, profesinių sąjungų yra tūkstančiai, pvz. Europos Sąjungoje yra įkurta visuomenės dialogo institucija - ES Ekonominių ir socialinių reikalų komitetas, susidedantis iš daugiau nei 344 nevyriausybinių organizacijų atstovų iš visų ES šalių. (Lietuva turi 9 deleguotus asociacijų atstovus). Šis komitetas dirba parlamento principu (komitetai, plenarinės sesijos) bei balsavimo būdu priiminėja dokumentus/nuomones ir teikia ES Parlamentui, ES Komisijai, ES Tarybai dėl šių institucijų priimamų teisės aktų.

 Kada išdrįsime panaudoti kitų šalių gero valdymo pavyzdžius?

  Dar 2009 metais Vyriausybė į savo programą buvo įrašiusi, jog „sekdami daugelio Europos šalių pavyzdžiu, steigsime Nacionalinę ekonomikos ir visuomenės reikalų tarybą, į kurią įeis žymiausi mokslo, visuomenės, profesinių sąjungų ir verslo atstovai. Ši taryba svarbiausiais ekonominės ir socialinės politikos klausimais teiks išvadas LR Seimui“. Buvo numatytas toks įstatymo tikslas - kuriant darnią pilietinę visuomenę ir teisinę valstybę, užtikrinti piliečių teisę dalyvauti valdant savo šalį.

  Sužibo viltis, kad Lietuvoje bus išgirstas pilietinės visuomenės balsas ir užsimegs dialogas su politinėmis partijomis, taigi labiau įsitvirtins įstatymų viršenybė ir tautos konstitucinė teisė valdyti savo šalį, tačiau, nepaisant to fakto, kad Nacionalinės ekonominės ir visuomenės reikalų įstatymo projektas buvo baigtas dar 2010 metais jis net nebuvo užregistruotas Seime.

Tokia jau buvo praeitų seimų politinė valia, jog visuomenės nuomonės valdžiai nereikėjo, nes tai būtų trukdę politikams, stambaus verslo ir įtakingų visuomenės grupių atstovams teisėkūroje bei teisėtvarkoje atstovauti ne visos tautos, bet savo asmeniniams interesams.

Piliečiai Seimui – aukščiausiai valdžios institucijai, šiuose rinkimuose suteikė mandatą sisteminėms pertvarkoms. Jos įmanomos tik sutelkus nevyriausybinių organizacijų, asociacijų, profesinių sąjungų balsą, įkuriant visuomenės interesų taryba.

Tokiu būdu Seimas, priimdamas teisės aktus konsultuosis ne tik su Vyriausybe, kurioje realią įtaką turi stambiojo verslo asociacijos bei lobistai, bet ir su visuomene. Tokiu būdu, priimami teisės aktai pradės tarnaus visuomenės interesams bei konsolidacijai tarp įvairių visuomenės grupių.

Alvita Armanavičienė yra Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė

2016 12 20

Komentarai

Norėdami komentuoti, turite prisijungti su savo vardu arba užsiregistruoti .