Projektas

Rimantas Zabarauskas, LNVF ekspertas

Šiame paskirstymo metode taikomų sąvokų, dydžių, žymėjimų indeksų ir sutrumpinimų paaiškinimai bei teisės aktų, kuriais remtasi, sąrašas yra pateikti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 patvirtintose Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklėse (Žin., 2004, Nr. 168-6214).

1. Šis paskirstymo metodas gali būti taikomas daugiabučiame name, kai:

1.1. per atsiskaitymo laikotarpį name suvartotas šilumos kiekis (QP) nustatomas pagal namo įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis;

1.2. karštas vanduo ruošiamas namo šilumos punkte;

1.3. per atsiskaitymo laikotarpį name suvartotas karšto vandens kiekis nustatomas šalto vandens skaitikliu, įrengtu karšto vandens sistemos papildymo linijoje;

1.4. gyventojai atsiskaito už suvartotą karštą vandenį:

1.4.1. pagal karšto vandens apskaitos prietaisų, įrengtų butuose, rodmenis

(GBKv metr) (nuskaitomus ar deklaruojamus)

arba

1.4.2. pagal karšto vandens suvartojimo normas (GBKv norm);

1.5. namo šildymo sistema priklauso "dvivamzdės" tipui1.

1.6. parengtas šilumos daliklių2 įrengimo, rodmenų registravimo bei jų paskirstymo vartotojams projektas, vadovaujantis Šilumos apskaitos butuose projektavimo rekomendacijomis, įregistruotomis Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 187 (Žin., 1997, Nr. 71-1929) arba kitais teisės aktais;

1.7. ne mažiau kaip pusės visų daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkų butuose ar kitose patalpose ant šildymo prietaisų sumontuoti vieno tipo šilumos dalikliai, atitinkantys Europos standartus EN 834 arba EN 835, ir šildymo reguliatoriai3 (termostatai);

1.8. namo šildymo sistemoje įrengtas įvadinis šilumos daliklis, – elektroninis šilumos daliklis su vienu temperatūros jutikliu4, sumontuotas padavimo vamzdyno atkarpoje tarp namo šilumos punkto ir pirmo atsišakojimo į šildymo prietaisus.

2. Kiekvienam atsiskaitymo laikotarpiui (mėnesiui) sudaromas šilumos balansas - name suvartotas bei įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis (QP) susideda iš šilumos kiekių sumos: šalto vandens pašildymui (QPKv), karšto vandens temperatūros palaikymui (QPR toliau - cirkuliacijai) bei naudingojo ploto ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui (QPŠ toliau - šildymui):

2.1. šildymo sezono laikotarpiu:

QP = QPKv + QPR + QPŠ kWh;

2.2. nešildymo sezono laikotarpiu:

QP = QPKv + QPR kWh.

3. Viso name suvartoto šilumos kiekio (QP) dalys - šalto geriamojo vandens pašildymui (QPKv), cirkuliacijai (QPR ) bei naudingojo ploto ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui (QPŠ) nustatomos ir paskirstomos kiekvieną mėnesį:

3.1. šilumos kiekis cirkuliacijai (QPR) skaičiuojamas:

QPR = NPR x z kWh;

čia NPR - cirkuliacijos sistemos šiluminė galia (kW), nustatoma matavimais (1 priedas);

z - atsiskaitymo laikotarpio trukmė (val).

3.2. šilumos kiekis šalto geriamojo vandens pašildymui (QPKv) skaičiuojamas:

QPKv = qKv x GPKv kWh;

čia qKv - šilumos sąnaudos šalto geriamojo vandens vieno kubinio metro pašildymui (kWh/m3), nustatytos skaičiavimo būdu (2 priedas);

GPKv - karšto vandens suvartojimas name per atsiskaitymo laikotarpį pagal šalto vandens skaitiklio, įrengto karšto vandens sistemos papildymo linijoje, rodmenis (m3).

3.3. šilumos kiekis šildymui (QPŠ) skaičiuojamas iš įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu išmatuoto šilumos kiekio (QP) atimant šilumos kiekį šalto geriamojo vandens pašildymui (QPKv) bei cirkuliacijai (QPR):

QPŠ = QP - QPR - QPKv kWh.

