LNVF / Naujienos / Šiuolaikiniai - kibernetiniai karai jau vyksta

Šiuolaikiniai - kibernetiniai karai jau vyksta

Šiuolaikiniai - kibernetiniai karai jau vyksta

Gruodžio 16 d. Teisingumo ministerijoje Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos surengtame seminare 15 teisėsaugos bei kitų valstybės institucijų, ministerijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai aptarė sukčiavimo mokėjimo priemonėmis aktualijas. Paskatinti Europos Sąjungos oficialiųjų dokumentų, tokio pobūdžio seminarą nuspęsta rengti 7 Europos Sąjungos šalyse, o visuotinį simpoziumą – jau ateinantį pavasarį Ispanijoje. Renginio dalyvių nuomone, institucijų tarpusavio bendradarbiavimo iniciatyvos, kurių metu plečiamas duomenų apie mokėjimo priemonių sukčiavimo atvejus keitimosi mastas, galėtų pasitarnauti kaip puiki prevencinė priemonė.

Nuolat augant alternatyvių mokėjimo priemonių: kreditinių, debetinių kortelių, čekių skaičiui ir populiarėjant elektroninei bankininkystei – proporcingai sparčiai plinta sukčiavimo tokiomis mokėjimo priemonėmis atvejai. Kaip seminaro metu pažymėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas, aptaręs Mykolo Riomerio universtiteto vykdyto tyrimo rezultatus, daugiau nei pusė apklaustųjų yra bandę atsiskaityti ne jiems priklausančia mokėjimo kortele. Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovas pristatė plačiausiai paplitusius sukčiavimo būdus bei akcentavo tai, jog nedaugelis Lietuvos gyventojų žino kaip apsaugoti savo pinigus, nors informacijos apie tai galima rasti visur.

Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi internetu, vidurkis tik šiek tiek mažesnis už Europos Sąjungos, tačiau vis dažniau žiniasklaidoje pasirodo pranešimai, skelbiantys telefoninių ar internetinių sukčiavimų atvejus, kuomet iš patiklių žmonių išviliojamos didelės sumos pinigų. Nors Lietuvoje sukčiavimo, pasinaudojant bankomatais (įmontuojant specialius įrenginius bankomatų išorėje, siekiant pavogti slaptus duomenis ar korteles), atvejai nėra plačiai paplitę, tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje imamasi priemonių apsaugoti vartotojus nuo sukčių – diegiant sustiprintos apsaugos sistemas, montuojant apsaugos filmavimo kameras.

Daugiausia diskusijų sukėlė teiginys, jog šiuo metu pasaulyje jau vyksta realūs kibernetiniai karai, o NATO savo oficialiuosiuose dokumentuose yra nurodžiusi, jog kibernetinės atakos atveju, NATO negins savo narių – tai esą valstybės narės reikalas. Seminaro dalyviai aptarė tokias NATO nuostatas – kibernetinio karo atveju, kuomet abi iš konfliktuojančių šalių yra NATO narės, vienos jų palaikymas prieštarautų NATO koncepcijai. Pasak LR Krašto apsaugos ministerijos atstovo, 120 valstybių visame pasaulyje jau turi savo kibernetines saugumo pajėgas. Lietuva taip pat pradėjo svarstyti kibernetinio saugumo strategiją ir suinteresuotos institucijos teikia pasiūlymus jai sudaryti. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, jau šiais metais užfiksuota daugiau nei 370 kibernetinių incidentų, tuo tarpu 2007 metais tokių incidentų buvo užfiksuota beveik perpus mažiau.

Pirm Antr Treč Ketv Penk Sat Sekm
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31