| Pirm | Antr | Treč | Ketv | Penk | Sat | Sekm |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | |||||
| 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |
| 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 |
| 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 |
| 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
| 31 |
2006 11 20 SKĖTINIŲ NVO ĮTAKA VALSTYBĖS VALDŽIOS INSTITUCIJOMS: KAIP DARYTI POVEIKĮ SPRENDIMAMS
Mano nuomone, silpna pilietinė visuomenė Lietuvoje todėl, nes ji nėra struktūrizuota.
Valstybė praktiškai nesuinteresuota finansiškai remti pilietinių struktūrų, jeigu jos negali įtakoti jose priimamų sprendimų.
Taigi, ar gali būti stipri pilietinė visuomenė be stiprių, t.y. aktyvių bei turinčių įtaką visuomenėje skėtinių NVO, kurių tikslas yra stiprinti savo nares-organizacijas bei dalyvauti sprendimų priėmimo procese? Aišku, kad negali.
Vyriausybė milijoninėmis sumomis remia partijas, nors daugelis piliečių labiau pasitiki nevyriausybinėmis organizacijomis.
Ne paslaptis, kad valdžios institucijos, kurios neefektyviai bei neskaidriai naudoja mokesčių mokėtojų pinigus, deda nemažai pastangų, kad neįsikurtų jų nevaldoma skėtinė organizacija, todėl turime nemažai pavyzdžių kai yra kuriamos tarybos, komisijos ir su jomis „konsultuojamasi“; įkuriamos viešosios įstaigos, vietoj to, kad būtų perkamos paslaugos iš NVO ir taip jos stiprinamos.
Keletą žodžių apie mano atstovaujamos interesų grupės – vartotojų organizacijų veiklos aspektus. Europos Sąjungos rekomendacijų dėka buvo įkurta Nacionalinė vartotojų teisių taryba (NVTAT). EK tikėjosi, kad bus įkurta atstovaujamoji institucija, kuri bus atstovaujama tiek valdžios, tiek ir NVO organizacijų.
Deja, vyriausybė, įkurdama NVTAT, pasirūpino tik suteikti institucijai kolegialios institucijos pavadinimą – „taryba“.
Tačiau buvo įkurta dar viena valdžios institucija, kuri nieko apie mūsų valdininkų vingrius nenutuokiantiems europiečiams prisistatydavo kaip kolegialus organas.
Galų gale, ilgalaikio bei pastovaus spaudimo dėka, vartotojų organizacijos pasiekė, kad šiuo metu Seime yra priiminėjamas įstatymas, kuriame Taryba bus performuojama į paprastą tarnybą ir bus įkurta tikroji taryba, kurioje puse narių bus NVO atstovai.
Tačiau ir toliau minėtoji Taryba nenori užleisti užimamų pozicijų ir siekia įtakoti vartotojų organizacijas: nors oficialiai deklaruoja, jog ji negali kištis į vartotojų organizacijų reikalus, tačiau ji mano, kad skėtinės vartotojų NVO kūrimas yra valstybinės institucijos reikalas! Nesenai ši institucija kvietė vartotojų organizacijas pasirašyti po skėtinės organizacijos steigimo sutartimi. Nepaisant to, kad jau yra įkurta skėtinė Nacionalinė vartotojų konfederacija, NVTAT griebiasi argumentų, kad ji nėra skėtinė, nes ne visos vartotojų organizacijos į ją įeina. Tačiau ar tai realu, jeigu net nėra aiškių kriterijų, kas yra vartotojų organizacija. Taigi, yra daroma viskas, kad vartotojų organizacijos nesivienytų bei nebūtų tinkamai atstovaujamos, o jų atstovavimo teisę savo rankose tvirtai laikytų biurokratas.
Tačiau, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Nuožmioje, nors ir nelygioje konkurencijoje už įtakų pasidalijimą tarp valdžios ir NVO, vartotojų organizacijos vienijasi ir, pasinaudodamos jau įgyta patirtimi vis labiau tvirtina savo pozicijas tarp valdžios institucijų bei socialinių-pilietinių partnerių.
Tačiau reikia pripažinti, kad konkurencinė kova tarp valdžios institucijų ir nevyriausybinių organizacijų už viešųjų paslaugų teikimą visuomenei yra nelygi ir sunki. Tai yra todėl, kad Lietuvoje nėra oficialaus dialogo tarp visų socialinių-pilietinių grupių, t.y. tarp verslo, profsąjungų ir kitų interesų organizacijų. Socialinis dialogas tarp valdžios, darbdavių ir profesinių sąjungų yra įtvirtintas įkūrus Trišalę tarybą, tačiau kitų interesų, tai yra, pilietinių partnerių ten nėra. O koks yra ES bei kitų šalių konsultavimosi modelis?
ES yra įkūrusi Ekonominių ir socialinių reikalų komitetą, kuriame atstovaujami verslo, profsąjungų, vartotojų, NVO, moterų, pensininkų ir kiti interesai. Tai konsultavimosi institucija, kuri Europos Komisijos, Europos Tarybos prašymu arba savo iniciatyva teikia nuomones dėl priimamų teisės aktų bei kitų dokumentų.
Kitose ES šalyse yra įkurtos Ekonominės-Socialinės tarybos, kuriose taip pat vyksta struktūrizuotas socialinis-pilietinis dialogas, kuris stiprina šio dialogo partnerius bei žymiai įtakoja sprendimų priėmimo procesą.
Planuojame kreiptis į visas valdžios institucijas su siūlymu parengti Ekonominės-Socialinės tarybos įstatymą taip, kaip yra kitose ES šalyse. Šiame įstatyme turėtų būti numatytas konsultavimosi su socialiniais-pilietiniais partneriais mechanizmas bei jų dalyvavimas sprendimų priėmimo procese.
Taigi, turime aktyviai, kaip pilnateisiai partneriai, dalyvauti socialiniame ir ekonominiame valstybės gyvenime, kurti bei stiprinti įvairiausių interesų grupių skėtines struktūras, kurios kartu su verslo bei darbuotojų interesų asocijuotomis organizacijomis, siektų santarvės šalyje.
Archyvas
- 2022
- 2021
- 2020
- 2019
- 2018
- 2017
- 2016
- 2015
- 2014
- 2013
- 2012
- 2011
- 2010
- 2009
- 2008
- 2007
- 2006
- 2005
- 1970