4. Šilumos vartotojui priskiriamas šilumos kiekis (QB) susideda iš šilumos kiekio šildymui (QBŠ), cirkuliacijai (QBR) bei šalto geriamojo vandens pašildymui (QPKv):

QB = QBŠ+ QBR+ QBKv kWh.

5. Šilumos vartotojui priskiriamas šilumos kiekis šalto geriamojo vandens pašildymui QBKv nustatomas:

5.1. pagal karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis:

QBKv = qKv x GBKv metr kWh;

5.2. pagal karšto vandens suvartojimo normatyvus, kai karšto vandens apskaitos prietaisai neįrengti ar laikinai neveikia:

QBKv = qKv x GBKv norm kWh;

čia GBKv metr - karšto vandens suvartojimas pagal karšto vandens skaitiklių, įrengtų butuose ar kitose patalpose, rodmenis, m3;

GBKv norm - karšto vandens suvartojimo normatyvas, nustatytas Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių nurodytu teisės aktu 4 arba kitais teisės aktais.

6. Šilumos vartotojui priskiriamas šilumos kiekis cirkuliacijai (QBR) nustatomas:

QBR = QPR x KBR kWh;

čia KBR - šilumos vartotojui tenkančios karšto vandens sistemos galios priskyrimo koeficientas, nustatomas:

KBR = qR / SUMA qR;

čia qR - vartotojo bute ar kitose patalpose įrengtos karšto vandens cirkuliacinės sistemos galios koeficientas, nustatomas skaičiavimo būdu (3 priedas);

SUMA qR - visų vartotojų butuose ar kitose patalpose įrengtų karšto vandens sistemų galios koeficientų suma.

7. Apskaičiuojamas skaičiuotinas šilumos kiekis namo šildymui (QPŠsk), lygus suvartotos šilumos kiekiui, jeigu nebūtų reguliuojama temperatūra butuose ar kitose patalpose, kuriose ant šildymo prietaisų įrengti šilumos dalikliai:

QPŠsk = K1įv. x Dalįv. – K2įv. x z kWh;

čia Dalįv. – įvadinio šilumos daliklio rodmenų pokytis atsiskaitymo laikotarpiu, sąlyginiais vienetais;

z – atsiskaitymo laikotarpio, kuriam matuojamas šilumos suvartojimas, trukmė (val);

K1įv., K2įv. – įvadinio šilumos daliklio koeficientai, apskaičiuojami pagal 4 priedą.

8. Šilumos kiekis namo šildymui (QPŠ) skirstomas į šilumos kiekio dalį vartotojams, kurių butuose ar jiems priklausančiose patalpose dalikliai įrengti (QPŠD) bei šilumos dalį vartotojams, kurių butuose ar jiems priklausančiose patalpose dalikliai neįrengti ir kai dalikliai įrengti, tačiau jų rodmenys netaikomi (QPŠA):

QPŠ = QPŠD + QPŠA kWh.

9. Šilumos vartotojams, kurių butuose ar patalpose dalikliai neįrengti ar kai dalikliai įrengti, tačiau jų rodmenys netaikomi, šilumos kiekis šildymui (QBŠA) apskaičiuojamas skaičiuotiną šilumos kiekį namo šildymui (QPŠsk), nustatytą pagal šio metodo 7 p., dauginant iš priskyrimo koeficiento (KBŠ):

QBŠA = QPŠsk x KBŠ kWh;

čia KBŠ - šilumos vartotojui tenkančios šilumos šildymui per atsiskaitymo laikotarpį priskyrimo koeficientas, nustatomas:

9.1. pagal butų ar patalpų naudingąjį plotą (ABŠ), kai jų aukštis vienodas:

KBŠ = ABŠ / SUMA ABŠ;

9.2. pagal butų ar patalpų tūrį (VBŠ), kai jų aukštis nevienodas:

KBŠ = VBŠ / SUMA VBŠ;

čia ABŠ, VBŠ - vartotojo buto ar patalpos naudingasis plotas ar tūris;

SUMA ABŠ, VBŠ - visų namo vartotojų naudingųjų plotų ar tūrių suma.

