LNVF / Naujienos / KAS APGINS VARTOTOJĄ NUO BANKŲ IR SUKČIŲ?

KAS APGINS VARTOTOJĄ NUO BANKŲ IR SUKČIŲ?

2009 m. gegužės 11- 12 d. Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos atstovai Barselonoje dalyvavo Ispanijos vartotojų organizacijos ADICAE surengtame tarptautiniame simpoziume „Vartotojas prieš e-sukči@vimą mokėjimo priemonėmis”. Renginio metu pristatyti plačiausiai naudojami sukčiavimo būdai, kurių metu vartotojas patiria finansinių nuostolių ne tik naudodamasis interneto teikiamomis galimybėmis, bet ir pirkdamas paslaugas mobiliuoju telefonu. Tarptautinio renginio metu taip pat pasidalinta Europos Sąjungos šalių narių patirtimi ir visuotinai nutarta, jog geriausias būdas išvengti finansinių sukčiavimų galima tik bendradarbiavimo ir efektyvios prevencijos pagalba. Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos teisininkė Edita Petrauskaitė pažymi, jog 1997 m. Europos Parlamentas rekomenduoja riboti bankų atsakomybę banko kortelių sukčiavimo atvejais: apdairiam vartotojui, kurio banko kortelė buvo pavogta ir neteisėtai panaudota, bankas turi teisę atlyginti nuostolius, viršijančius 150 eurų, jei pastarasis iškart kreipėsi į banką. Daugelis Europos Sąjungos šalių įtraukė tokias nuostatas į nacionalines teisės sistemas, tarp jų ir Lietuva. Tačiau seminaro dalyviai stebėjosi, kad finansiškai mažiau stiprūs rytų bei centrinės Europos vartotojai bankui atsako tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip vakariečiai, kurių atlyginimai keletą ar keliasdešimt kartų didesni. Imta ginčyti tokią normą, kaip itin nepalankią vartotojui bei ginančią finansinių institucijų interesus. Svarbu pažymėti, jog daugelyje ES šalių vidutinis mėnesio atlyginimas yra keletą kartų didesnis už Lietuvos gyventojų pajamas, tačiau apribojimai bankų atsakomybei taikomi tokie patys. Kitaip tariant, tiek Lietuvos gyventojui, kurio minimalus atlyginimas yra vos 200-300 eurų, tiek belgui, uždirbančiam daugiau nei 2000 eurų per mėnesį, bankai turi teisę nekompensuoti 150 eurų sumos, kuri, akivaizdu, turi skirtingą vertę belgui ir lietuviui. Deja, Lietuvos įstatymų leidėjas atidavė duoklę Lietuvos bankams, pamiršdamas vartotoją, bei Europos Sąjungos teisės aktų hierarchiją – 2007 m. Europos Parlamento direktyvoje nurodoma, jog šalys narės turi teisę sumažinti ar net panaikinti vartotojo atsakomybę, jeigu šis elgėsi sąžiningai. Išvada aiški – Lietuvos vartotojai „rūpinasi“ Lietuvos bankais, padengdami nuostolius savo ženkliai mažesnėmis pajamomis. Kitas svarbus aspektas – vartotojų, patyrusių finansinių nuostolių, teisių gynimas ir atstovavimas. Daugelyje ES šalių narių veikia vartotojų ombudsmenai ar arbitrai. Deja, Lietuvos vartotojas lieka nuskriaustas – ginčo tarp vartotojo ir banko atveju, vartotojas turi teisę tik į teisminę gynybą. Neteisminiu ginčo sprendimu dažnas lieka nepatenkintas, nes Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio, o bankai tokių pasiūlymai dažnai negirdi. Bet ar dažnas mūsų ryžtasi kreiptis į teismą, dėl 100 litų patirto nuostolio? Bankai žino esantys palankesnėje padėtyje ir dažnu atveju gali būti tikri, kad vartotojas „padovanos“ nedidelę pinigų sumą bankui mainais už ramybę, vengdamas teisminių procesų. Daugelis vartotojų jau naudojasi elektroninėmis mokėjimo kortelėmis,elektronine bankininkyste, perka internetu. Tačiau pažymėtina, jog sukčiai, visą laiką vienu žingsniu priekyje, o vartotojas niekada negali būti tikras, kad niekas nepasinaudos jo banko sąskaitoje esančiais pinigais. Nuolat daugėjant naujiems ir vartotojams negirdėtiems sukčiavimo atvejams, tokiems kaip asmens duomenų vagystė, sukčiavimai mobiliuoju telefonu ir panašiai, vartotojas jaučiasi saugiausiai eidamas mokėti tiesiogiai grynaisiais. Pavyzdžiui, naujausiais duomenimis vartotojai gali būti apgaudinėjami iš pašto dėžučių pavagiant sąskaitas už komunalines paslaugas, pakeičiant pinigų gavėjo duomenis, tokius kaip sąskaitos numeris, o vartotojas už paslaugas už paslaugas sumoka sukčiautojams.

Pirm Antr Treč Ketv Penk Sat Sekm
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31