| Pirm | Antr | Treč | Ketv | Penk | Sat | Sekm |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | |||||
| 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |
| 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 |
| 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 |
| 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
| 31 |
Naujametinės energetikų "dovanos“
Ši situacija nemaloni tiek gyventojams, tiek įmonėms, tiek ir Lietuvos valstybei, kuriai dėl neišvengiamai spartesnės infliacijos tampa realia grėsmė neįvykdyti visų Maastrichto kriterijų ir sužlugdyti numatytą euro įvedimą nuo 2007 m.
Mes suprantame, kad Lietuva turi nedaug galimybių įtakoti objektyvius pasauliniu mastu vykstančius energetinių išteklių brangimo procesus. Tačiau eilė faktų verčia mus manyti, kad valstybės energetikos sektorius tvarkomas aplaidžiai, nežvelgiant į tolimesnę perspektyvą, neskiriant reikiamo dėmesio energijos vartotojų ir pirmiausia gyventojų interesų gynimui, o neretai ir nuolaidžiaujant energijos tiekėjų spaudimui kelti kainas.
1) Kylant importuojamų gamtinių dujų, kurios yra pagrindinis kuras šilumos gamyboje, tiekiamos šilumos kainų kilimo vargu ar išvengsime. Tačiau mums nesuprantama, kodėl šilumos tiekėjams rengiantis nedelsiant padidinti šilumos kainas, tuo tikslu Seime priimant reikalingas įstatymų pataisas, tokio operatyvumo nebuvo 2002-2004 metais, kai dolerio kursas nuolat krito, o su juo krito ir importuojamų dujų kaina? Jei per 2002-03 metus doleris smuko 30%, tai turėjo ženkliai atpigti ir šiluma. Tačiau šilumos kaina jei ir buvo mažinama, tai tik atskirais atvejais ir tik simboliškai. Ir kažkodėl niekas neskubino pakeisti kainų peržiūrėjimo tvarką, įtraukiant net įstatymų leidėjus.
2) Energijos kainodaroje įtvirtinami ekonomiškai nepagrįsti ir vartotojams nepalankūs principai. Tiekėjo pelno susiejimas su įmonės turtu skatina tiekėją sparčiau didinti turtą, tame skaičiuje ir nesant būtinybės. Išryškėjęs įmonių spaudimas valstybiniam reguliatoriui indeksuoti turtą tą patvirtina. Be to, būsimų tiekėjo sąnaudų įtraukimas į energijos kainas reiškia tiekėjų kreditavimą vartotojų lėšomis. Jeigu tiekėjo investicijos pasirodytų mažesnės, negu numatytos energijos kainoje, ar grąžintų tiekėjas sutaupytas lėšas vartotojams? Abejojame tuo. Mūsų nuomone, į energijos kainas turi būti įtraukiamos tik faktiškos sąnaudos investicijoms.
3) Energijos tiekimo įmonės iš esmės skiriasi nuo eilinių siekiančių pelno įmonių, kadangi jos priskiriamos infrastruktūrai, užima monopolinę padėtį, turi vamzdžiais ir laidais pritvirtintus vartotojus ir yra prižiūrimos valstybinio reguliatoriaus. Energiją gyventojai perka esminiams savo buities poreikiams, todėl mes nematome logikos, kad akcininkai-valstybė ar savivaldybė siektų pasipelnyti iš vartotojų. Mūsų nuomone energijos kainose apskritai neturėtų būti numatomas šių akcininkų pelnas. Tuo tarpu šiandien į biudžetą pervedami milijonai litų dividendų. Atsisakius tokios praktikos, atsirastų tam tikras rezervas energijos kainų sumažinimui.
4) Valstybė neturi aiškios energetikos įmonių valdymo perdavimo privatiems operatoriams politikos. Privatizavusi Vakarų skirstomuosius tinklus, valstybė uždirbo virš pusės milijardo litų. Naujieji savininkai įgijo didelę, pelningą įmonę su minimalia verslo rizika. Tuo tarpu vartotojai “uždirbo” greitai padidintas elektros energijos kainas. Tiesa, naujieji vadovai pažadėjo, kad kito kainų kėlimo kokius metus neturėtų būti. Tai nevykusio privatizavimo pavyzdys. Svarbiausiu kriterijumi, siūlant įmonę parduoti privačiam operatoriui, turi būti energijos kainos mažinimas ir vartotojams palanki ilgalaikė kainos formulė. Tik tokiu atveju vartotojai matytų naudą iš valdžios veiksmų.
5) Valdžia ignoruoja vartotojus ginančių organizacijų iniciatyvas ir pasiūlymus. Iškėlus spaudoje negeroves, neretai sulaukiame tiekėjų spaudimo paneigti publikacijas. Paprašius susipažinti su šilumos ūkio nuomos sutartimi, atsakoma, kad tai konfidenciali informacija. Kreipėmės dėl priėmimo ir pas buvusius ir pas esamus ūkio ministrus – atsako nesulaukėme.
Kreipiamės į JE Prezidentą V.Adamkų, Seimą ir Vyriausybę, prašydami atkreipti dėmesį į tebesitęsiantį vartotojų interesų ignoravimą. Prašome užtikrinti Konstitucijos 46 str. įpareigojimo valstybei ginti vartotojo interesus vykdymą.
LNVF prezidentė Alvita Armanavičienė
Archyvas
- 2022
- 2021
- 2020
- 2019
- 2018
- 2017
- 2016
- 2015
- 2014
- 2013
- 2012
- 2011
- 2010
- 2009
- 2008
- 2007
- 2006
- 2005
- 1970