10. Namo šilumos vartotojų, kurių butuose ar jiems priklausančiose patalpose dalikliai neįrengti ar kai dalikliai įrengti, tačiau jų rodmenys netaikomi, bendras suvartotas šilumos kiekis šildymui (QPŠA) apskaičiuojamas sumuojant šilumos kiekius (QBŠA), nustatytus pagal šio metodo 9 punktą:

QPŠA = SUMA QBŠA kWh.

11. Namo šilumos vartotojams, kurių butuose ar patalpose dalikliai įrengti, naudingojo ploto šildymui priskiriamas bendras šilumos kiekis (QPŠD) apskaičiuojamas iš šilumos kiekio namo šildymui (QPŠ), nustatyto pagal šio metodo 3.3. punktą, atimant šilumos kiekį, priskirtą vartotojams, kurių butuose ar jiems priklausančiose patalpose dalikliai neįrengti ar kai dalikliai įrengti, tačiau jų rodmenys netaikomi (QPŠA), apskaičiuotą pagal šio metodo 10 punktą:

QPŠD = QPŠ - QPŠA kWh.

12. Namo šilumos vartotojams, kurių butuose ar patalpose dalikliai įrengti, naudingojo ploto šildymui priskiriamas šilumos kiekis (QPŠD), nustatytas pagal šio metodo 11 punktą, susideda iš individualiai reguliuojamų butų šildymui suvartoto šilumos kiekio (QPŠD reg) ir nereguliuojamų butų šildymui suvartoto šilumos kiekio (QPŠD nrg):

QPŠD = QPŠD reg + QPŠD nrg kWh.

13. Namo šilumos vartotojams, kurių butuose ar patalpose dalikliai įrengti, priskiriama nereguliuojama šilumos kiekio dalis buto ar patalpų šildymui (QBŠD nrg) apskaičiuojama skaičiuotiną šilumos kiekį (QPŠsk), nustatytą pagal šio metodo 7 punktą, padauginus iš nereguliuojamų šildymo sąnaudų dalies koeficiento (KPŠ nrg) ir priskyrimo koeficiento (KBŠ):

QBŠD nrg = QPŠsk x KPŠ nrg x KBŠ kWh,

čia KPŠ nrg - nereguliuojamų šildymo sąnaudų dalies koeficientas, nustatomas:

13.1. priimant rekomenduojamą šiame metode reikšmę:

KPŠ nrg = 0,3

arba

13.2. vartotojų sprendimu, atsižvelgiant, kad KPŠ nrg yra tuo didesnis, kuo didesnis šildomų bendrojo naudojimo patalpų (laiptinių, koridorių ir kt.) tūris visame namo tūryje, taip pat kuo didesnė palaikoma bendrojo naudojimo patalpų temperatūra ir kuo mažesnė namo vidinių sienų šiluminė varža.

KBŠ - šilumos vartotojui tenkančios šilumos šildymui per atsiskaitymo laikotarpį priskyrimo koeficientas, nustatomas šio metodo punkte 9 išdėstytu būdu.

14. Visiems namo šilumos vartotojams, kurių butuose ar patalpose dalikliai įrengti, priskiriama nereguliuojama jų suvartoto šilumos kiekio dalis apskaičiuojama sumuojant nereguliuojamo šilumos kiekio dalis per šio tipo butus

QPŠD nrg = SUMA QBŠD nrg kWh.

15. Namo šilumos vartotojams, kurių butuose ar patalpose dalikliai įrengti, priskiriama reguliuojamo šilumos kiekio dalis buto šildymui (QPŠD reg) nustatoma iš viso šilumos kiekio šildymui, priskirto vartotojams, kurių butuose ar patalpose dalikliai įrengti (QPŠD), nustatyto pagal šio metodo 11 punktą, atėmus visą jų suvartotą nereguliuojamą šilumos kiekį, nustatytą 14 punkte

QPŠD reg = QPŠD - QPŠD nrg kWh.

16. Šilumos vartotojams, kurių butuose ar patalpose dalikliai įrengti, priskiriama reguliuojamų šildymo sąnaudų dalis (QBŠD reg) priklauso nuo šiai vartotojų grupei priskirto šilumos kiekio bei nuo jam tenkančių daliklių sąlyginių rodmenų dalies, apskaičiuojama šilumos kiekį (QPŠD reg), nustatytą pagal šio metodo 15 punktą, padauginus iš koeficiento (KBŠD):

QBŠD reg = QPŠD reg x KBŠD kWh,

čia KBŠD - šilumos vartotojams priskiriamos šilumos dalies koeficientas, nustatomas pagal daliklių rodmenų per atsiskaitomąjį laikotarpį vartotojo bute ar patalpoje bei visuose butuose ar patalpose, kuriuose įrengti šilumos dalikliai, santykį:

KBŠD = (DalBŠ sąl x KN) / SUMA (DalBŠ sąl x KN),

čia DalBŠ sąl - šilumos daliklių vartotojo bute ar patalpoje sąlyginiai rodmenys;

KN - šildymo prietaiso, ant kurio sumontuotas šilumos daliklis, galios koeficientas, parenkamas pagal šildymo prietaiso tipą, šilumos daliklio tvirtinimo ant šildymo paviršiaus vietą ir kt. parametrus.

SUMA (DalBŠ sąl x KN) - namo butuose ar patalpose įrengtų visų šilumos daliklių sąlyginių rodmenų, padaugintų iš šildymo prietaisų, ant kurių sumontuoti šilumos dalikliai, galios koeficientų, suma. Sumuojama tik per tuos butus ar patalpas, kuriuose šilumos dalikliai įrengti.

17. Namo šilumos vartotojams, kurių butuose ar patalpose dalikliai įrengti, priskiriamas bendras buto ar patalpų šildymui suvartotos šilumos kiekis apskaičiuojamas sudedant nereguliuojamo šilumos kiekio dalį buto šildymui (QBŠD nrg), apskaičiuotą 13 punkte išdėstytu būdu ir reguliuojamo šilumos kiekio dalį buto šildymui (QBŠD reg), apskaičiuotą 16 punkte

QBŠD = QBŠD nrg + QBŠD reg kWh.

_________________________________________

1 priedas

Karšto vandens cirkuliacinės sistemos galios nustatymas

1. Karšto vandens cirkuliacinės sistemos (toliau cirkuliacinės sistemos) galia nustatoma nešildymo sezono metu, tuo laiku kai name nevartojamas karštas vanduo. Geriausiai tam tinka nakties laikas.

2. Jeigu nėra patikimai žinoma kad name nevartojamas karštas vanduo, rekomenduojama uždaryti ventilį šalto vandens linijoje, papildančioje cirkuliacinę sistemą šaltu vandeniu. Jeigu tada matavimų metu būtų pastebėtas slėgio kritimas cirkuliacinėje sistemoje, tai rodytų karšto vandens vartojimą.

3. Nuskaitomi įvadinio šilumos skaitiklio rodmenys maždaug 30 min intervalo pradžioje ir pabaigoje. Laiko momentai fiksuojami sekundžių tikslumu tuo metu, kai pasikeičia šilumos skaitiklio rodmenys.

4. Duomenys surašomi į lentelę

Data:
Rodiklis	Žymėjimas	Mat. vienetas	Reikšmė
Šilumos skaitiklis – matavimo pradžia	Q1	kWh
Šilumos skaitiklis – matavimo pabaiga	Q2	kWh
Matavimo laikas	z	val

5. Cirkuliacinės sistemos galia apskaičiuojama pagal formulę

[ kW ]

6. Cirkuliacinės sistemos galia nustatoma kiekvienais metais 2 kartus – gegužės mėn. ir spalio mėn pradžioje prieš šildymo sezono pradžią.

Pavyzdys

Gauti tokie matavimų duomenys:

Q1 = 375.089 MWh

Q2 = 375.097 MWh

Z = 25 min 43 s

Cirkuliacinės sistemos galia

= 18.67 kW

2 priedas

Šilumos sąnaudų šalto geriamojo vandens vieno kubinio metro pašildymui apskaičiavimas

1. Šilumos sąnaudos šalto geriamojo vandens vieno kubinio metro pašildymui apskaičiuojamos kiekvienais metais nešildymo sezono metu. Tuo tikslu, nuskaitant įvadinio šilumos skaitiklio rodmenis kiekvieno mėnesio pabaigoje, tuo pačiu laiku nuskaitomi ir šalto vandens skaitiklio, įrengto karšto vandens papildymo linijoje, rodmenys.

2. Paruošiama pradinių duomenų lentelė. Rekomenduojama, kad laikotarpis tarp pirmo ir antro matavimų sudarytų apie 3 mėnesius5.

Rodiklis	Žymėjimas	Mat. vienetas	Reikšmė
Pirmas matavimas: data, laikas (val, min)
Įvadinis šilumos skaitiklis	Q1	kWh
Šalto vandens skaitiklis	G1	m3
Antr as matavimas: data, laikas (val, min)
Įvadinis šilumos skaitiklis	Q2	kWh
Šalto vandens skaitiklis	G2	m3
Karšto vandens cirkuliacinės sistemos galia	N	kW

3. Apskaičiuojama laikotarpio tarp pirmo ir antro matavimų trukmė z (val).

4. Apskaičiuojamas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti

Qkv = Q2 – Q1 – N x z kWh

5. Apskaičiuojamos šilumos sąnaudos vienam kubimiam metrui karšto vandens paruošti

kWh/ m3

3 priedas

Vartotojo bute įrengtos karšto vandens cirkuliacinės sistemos galios koeficiento nustatymas

Vartotojo bute įrengtos karšto vandens cirkuliacinės sistemos galios koeficientas qR nustatomas taip:

1) jei visuose butuose įrengtas vienodas skaičius vienodų vonios šildytuvų, tada

qR = 1;

2) jei butuose įrengtas nevienodas skaičius vienodų vonios šildytuvų, tada

qR = n,

kur n – bute įrengtas vienodų vonios šildytuvų skaičius.

3) jeigu butuose įrengti nevienodi vonios šildytuvai, tada

qR = , .

kur Li, di – vartotojo bute įrengtos namo karšto vandens cirkuliacinės sistemos dalies, įskaitant ir vonios šildytuvus, vamzdynų ilgiai ir diametrai (cm).

Pavyzdys

Bute įrengti tokie namo karšto vandens cirkuliacinės sistemos komponentai:

Vamzdynas	Ilgis (cm)	Diametras (cm)	L x d (cm2)
Padavimo stovas iš vonios kambario grindų iki vonios šildytuvo	170	2,2	374
Vonios šildytuvas	355	3	1065
Grįžimo stovas nuo vonios šildytuvo iki vonios kambario grindų	120	2,2	264
Karšto vandens cirkuliacinės sistemos galios koeficientas =			1703

Karšto vandens cirkuliacinės sistemos galios koeficientas qR = 1703 cm2

4 priedas

Koeficientų K1įv. ir K2įv. nustatymas

1. Koeficientai K1įv. ir K2įv. nustatomi namo šildymo sistemos parengimo darbui su šilumos dalikliais laikotarpiu, kurio metu šildymo sistema turi būti subalansuota, butai ir kitos patalpos šildomi tolygiai, taip kad juose būtų higienos normas atitinkanti temperatūra, užtikrinama be papildomų reguliavimų.

2. Šilumnešio padavimo vamzdyno atkarpoje tarp namo šilumos punkto ir pirmosios atšakos į šildymo prietaisus ant vamzdžio paviršiaus privalo būti įrengtas įvadinis šilumos daliklis. Tai elektroninis su vienu temperatūros jutikliu, galimai didesnio tikslumo šilumos daliklis.

3. Butuose ar kitose patalpose šilumos dalikliai gali būti įrengti arba dar neįrengti. Tačiau tuose šildymo prietaisuose, ant kurių šildymo paviršiaus numatoma sumontuoti šilumos daliklius, privalo būti įrengti šildymo reguliavimo vožtuvai (termostatai). Visi termostatai privalo būti nustatyti maždaug 80% atidarymo pozicijoje, t.y., tokioje pozicijoje, kad iki pilno termostato atidarymo dar liktų maždaug 20% termostato vožtuvo eigos. Šildymo sistemos parengimo darbui laikotarpiu nustatyta termostatų padėtis nekeičiama, tuo tikslu rekomenduojama nuo jų nuimti reguliavimo galvutes.

4. Šildymo sistema parengiama darbui su šilumos dalikliais per 3 šildymo sezono mėnesius. Iki šio laikotarpio pabaigos turi būti įrengti visi numatyti įrengti šilumos dalikliai.

5. Paruošiama pradinių duomenų lentelė.

Rodiklis	Žymėjimas	Mat. vienetas
Pirmas matavimas: data, laikas (val, min)
Šilumos kiekis suvartotas šildymui	Q1	MWh, kWh
Įvadinis šilumos daliklis	D1	Sąlyginiai vienetai
Ataskaitinio laikotarpio trukmė	t1	val
Antr as matavimas: data, laikas (val, min)
Šilumos kiekis suvartotas šildymui	Q2	MWh, kWh
Įvadinis šilumos daliklis	D2	Sąlyginiai vienetai
Ataskaitinio laikotarpio trukmė	t2	val
Treči as matavimas: data, laikas (val, min)
Šilumos kiekis suvartotas šildymui	Q3	MWh, kWh
Įvadinis šilumos daliklis	D3	Sąlyginiai vienetai
Ataskaitinio laikotarpio trukmė	t3	val

6. ApskaičiuojamI dydžiai:

D1 x t2 – D2 x t1

D2 x t3 – D3 x t2

ir iš jų pasirenkamas didesnį absoliutiniu dydžiu6. Šio skaičiaus indeksai nustato 2 matavimus, kurie turi būti naudojami tolesniuose skaičiavimuose.

7. Pavyzdžiui, didesnis absoliutiniu dydžiu buvo skaičius D1 x t2 – D2 x t1. Tada skaičiuojame pagal 1 ir 2 matavimų duomenis. Koeficientai K1įv. ir K2įv. apskaičiuojami pagal formules:

K1įv. = ,

K2įv. = .

Jeigu 6 punkte nustatytas didžiausias absoliutiniu dydžiu skaičius buvo D2 x t3 – D3 x t2, tada šiose formulėse indeksas 1 keičiamas į 2, indeksas 2 keičiamas į 3 ir naudojami antro ir trečio matavimų duomenys.

8. Skaičiavimų kontrolė

Koeficientai K1įv. ir K2įv. turi būti teigiami skaičiai.

1 „Dvivamzdė“ šildymo sistema – namo centrinio šildymo sistema, kai visi šildymo prietaisai prijungti prie padavimo ir grįžimo stovų lygiagretaus jungimo būdu. Tokiu atveju vieno šildymo prietaiso reguliavimas, keičiant per jį pratekančio šilumnešio srautą, neturi įtakos kitų šildymo prietaisų darbui.

2 Šilumos daliklis – ant šildymo prietaiso paviršiaus sumontuotas prietaisas, netiesiogiai matuojantis šildymo prietaiso atiduodamos aplinkai šilumos kiekį, kuris yra proporcingas temperatūrų skirtumui tarp šildymo prietaiso paviršiaus ir aplinkos. Šilumos daliklio parodymai yra proporcingi integruotai per matavimo laikotarpį šildymo prietaiso paviršiaus temperatūrai arba integruotam temperatūrų skirtumui tarp šildymo prietaiso paviršiaus ir aplinkos.

3 Šildymo reguliatoriai - specialios konstrukcijos ventiliai, reguliuojantys šilumnešio srautą per šildymo prietaisą ir tuo pačiu jo paviršiaus temperatūrą bei šilumos atidavimą į patalpą.

4 Šilumos daliklis su vienu temperatūros jutikliu – šilumos daliklis, integruojantis laike šildymo prietaiso paviršiaus temperatūrą. Įvadinis šilumos daliklis gali būti skirtingo tipo, negu butuose įrengti šilumos dalikliai.

5 Rekomenduojamas laikotarpis tarp matavimų priklauso nuo karšto vandens vartojimo apimties name. Kuo didesnis vartojimas, tuo gali būti mažesnė laikotarpio trukmė.

6 t.y., nekreipiant dėmesio į ženklą ir neigiamus skaičius laikant teigiamais.